Buitinių atliekų rūšiavimo perversmo pradžia laukia jau šią vasarą, o šiukšlių nerūšiuojantiems gyventojams grasinama didesniais mokesčiais. Laukia ir baudos.

Rūšiuoja kas dešimtas

Atliekų rūšiavimo statistika mūsų šalyje yra labai liūdna, paprasta ir aiški – popierių, plastiką, metalą ar stiklą į skirtingus konteinerius meta maždaug 10-15 proc. sąmoningų ir mylinčių gamtą, suprantančių ekologiškumo problemas ir savaime rūšiuojančių gyventojų.

Anot aplinkos viceministro Almanto Petkaus, dar 10 proc. gyventojų galima pritraukti renginiais ir konkursais. „Sąmoningų žmonių, kurie suprasdami globalius reiškinius ir rūšiavimo svarbą yra geriausiu atveju trečdalis”, – teigia viceministras.

Statistiškai paskaičiuota, kad atliekas rūšiuotų pusė visų gyventojų, jei tik būtų ekonominis paskatinimas – sumažinti mokesčiai arba jų nebuvimas.

Rūšiuojantiems - nuolaidos

Ekspertai konstatuoja, kad iniciatyvų rūšiavimui neužtenka, bet tam yra aiškios priežastys, kaip ir būdai susidariusiai situacijai pakeisti.

„Kurdami atliekų tvarkymo sistemą kažko naujo neišradinėjame – diegiame ankstesnę senųjų Europos Sąjungos valstybių sistemą ir turime kuo greičiau perimti jų patirtį“, – aiškina A. Petkus.

Šiuo metu Aplinkos ministerija kuria teisės aktus, pagal kuriuos kiekviena šalies savivaldybė elgsis individualiai, kaip spręsti šiukšlių rūšiavimo problemą.

“Nuo šių metų liepos 1 d. kiekvienoje savivaldybėje turi atsirasti galimybė gyventojui, kuris aktyviai dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje, sutaupyti dalį lėšų – ar tai bus sutaupoma mažinant atliekų mokestį ar jo nekeliant – kiekvienoje savivaldybėje gali būti priimti skirtingi sprendimai“, – pranašauja viceministras.

Sudėtingiau daugiabučiuose

Elementariausias būdas pradėti rūšiavimo procesą – skatinti šiukšles rūšiuoti namų ūkiuose, kurie yra individualiuose namuose. Kiekviename name turėti mažus rūšiavimo konteinerius ir juos atiduoti atliekų tvarkytojui atsižymint kiekius. „Metų pabaigoje gyventojas su savivaldybės administratoriumi susiderintų, kiek šiukšlių jis  prirūšiavo ir gautų tam tikrų nuolaidų“, – apie kuriamus planus pasakoja A. Petkus.

Kur kas sudėtingesnė situacija yra dideliuose daugiabučiuose namuose, kuriuose yra pavieniai butai ir gyventojai nėra vieningi. Lietuva nėra išimtis – tokia situacija yra visose Europos valstybėse. Dažniausiai praktikoje yra taikomas padidintas šiukšlių išvežimo mokestis, taip ketinama kovoti su nerūšiuojančiais ir mūsų šalyje.

Baudos - penktadaliui

Iš viso yra net 20 proc. šiukšlių rūšiavimui aršiai besipriešinančių gyventojų. Tad jiems numatytas sprendimo variantas: arba labai brangiai mokėti už šiukšlių išvežimą, arba taikyti griežčiausias sankcijas – baudas.

„Dabar norime bent jau tuos 80 proc. gyventojų intelektualiai suvokti rūšiavimo svarbą ir ekonomiškai dalyvauti ekologinėje sistemoje“, – aiškina aplinkos viceministras.

Nereto gyventojo nuomone rūšiavimas – bergždžias darbas, mat šiukšlės vis tiek galiausiai yra sumaišomos ir keliauja bendrai su buitinėmis atliekomis į sąvartyną. „Jeigu į vieną vietą yra sudedamos švarios antrinės žaliavos (išrūšiuotas popierius, plastikas, metalas ir stiklas, - red.) – tai yra transporto taupymas, ir žaliavų tvarkytojas jas parsivežęs nesunkiai atskirs, tačiau, kai yra maišomos antrinės žaliavos su buitinėmis atliekomis, tai yra problema ir nusikaltimas, tad gyventojų prašome pranešti apie tokius atvejus“, – aiškina A. Petkus.