Nuo 2012 m. sausio pensinis amžius Lietuvoje pradės palaipsniui ilgėti, kol 2026-aisiais suvienodės vyrams ir moterims, pasiekdamas 65 metus.

Patvirtino Seimas

Seimas dar šių metų pavasario sesijos pabaigoje patvirtino du įstatymus, kuriais nustatomas pensinio amžiaus ilginimas.

Šie projektai sukėlė dideles diskusijas parlamente. Už įstatymus balsavo tik valdančiosios centro dešinės partijų koalicijos atstovai, opozicija buvo prieš arba susilaikė.

Dar prieš įstatymų patvirtinimą Seimas balsavo už nutarimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“. Jame irgi buvo numatyta būtinybė ilginti pensinį amžių, taip prisidedant prie Valstybinio socialinio draudimo gelbėjimo ir atsižvelgiant į daugelio Europos valstybių patirtį.

„Gairėse įvardijamas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos tikslas – sukurti tvaresnę, saugesnę, adekvačias išmokas garantuojančią sistemą, taip pat pertvarkyti esamą Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos modelį ir užtikrinti ne tik orų gyvenimą senatvėje, bet ir tinkamą atlygį už visą gyvenimą dirbtą darbą“, – paaiškino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Anot jo, jeigu nebūtų imtasi nepopuliarių priemonių, „Sodra“ jau po kelerių metų susidurtų su beveik neįveikiamomis finansinėmis problemomis ir faktiškai nebegalėtų išmokėti nei senatvės pensijų, nei kitų socialinių išmokų.

Kaltina skriaudžiant jaunimą

Opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pabrėžė: „Tai tik tariamo rūpinimosi žmonėmis įstatymas, nes iš tikrųjų tai yra paniekos daugumai žmonių įstatymas. Jis vers dirbti iki grabo lentos“.

V.Mazuronio teigimu, ypač skriaudžiamas dabartinis jaunimas.

Kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas įstatymo dėl pensinio amžiaus priėmimą pavadino svarbiausiu, bet nemoraliu ir paprastų žmonių lūkesčių neatitinkančiu įvykiu šią Seimo kadenciją.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė esanti prieš įstatymą, nes pensinis amžius moterims bus didinamas dvigubai greičiau nei vyrams.

Taip bandoma gelbėti „Sodrą“

R.J.Dagys pastebėjo, kad opozicija per pastaruosius kelerius metus nepasiūlė nieko, kas galėtų padėti „Sodrai“ išeiti iš milijardinės finansinės duobės. Be to, jis priminė, kad opoziciniai socialdemokratai, būdami valdžioje iki 2008 m., irgi planavo pensinio amžiaus ilginimą, nes tai vienas nedaugelio efektyvesnių būdų išgelbėti „Sodrą“.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius taip pat pasipiktino opozicijos oponavimu pensinio amžiaus ilginimui, nes apie tokio sprendimo neišvengiamybę imta kalbėti būtent socialdemokratų vadovaujamu laikotarpiu.

Premjeras priminė, kad ilginti pensinį amžių buvo nutarta ir neseniai patvirtintose „Sodros“ reformos gairėse, mat didėjant emigracijai ir esant prastai demografinei situacijai baiminamasi, jog „Sodros“ sistema, pagrįsta esamų dirbančiųjų sumokamais mokesčiais, neišlaikys įtampos.

„Visi politikai turi suprasti, kad, žiūrint į ilgalaikę Lietuvos pensinės sistemos perspektyvą, šis sprendimas yra būtinas tam, kad ir būsimieji pensininkai, ir dabartiniai pensininkai galėtų būti užtikrinti, kad “Sodros„ sistemos pensinė dalis tikrai bus pajėgi mokėti tinkamas pensijas“, – komentavo A.Kubilius.

Prezidentė greičiausiai pasirašys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė paramą įstatymui, kuriuo palaipsniui ilginamas pensinis amžius, ir jį pasirašė.

„Europoje pensinis amžius jau seniai siekia 65–67 metus. Tai daryti būtina, bet labai palaipsniui. Tas ir numatoma daryti naujuoju įstatymu – didinimas bus labai lėtas, labai atsargus“, - sakė valstybės vadovė.

Pagal naująjį įstatymą nuo 2012 m. pradžios senatvės pensinis amžius bus palaipsniui ilginamas, 2026-aisiais pasiekiant, kad ir vyrai, ir moterys išeitų į pensiją būdami 65 metų amžiaus. Kasmet moterims pensinis amžius padidės keturiais mėnesiais, vyrams – dviem mėnesiais.

Šiuo metu vyrai pensininkais tampa būdami 62,5 metų, moterys – 60 metų.

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensinis amžius jau siekia 65 metus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje jau pradėta svarstyti, ar nevertėtų senatvės pensijos amžiaus pailginti iki 67 metų.