Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai.

Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė, vidutiniškai per vieną 2010 metų I ketvirčio mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 166,5 tūkst. asmenų (5 proc. visų Lietuvos gyventojų). 

Per 2010 metų I ketvirtį, palyginti su 2009 metų I ketvirčiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius padidėjo 29,8 proc. (nuo 128,3 iki 166,5 tūkst. asmenų).

L. Burbaitės pateiktais duomenimis, vidutiniškai per vieną 2009 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 130,3 tūkst. asmenų (4 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per 2009 metus, palyginti su 2008 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius padidėjo 26,8 proc. (nuo 102,8 iki 130,3 tūkst. asmenų).

Vidutiniškai per vieną 2007 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 97,01 tūkst. asmenų.

Kaip yra skelbęs dienraštis „Lietuvos rytas“, šilumos energija pabrango tuose miestuose ir rajonuose, kurie yra priklausomi tik nuo dujų, o biokuras sudaro nežymią dalį.

Per metus labiausiai šilumos kaina išaugo Kauno mieste ir rajone. Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos iki dabar viena šilumos kilovatvalandė (kWh) miesto gyventojams pabrango 6,45 cento (31 proc.) – iki 26,99 cento. Šiluma vartotojams brango ir kituose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje – 3,75 cento, Klaipėdoje – 4,13 cento už kWh.

Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, kaip skelbė pinigukarta.lt, labiausiai šilumos kaina pakilo Visagine, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę ten nebeliko pigaus šilumos šaltinio. Šildymas visaginiečiams pabrango keturis su puse karto – nuo 5,04 iki 22,56 ct.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijoms skirs 110,7 mln. litų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė lrt.lt informavo, kad savivaldybių administracijų duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms mokėti per 2010 metus numatoma panaudoti 110,7 mln. litų.

2009 metais šioms kompensacijoms mokėti išleista 65,8 mln. litų, 2008 metais – 38,1 mln. litų, 2007 metais – 27,9 mln. litų.

Daugiausia, palyginus su kitomis savivaldybėmis, būsto šildymo išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 metų I ketvirčio mėnesį gavo: Akmenės rajono savivaldybėje – 5,6 tūkst. asmenų (21 proc. savivaldybės gyventojų), Druskininkų miesto savivaldybėje – 4 tūkst. asmenų (16,4 proc. savivaldybės gyventojų), Alytaus miesto savivaldybėje – 7,4 tūkst. asmenų (11,1 proc. savivaldybės gyventojų), Mažeikių rajono savivaldybėje – 6,7 tūkst. asmenų (10,4 proc. savivaldybės gyventojų).

Prie kai kurių savivaldybių socialinės paramos skyrių jau rikiuojasi eilės

Anot Ignalinos rajono savivaldybės Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Natalijos Truchinos, „prie durų jau ištisai sėdi eilės žmonių“, laukiančių, kad galėtų pateikti paraišką dėl kompensacijos už šildymą.

„Lyginant su praėjusiais metais mūsų savivaldybėje padaugėjo žmonių prašančių kompensuoti šildymo išlaidas skaičius“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistė Irena Matešienė.

Anot I. Matešienės, šiems metams kompensacijoms yra skirta 600 tūkst. Lt. Norint užtikrinti visą poreikį ministerijai pateiktas prašymas dėl papildomų lėšų – 147 tūkst. Lt.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vyresniosios specialistės Egidijos Abeciūnienės pateikti duomenys rodo, kad kompensacijų už šildymą prašytojų gretos sparčiai didėja ir šiame mieste.

2007 m. trečią ketvirtį buvo paskirtos 1815 kompensacijų, 2008 m. trečią ketvirtį paskirta kompensacijų – 1862. 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo paskirta 2885 kompensacijos, tuo metu 2010 m. trečią ketvirtį paskirta kompensacijų – 5177.

Šiuo metu, kaip informavo E. Abeciūnienė, per dieną šiuo metu vienas asmuo dėl kompensacijų priima nuo 25-35 asmenų.

Aptarnauti kompensacijų prašytojus prireikė daugiau specialistų

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausios specialistės Vidos Piščikienės teigimu, besikreipiančių gauti kompensacijas šiemet sulaukiama tikrai daugiau. Nors, kaip pastebėjo pašnekovė, situacija yra valdoma, tačiau, kad būtų aptarnauti visi interesantai, teko didinti darbuotojų skaičių. Dabar asmenis, besikreipiančius dėl kompensacijų, priima 10 specialistų, šį mėnesį bus priimtas dar 1 specialistas.

„Jau dabar žmonių eilės yra, kadangi dar tik prasidėjęs šildymo sezonas, dokumentai pradėti tvarkyti nuo spalio 1 d., šiai dienai t.y. spalio 15 d. kreipėsi 815 šeimų.

2007/2008 šildymo sezonu kreipėsi 2651 šeima. 2008/2009 šildymo sezonu kreipėsi 3642 šeimos. 2009/2010 šildymo sezonu kreipėsi 5682 šeimos“, – dėstė Vida Piščikienė.

Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė patikino, kad kol kas eilių nėra, nes asmenys aptarnaujami išankstinės registracijos tvarka.

„2008 m. spalio 1–5 dienomis dėl kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį kreipėsi 3232 šeimos (vieni gyvenantys asmenys), 2009 m. per tą patį laikotarpį – 3164 šeimų (vienų gyvenančių asmenų), 2010 m. – 3220 šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

2010-10-15 duomenimis į priėmimą pas Socialinių išmokų skyriaus specialistus dėl kompensacijų skyrimo 2010 m. spalio mėnesiui užsiregistravo 6579 šeimos (vieni gyvenantys asmenys), lapkričio mėn. – 5970 šeimų (vienų gyvenančių asmenų) gruodžio mėn. – 3229 šeimos (vieni gyvenantys asmenys)“, – informavo pašnekovė.

Anot I. Paberžienės, 2009 m. būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms buvo išmokėta 9259,6 tūkst. Lt. 2010 metams kompensacijoms yra skirta 8515,2 tūkst. Lt.

„2010 m. spalio 1 d. turime 1975,4 tūkst. Lt skolą. Manome, kad papildomai kompensacijoms šiems metams dar reikės apie 3430,8 tūkst. Lt 10,11,12 mėnesiams“, – informavo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus vedėja.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė informavo, kad šiai dienai kompensacijos už šildymą, šaltą ir karštą vandenį jau skirtos 12163 asmenims. 2009 m. kompensacijos buvo skirtos 10685 asmenims, 2008 m. – 6600 asmenims.

Šilumos tiekėjai: vartotojų dėl skolų „nesmaugiame“

„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka teigė, jog atskleisti kiek asmenų ir kokią sumą yra skolingi bendrovei negalintis, nes tai esanti konfidenciali informacija.

Pašnekovas pabrėžė, kad paprastai nėra praktikuojama sistema, leidžianti vartotojams atsiskaityti dalimis, tačiau jeigu matoma, kad žmogus tiesiog neturi kitos galimybės, yra nevengiantis bendrauti su bendrove ir nėra piktybiškai nusiteikęs – einama į kompromisą.

„Elgiamės standartiškai, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, kitaip tariant, mes iš pradžių žmogų informuojame per sąskaitas, kad jis yra skolingas tiek ir tiek, prašome įsiskolinimą iki tada ir tada padengti.

Jeigu matome, kad tas įsiskolinimas nejuda, bendrovės darbuotojai skambina ir ragina tą vartotoją susimokėti, jeigu matome, kad vartotojas piktybiškai nemoka, tuomet mūsų bendrovė kreipiasi į skolų išieškojimo įmones, kurios jau savo ruožtu, savo metodikomis iš tų vartotojų išieško skolas iš tų vartotojų.

Taip pat kaip bet kuris ūkio subjektas mes kreipiamės į teismą, sakykime, jeigu nejuda tas skolos mokėjimas ar dar kažkas“, – apie santykius su skolininkais pasakojo „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene.

„Klaipėdos energijos“ atstovas ryšiams su visuomene   Arūnas Liubinavičius pastebėjo, jog šių metų tendencija yra „ganėtinai džiuginanti“.

„Pasak mūsų Šilumos pardavimo rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkiaus, šiuo metu visa vartotojų skola už šilumą siekia apie 11 milijonų litų. Iš šios sumos 8,8 milijonų yra nesumokėję gyventojai. Jeigu skaičiais sakyti, tai yra skolingi 7700 vartotojų „Klaipėdos energijai“ iš gyventojų sektoriaus.

Jie daugiausiai energijos suvartoja ir tai nėra piktybiniai skolininkai, nes čia yra įtraukti ir tie klientai, kurie skolingi kad ir dešimt litų. Ir žmonių pastangos susimokėti už paslaugas yra akivaizdžios, nes šildymo sezonas prasidėjo su mažesnėm skolom – jos per vasaros mėnesius sumažėjo apie 33 procentus“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Liubinavičiaus nuomone, pozityvioms tendencijoms įtakos gali turėti tai, kad Klaipėdoje atlyginimai, anot Statistikos departamento, vieni aukščiausių šalyje.

„Vilniaus energija“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas pabrėžia, kas klientų skolos mažėja, kaip jis aiškino, dėl nuolatinio kryptingo darbo su klientais.

„2002 m. visa skola – gyventojų ir municipalinio sektoriaus – siekė 120 milijonų litų. Šiuo metu sudaro skola bendra skola sudaro 66 milijonus (iš jų 22 milijonai yra gyventojų skola). Tai pasiekėme kryptingu darbu ir ypatingai sustiprintu klientų aptarnavimo sektoriumi.

Reikia visą laiką dirbti su klientais, būti lankstiems, sudaryti   galimybes atsiskaityti dalimis. Pavyzdžiui, „Vilniaus energija“ turi tokį pasiūlymą ir tokią programą, kaip pastovus sutartinis mokėjimas. Tai reiškia, mes siūlome savo klientams (visiems, nepaisant mokumo ar kitų faktorių) tokį susitarimą, pagal kurį mokėjimus už šilumos energiją galima išdėlioti per visus metus.

Reiškia, įvertinamas praėjęs šildymo sezonas, vidutinės kliento sąskaitos, suvartojamos šilumos kiekis ir tiesiog yra sudaromos sutartys, pagal kurias žmogus gali mokėti ir vasarą. Ir žiemą yra vienodi mokėjimai, o rudenį yra vienas mokėjimas, taip vadinama išlyginamoji sąskaita“, – dėstė „Vilniaus energija“ atstovas spaudai.

Galutinio prašymo padavimo termino nėra

Kaip lrt.lt informavo savivaldybių socialinės paramos skyrių specialistai, kompensacijos paprastai yra skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki prašymo – paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu šeimos nariai (arba vienas gyvenantis asmuo) kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas.

Dėl kompensacijos už šildymą reikia kreiptis į savo savivaldybės pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą Socialinės paramos skyrių.

Būtina pateikti prašymą-paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją. Taip pat reikia pristatyti pažymą apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą.