Nevyriausybininkai siūlo daugiau finansiškai remti vaiko globą namuose, sukurti profesionalių etatinių globėjų tinklą.

Penktadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime surengtoje diskusijoje dėl vaikų globos sistemos pertvarkų nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad vieno vaiko globai valstybės įstaigoje per mėnesį skiriama 2,5 tūkst. litų.

Kaip sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė, analogiškus pinigus skyrus už vaiko gobą šeimoje, daugiau jų augtų namų, o ne valstybės globos namų, sąlygomis.

„Ar mes iš tiesų norime, kad valstybės parama būtų teikiama globai šeimoje? Turi būti profesionalūs globėjai, kad dirbtų normalią darbo dieną. Jei valstybė gali skirti 2,5 tūkst. litų vaiko globai įstaigoje, kodėl negali būti skiriama šeimai? Nes, kaip parašyta įstatymuose, vaikui pirmiausia turi būti ieškoma šeimos“, - sakė D. Šakalienė.

Šiuo metu vaikui, globojamam šeimoje, skiriama 520 litų išmoka per mėnesį, o vaikui šeimynoje - 1040 litų. Pasak D. Šakalienės, tokia politika skatina vaikų buvimą valstybės globos institucijose.

„Kodėl valstybės finansinė politika kaip tik skatina vaikų buvimą institucijose? Institucijoms skiriami pinigai yra daug didesni nei tie, kurie skiriami paremti šeimai, kuri globoja vaiką, o įsivaikinę žmonės išvis negauna jokios finansinės paramos. Tad užuot valstybė suvokusi, kad turėtų rasti žmonių ir padėti jiems duoti savo dėmesį, šilumą vaikams, kažkodėl nori, kad jie dar prisiimtų ir finansinę atsakomybę, o valstybė tuo metu skiria savo lėšas institucijoms, kuriose, kaip žinome, tikrai negali vaikas būti laimingas, kad ir tie darbuotojai širdį išplėštų, tai tiesiog neveikianti sistema“, - kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Kita kryptis, kuria reikia dirbti, yra darbas su probleminėmis šeimomis, siekiant, kad jos pačios gebėtų pasirūpinti vaikais, ir nereikėtų jų perduoti valstybės globai, tvirtino D. Šakalienė.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ projektų vadovė Inga Šablinskienė siūlė, kad valstybė žmones įdarbintų profesionaliais globėjais - tokiu atveju jie bet kada galėtų į savo šeimą priimti vaikus, pavyzdžiui, kad ir naktį jiems būtų galima atvežti kelerių metų vaiką.

„Yra globėjai, laikini globėjai - įdarbinkime juos, padarykime tai darbo vieta“, - sakė I. Šablinskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat sakė, kad vaikų globos sistema turėtų eiti deinstitualizacijos kryptimi.

„Konkrečiai kalbant apie vaikų globos situaciją, turėtų būti deinstitualizacijos procesas, turi būti plėtojama šeimų ir šeimynų koncepcija, nes institucinė globa, kai vaikų namuose yra 100-180 vaikų, negali duoti tos (šeimos aplinkos - BNS) globos“, - sakė ministrė.

Kaip teigiamus pokyčius ji minėjo, kad per praėjusius metus Lietuvoje įsikūrė 15 šeimynų - jose globojamas mažesnis skaičius vaikų nei vaikų namuose, šeimos sąlygomis.

Ministrės duomenimis, vaikų namuose šiuo metu gyvena apie 4 tūkst. vaikų, tuo metu šioje sistemoje dirba 3,5 tūkst. žmonių.

Klausiama, ar ne paradoksali situacija, kai vienam globos namuose augančiam vaikui beveik tenka vienas darbuotojas, ministrė tvirtino, jog reikia įvertinti, kad su neįgaliais vaikais turi dirbti daugiau žmonių. Iš visų valstybės globos namuose augančių vaikų, pasak ministrės, neįgaliųjų yra apie 400.

Ministrė, žurnalistams po diskusijos komentuodama nevyriausybininkų pasiūlymus, sakė kol kas nenorinti vertinti, ar įmanoma lėšas vietoj valstybės globos institucijų nukreipti privatiems asmenims, taip mažinant vaikų globos namuose augančiųjų vaikų skaičių, kol nėra atitinkamos darbo grupės išvadų.

„Yra sudaryta darbo grupė, ji iki gegužės 1 dienos turėtų pateikti savo įžvalgas, pastebėjimus, kokia yra situacija šiaip dienai su vaikų globos namais, ir tada galėsime priimti sprendimus, galbūt keisti ir paramų dydį. Jei vaikai augtų šeimose ir šeimynose, būtų puiku, tas (finansavimo - BNS) klausimas turėtų būti sprendžiamas šeimynų naudai“, - sakė ministrė.

Ji taip pat tvirtino nenorinti prognozuoti, kaip galėtų mažėti valstybės globojamų vaikų skaičius reformuojant sistemą.

„Aš skaičiaus nenorėčiau tikrai sakyti, nes situacija keičiasi, bet per pusę būtų idealu, tai didžiulė siekiamybė“, - sakė A. Pabedinskienė.

Diskusiją inicijavę liberalai tvirtina, jog problemas reikia spręsti supaprastinant ir paskatinant įsivaikinimą, taip pat palaipsniui skaidant 100 ar daugiau vaikų auginančius globos namus.

"Tinkama vaikų priežiūra fabrikų dydžio valstybiniuose globos namuose yra neįmanoma, todėl būtina kuo greičiau išskaidyti esamas didžiąsias priežiūros įstaigas ir realiai paskatinti įsivaikinimą šeimose, - sako liberalė Dalia Kuodytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos išplatintame pranešime pažymima, kad 2011 metais iš 105 Lietuvoje veikusių globos namų penktadalyje vaikų skaičius viršijo 60. Statistika rodo, kad 2012 metais lietuvių šeimos įsivaikino tik 112 mažylių, o gyvenantys užsienyje - 98 vaikus.

„Iš pirmų lūpų teko girdėti, kai šeimos tiesiog nuleido rankas susidūrusios su dirbtinėmis kliūtimis įsivaikinant. Turiu omenyje ne tik ilgus laukimo mėnesius, bet ir neįtikėtiną biurokratiją“, - pranešime cituojama D. Kuodytė.

Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat ragina Vyriausybę priimti sprendimą, kad didžiųjų globos namų plėtra nebebūtų remiama 2014-2020 metų programos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, finansus nukreipiant vaikų auginimui šeimose. Tačiau ministrė A. Pabedinskienė žurnalistams sakė, kol kas negalinti atsakyti, ar reikėtų imtis tokio „drastiško“ sprendimo.

Diskusijoje dalyvavęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas profesorius Dainius Pūras teigė, kad pažangios valstybės institucinės globos atsisakė dėl dviejų priežasčių - tai bene brangiausiai valstybei kainuojanti sistema, be to, įrodyta, kad vaikų namuose sukuriama terpė pažeidinėti jų teises.

„Gerai, kad ministerija sudaro darbo grupes problemoms spręsti, bet pirmiausia būtinas bendras politinis sutarimas neskatinti didžiųjų globos namų plėtros. Permainų reikia siekti pradedant nuo valstybinių kūdikių namų reformos - jie neturėtų auginti vaikų kitiems globos namams“, - teigė D. Pūras.