2009-ieji paskelbti Tarptautiniais astronomijos metais. Lrt.lt kalbinti astronomai tvirtina, jog šia proga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus gausu renginių, kurie leis labiau pažinti astronomijos mokslą.

Pasak specialistų, astronomija žavi tuo, kad joje daug paslapčių, nuostabių vaizdų, o visa tai pažinti galima su paprasčiausiu teleskopu.

„Reikia tik noro pakelti akis į dangų", - tvirtina jie.

Astronomijos metais gausu renginių

Astronomas Algirdas Kazlauskas sako, kad Lietuva aktyviai prisijungs prie projektų, rengiamų Tarptautinių Astronomijos metų proga, tad šalyje bus gausu įvairių renginių.

„Vienas iš svarbiausių projektų vyks balandžio 2-5 dienomis. Jis vadinsis „100 astronomijos valandų". Pagrindinis šio projekto tikslas - pasiekti, kad kiek galima daugiau žmonių galėtų pažvelgti pro teleskopus", - lrt.lt sakė astronomas.

Pasak pašnekovo, šis projektas vyks Molėtuose, Vilniuje bei Kaune.

„Priimsime lankytojus, demonstruosime teleskopus, bus skaitomos paskaitėlės", - vardija A. Kazlauskas.

Vyras pabrėžia, jog astronomai planuoja vykti į ir į atokesnius šalies rajonus, kur skaitys paskaitas ir žmones supažindins su astronomijos įdomybėmis.

„Astronomai daugiausiai vyks į savo gimtąsias vietas. Per metus tokių išvykų bus apie 20-30", - pasakoja astronomas.

Vilniaus Planetariumo lektorė Ieva Šablevičiūtė priduria, kad šia proga bus įgyvendintas dar vienas projektas - „Nuo Žemės į Visatą".

„Neįprastose vietose - parkuose, meno muziejuose ir kitose erdvėse - veiks parodos, pristatančios didelius astronominius vaizdus. Planetariume jau veikia tokia paroda, kurioje gausu įvairių kosminių nuotraukų", - pasakoja lektorė.

A. Kazlauskas akcentuoja, jog rudenį bus rengiama Europos tyrėjų naktis, kurios metu visi norintieji galės pasižvalgyti po dangų.

„Rugsėjo 25 dieną organizuojamas renginys, kuris vainikuos Tarptautinius Astronomijos metus. Priimsime lankytojus, kurie galės stebėti dangų pro teleskopus", - lrt. lt aiškina astronomas.

Astronomijos mokslas sparčiai žengia pirmyn  

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė teigia, jog astronomijos mokslas šiuo metu yra labai sparčiai besivystanti mokslo šaka.

„Technologijos sparčiai vystosi, jau galima pagaminti didelio skersmens teleskopus. Į erdvę paleidžiama vis daugiau kosminių observatorijų ir gaunami labai dideli informacijos srautai", - vardija instituto vadovė.

Anot pašnekovės, šiuo metu trūksta žmogiškųjų resursų, kad visą turimą informaciją būtų galima gerai išanalizuoti.

„Tada būtų galima pasiketi dar geresnių rezultatų", - akcentuoja G. Tautvaišienė.

A. Kazlauskas pritaria kolegei ir pabrėžia, kad mokslininkai atranda vis daugiau naujų planetų, kosminių kūnų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinota.

„Astronomija tampa ateities mokslu", - tvirtina astronomas.

Anot lektorės I. Šablevičiūtės, sunku išskirti astronomijos moksle vieną sritį, kuri sparčiausiai vystosi.

„Šių sričių yra daug, bet įdomiausia visuomenei yra kitų planetų paieškos ir gyvybės atradimas. Tai nėra vien tik paieškos, tai - realybė", - pasakoja pašnekovė.

Anot lektorės, egzistuoja didelė tikimybė, jog kažkur kosmose taip pat esama gyvybės.

„Tikrai realu, kad greitu laiku, ypač kai bus paleisti kosminiai teleskopai, bus atrasti ir į Žemę panašūs pasauliai", - įsitikinusi I. Šablevičiūtė.

Anot jos, tikėtina, kad kosmose bus atrasta tam tikrų cheminių medžiagų, kurios atsiranda tada, kai planetoje jau egzistuoja gyvybė.

„Pavyzdžiui, mūsų Žemės atmosferoje yra ozonas, jo nebūtų, jei kažkada žemėje nebūtų atsiradusi gyvybė", - sako specialistė.

Lietuviai aktyviai dalyvauja tiriant visatą

Astronomas A. Kazlauskas tvirtina, jog Lietuvos astronomai savo moksliniais pasiekimais nenusileidžia kolegoms iš užsienio.

„Vilniaus fotometrinės sistemos yra vienas iš žinomiausių darbų, jos buvo ilgai vystomos. Taip pat galaktikos struktūros tyrimų srityje nemažai dirbama, o mūsų mokslininkų darbai yra spausdinami prestižiniuose žurnaluose", - pasakoja lrt.lt astronomas.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė G. Tautvaišienė priduria, jog lietuviai astronomai pasaulyje yra gerai žinomi ir gerbiami.

„Kolegos iš viso pasaulio dažnai kreipiasi į mus. Jie prašo, kad mes prisidėtume prie vykdomų projektų. Taip pat ir mes patys pasiūlome įdomių idėjų", - atvirauja pašnekovė.

Pasak jos, žmogiškaisiais resursais Lietuvos astronomai gali prisidėti prie pasaulio astronomijos mokslo vystymo.

I. Šablevičiūtė primena, kad daug mokslinių tyrimų yra daroma tarptautinėse grupėse.

„Tai bendras mokslo vystymas ir lietuviai, jei tik nori, gali prisidėti prie astronomijos tyrimų, kurie šiuo metu yra vykdomi pasaulyje", - tvirtina lektorė.