Pereiti į pagrindinį turinį

Tauragės apskrityje – nesibaigianti sveikatos apsaugos reforma

Tauragės apskrityje – nesibaigianti sveikatos apsaugos reforma
Tauragės apskrityje – nesibaigianti sveikatos apsaugos reforma / Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Tauragės apskrities gydytojai Birutei Bagdonavičienei liko dirbti tik du mėnesiai su trupučiu – nuo šių metų liepos 1 dienos Tauragės apskritis nustos egzistavusi. Bet ji vis dar rūpinasi, kaip keturių apskrities savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos įveiks sunkmetį ir nesibaigiančios medicinos reformos padarinius.

Tauragei pasisekė – ligoninė modernizuojama, renovuojama

Pasak jos, visą laiką, kai ji 1997 metais pradėjo dirbti apskrities viršininko administracijoje, vyksta medicinos reforma. Skausmingiausias dalykas buvo sveikatos priežiūros įstaigų suskirstymas į lygius, ambulatorines paslaugas atskiriant nuo stacionarinio gydymo. Vyko dažnai dramatiškos turto dalybos, kilo gyventojų nepasitenkinimas. Dabar vėl vyksta pertvarka – Seimas priėmė Sveikatos įstatymo pataisą, numatančią gydymo įstaigas suskirstyti į tris grupes: respublikines, regionines ir rajonines ligonines.

„Tauragei pasisekė – modernizuota, renovuota apskrities ligoninė bus regioninė, tik iš apskrities viršininko administracijos pavaldumo bus perduota rajono savivaldybei. Pagėgiuose niekas nesikeis, nes ten yra tik palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, o Jurbarko ir Šilalės rajonų ligoninės sulaukė nemažų pokyčių. Kai kurie jų prasidėjo dar anksčiau, buvo numatyti restruktūrizacijos planuose, prie kurių ranką esu pridėjusi ir aš“, – sakė B.Bagdonavičienė.

Šilalės ligoninė sumenko

Įgyvendinant Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 metų įsakymą, kad akušerijos-ginekologijos skyriai galės funkcionuoti tik tose ligoninėse, kur per metus pagimdoma ne mažiau kaip 300 kūdikių, ir dėl kadrų stokos 2005 metais Šilalės ligoninėje neliko šio skyriaus. Didžioji dalis šilališkių moterų gimdo Tauragės ligoninėje, kai kurios važiuoja į Klaipėdą. Nuo šių metų sausio kaimyninio rajono ligoninėje nebeveikia Chirurgijos skyrius, nes čia nebeliko kam dirbti. Teikiamos tik dienos chirurgijos paslaugos. Uždarius šį skyrių, nebeliko ir Reanimacijos skyriaus, šios paslaugos iš dalies teikiamos Terapijos skyriuje. Šilalės rajono gyventojai pasijuto nuskriausti.

Chirurgijos skyriai rajonų ligoninėse uždarinėjami, jei suteikiama mažai paslaugų, jei pritrūksta šios srities gydytojų, taip pat atsižvelgiama į atstumus iki kitų ligoninių.

Jurbarke nykimas pristabdytas

Pavojus netekti Chirurgijos skyriaus buvo iškilęs ir Jurbarko ligoninei, nors ji ir turi renovuotą operacinių bloką, tačiau dėl konfliktų su buvusiu ligoninės vadovu grėsė pavojus, kad gali nelikti chirurgų. Padėtis buvo ypač pavojinga, nes Jurbarkas yra gerokai nutolęs nuo Tauragės ir Kauno gydymo įstaigų, kur pacientams gali būti teikiama chirurginė pagalba.

Pasikeitus vadovui Chirurgijos skyrius buvo išgelbėtas, tačiau dėl mažo gimstamumo nuo praėjusių metų rugsėjo teko uždaryti Akušerijos-ginekologijos skyrių. Du ten dirbę gydytojai ginekologai įsijungė į Tauragės apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus kolektyvą.

Apskrities gydytojos B.Bagdonavičienės nuomone, praėjusių metų pabaigoje Jurbarko ligoninei ėmus vadovauti Aivarui Šlekiui, ši gydymo įstaiga vaduojasi iš sąstingio ir milijoninių skolų. O buvęs vyriausiasis gydytojas Jonas Petkinis bylinėjasi su rajono savivaldybe, kuri jį už įvairius pažeidimus atleido iš darbo.

Prašo papildomų lėšų

Tauragės apskrities ligoninei nemalonūs pokyčiai kaimyniniuose rajonuose, atrodo, yra tik į naudą. Prijungus Pagėgius, uždarius kai kuriuos skyrius Šilalės ir Jurbarko ligoninėse, didėja pacientų srautas į Tauragę. Be to, ligoninė tampa vis patrauklesnė pacientams, „ginkluojasi“ nauja medicinos technika, įsisavina naujus gydymo būdus (sąnarių protezavimo operacijos ir kt.). Tačiau, kai didėja pacientų skaičius, didėja ir išlaidos, todėl tenka iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kaulyti papildomų lėšų. Apskrities gydytoja B.Bagdonavičienė sakė, kad ligoninės administracija, nurodydama, jog dėl Šilalės ir Jurbarko rajonų pacientų gydymo turėjo papildomų išlaidų, prašo skirti per 700 tūkstančių litų.

Pasak jos, Tauragės ligoninė stovi ant nemažų permainų slenksčio. Bus išplėstas Reanimacijos skyrius, į papildomai įrengtas patalpas perkelta administracija. Ateities vizijoje – Akušerijos-ginekologijos skyriaus pastato renovacija, ketinimai čia įkurdinti Psichiatrijos ir Palaikomojo gydymo bei Slaugos skyrius, į centrines patalpas perkelti Akušerijos-ginekologijos skyrių.

Planai tapo tikrove

Paskutinius mėnesius dirbanti apskrities gydytoja B.Bagdonavičienė, paklausta, ką mato atsigręžusi į praėjusius trylika metų einant šias pareigas, atsakė: „Tai, kad mūsų kurti planai tapo tikrove: ligoninių restruktūrizacija, paslaugų teikimo optimizavimas, europiniai pinigai atėjo pagal mūsų planus. Kai prieš dešimt metų lankydamasi ligoninėse kalbėjau apie lovų skaičiaus mažinimą, paslaugų teikimo optimizavimą, kad dėl mažo gimstamumo ne visose ligoninėse išliks gimdymo skyriai, daugelis medikų apie tai nė girdėti nenorėjo. Bet gyvenimas privertė eiti į koją su laiku. Daug ką pasako toks faktas, kad Tauragės apskrities gydymo įstaigose iki reformos buvo 1400 lovų, vėliau jų skaičius buvo sumažintas iki 600, o dabar belikę apie 400 lovų.“

Iš Šiaulių kilusi Birutė Brašiškytė, baigusi Kauno medicinos institutą, 1976 metais buvo paskirta dirbti į Tauragės apskrities ligoninę. Čia sukūrė šeimą, su vyru užaugino tris vaikus – dukrą ir dvynukus sūnus.

B.Bagdonavičienė dar nežino, kur dirbs po birželio 30-osios. Teigia pirmą mėnesį paatostogausianti, o paskui ieškosianti darbo, nes pabaigus darbą apskrities viršininko administracijoje jai liks tik ketvirtadalis gydytojos infekcininkės etato Tauragės apskrities ligoninėje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų