Ant kuriamo didžiausio Žalgirio mūšio maketo jau pastatyta pirmoji kareivio figūrėlė.

Specialiai projektui pagal istorikų rekomendacijas išlieta ir nudažyta simbolinė pirmoji Žalgirio mūšio kario figūrėlė buvo pastatyta beveik užbaigtame Žalgirio mūšio lauke.

Daugiau nei du mėnesius truko istorikų darbas renkant medžiagą apie Žalgirio mūšį bei 20 kv. m dydžio maketo reljefo parengimas – vandens telkinių, pelkių, augmenijos suformavimas.

Pabaigtą Žalgirio mūšio maketą sudarys daugiau nei 1100 karių figūrėlių, kurios kuriamos ir liejamos Lietuvoje. Šiuo metu užbaigtas maketo reljefas, atspindintis tikrą Žalgirio mūšio lauką – remiantis topografiniu žemėlapiu suformuotos kalvos, makete taip pat pavaizduoti Lubieno ežeras, dvi upės bei simboliškai pažymėti keturi artimiausi miesteliai – Griunvaldas, Stebarkas, Lodvigovas ir Ulnovas.

Pasak projekto „Žalgiriui 600“ istorikų grupės vadovo Dariaus Barono, Lietuvos istorijos instituto ir AB „Stumbras“ iniciatyva kuriamo maketo karių figūrėlės pradėtos kurti nuo Vokiečių ordino riterių, nes apie šių karių ginkluotę esama daugiausiai patikimų duomenų, todėl jie pirmieji pasirodė ant maketinio Žalgirio mūšio lauko.

„Tam tikru mastu tokia darbo eiga sutampa ir su tikrosios dramos užuomazga mūšio lauke, nes kryžiuočiai iš tikrųjų pirmieji pasiekė Žalgirio laukus ir pasiruošė mūšiui. Lietuvių ir lenkų karių eskizai šiuo metu baigiami kurti ir netrukus bus pradėti lieti. Maketo kūrimą užbaigsime individualizuotomis pagrindinių veikėjų figūrėlėmis. Svarbiausi asmenys tokie, kaip Jogaila, Vytautas ar Ulrichas von Jungingenas pasirodys tada, kai jau visi jų kariai bus išsirikiavę,“ – teigia D.Baronas.

„Stumbro“ rinkodaros direktoriaus Algirdo Čiburio teigimu, maketo vaizdas jau pranoko bendrovės lūkesčius.

„Pradėdami šį precendento neturintį projektą galėjome tik įsivaizduoti, kaip atrodys maketas ir kokio masto jis bus. Dabar, kai išryškėjo visi kontūrai ir daug maketo detalių, esame tikri, kad ši „Stumbro“ investicija nenueis veltui – tokio dydžio ir detalumo maketas savaime taps traukos tašku net mažai besidomintiems istorija, todėl pagrindinis šio projekto tikslas – pažymėti Žalgirio mūšio jubiliejų ir priminti šio mūšio svarbą tautiečiams, tikrai bus įgyvendintas,“ – sako A.Čiburys.

Jo teigimu, kuriamo rekordiškai didelio maketo mastas jau sukėlė ne vieną iššūkį.

„Net ir supirkę visą Lietuvos mini modeliavimo parduotuvėse esančią dirbtinę žolę, jos pritrūkome, todėl maketo reljefas kol kas „apsodintas“ tik dalinai – laukiame, kol iš Vokietijos atkeliaus nauja žolės partija. Panašios problemos kilo ir su dirbtiniais medžiais, kurių makete panaudosime apie 400 – tokio kiekio Lietuvoje neturėjo niekas, vėlgi teko užsakyti atskirai“, - teigia A.Čiburys.

Be šių projekto dalyvių pirmąsias maketo figūrėles taip pat pastatė Lietuvos istorijos instituto vadovas Rimantas Miknys, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, maketo statytojas Robertas Vaičiulis.

Penkių istorikų darbo grupė, remdamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, sudėliojo lemtingos Žalgirio mūšio scenos vaizdą – į kovą grįžę Vytauto vedami pulkai suduoda lemiamą smūgį Vokiečių ordinui. Šią sceną makete atspindės daugiau nei 1100 figūrėlių. Bus atkurtos ir kitos istorinės detalės, pavyzdžiui, netoli mūšio lauko į ąžuolus įsilipę mūšio stebėtojai.

Planuojama, kad Žalgirio mūšio maketas bus sukurtas iki mūšio metinių dienos - liepos 15 d. Maketas kuriamas Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse, vėliau dalimis bus perkeltas eksponavimui į muziejaus patalpas, kur nuo vasaros jį galės išvysti visi lankytojai. Lietuvos nacionalinis muziejus specialiai Žalgirio mūšio maketui pritaikys erdvę, kurioje jis bus eksponuojamas. Informacija apie projektą internete skelbiama svetainėje Zalgiriui600.lt bei specialiai tam sukurtoje „Facebook“ grupėje.