Sporto karalių supurtė permainos. Antradienį apie atsistatydinimą pranešė korupcijos skandalo krečiamos Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris. Kaip permainos paveiks populiariausios pasaulyje sporto šakos ateitį?

1,4 mlrd. dolerių santaupų grynais ir dar beveik tiek pat pajamų. Tokiais ir panašiais skaičiais kasmet manipuliuoja FIFA, neretai vadinama viena įtakingiausių pasaulio organizacijų, pagal savo reikšmę lyginama su Jungtinėmis Tautomis.

Septyniolika metų šiam įspūdingam mechanizmui vadovavęs S.Blatteris apie pasitraukimą paskelbė antradienio vakarą Ciuriche. 79 metų šveicaras netikėtą žingsnį žengė praėjus vos keturioms dienoms nuo jo išrinkimo penktajai kadencijai ir korupcijos skandalui apėmus šį pasaulio futbolui vadovaujantį organą.

Manoma, kad trauktis iš posto vieną pasaulio galingųjų pastūmėjo ryžtingi JAV teisėsaugos veiksmai. Mat nuo Federalinių tyrimo biuro (FTB) reido viename Ciuricho viešbučių ir septynių aukštų FIFA pareigūnų sulaikymo buvo praėjusios vos šešios dienos. Tarp sulaikytųjų buvo ir du FIFA viceprezidentai.

Funkcionierių areštas buvo atliktas JAV prokurorų reikalavimu. Amerikiečiai minėtus septynis asmenis kaltina, o dar aštuonis įtaria dalyvavimu 150 mln. JAV dolerių korupcijos procese. Nors Šveicarijos generalinis prokuroras patikino, kad S.Blatterio veiklos šios šalies pareigūnai netiria, neatmetama, kad JAV institucijos turi įrodymų ir apie paties prezidento nuodėmes.

Skubiai surengtoje spaudos konferencijoje antradienį S.Blatteris užsiminė jaučiąs, kad jo "mandatą, regis, palaiko toli gražu ne visi futbolo pasaulyje".

Jis pridūrė kruopščiai apsvarstęs savo sprendimą ir priėjęs prie išvados, kad FIFA reikia esminių permainų.

Anglijos futbolo asociacijos vadovas Gregas Dyke'as ilgamečio FIFA vedlio atsistatydinimą pavadino didžiu futbolui įvykiu. Vienas aršiausių S.Blatterio kritikų pakartojo praradęs pasitikėjimą šveicaru dar pernai. Brito nuomone, susikompromitavęs strategas pasitraukė aiškiai supratęs, kad jo vadovaujamą įstaigą apėmęs skandalas "artėja prie jo paties".

Spėjama, kad patyręs verslo ir finansų specialistas ne tik žinojo apie korupcinius procesus, daugelį metų vykusius jo vadovaujamoje organizacijoje, bet ir sąmoningai jų nestabdė. Poelgio motyvų rasti nesudėtinga, žinant, kad vien už teisę vykdyti itin prestižinius renginius – 2018 ir 2022 m. Pasaulio taurės turnyrus, atitinkamai Rusija ir Kataras FIFA veikėjams galėjo neoficialiai sumokėti šimtus milijonų dolerių.

Bet kuriuo atveju, S.Blatteris savo pareigas eis iki naujų FIFA prezidento rinkimų, kurie bus surengti tarp šių metų gruodžio ir ateinančių metų kovo, priklausomai nuo to, kada bus sušauktas specialus kongresas. Tarp realiausių pretendentų pakeisti šveicarą minimas prieš keletą dienų rinkimus S.Blatteriui pralaimėjęs 39 metų Jordanijos princas Ali bin Husseinas.

"Kauno diena" apie procesus, krečiančius pasaulio futbolą, kalbėjosi su buvusiu ilgamečiu Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu ir patyrusiu sporto funkcionieriumi Algimantu Liubinsku.

– S.Blatteris vos prieš kelias dienų buvo perrinktas naujai kadencijai ir viešai dėstė planus apie tolimesnį savo vaidmenį prie FIFA vairo. Ar jūsų nenustebino staigus šveicaro pasitraukimas?

– Pirmiausia, tai geras žingsnis. Juk daugelis žino, tiksliau, numano, kad FIFA yra korumpuota. Gali būti, kad JAV arba Šveicarijos tyrėjai leido suprasti, jog S.Blatteriui neatsistatydinus jie patrauks atsakomybėn ir jį patį. Juk tokių neoficialių teisėsaugos susitarimų su aukštais pareigūnais būna. Neteigiu, kad FIFA prezidentas yra kaltas, bet logiškai mąstant, argi gali šitiek metų tokiai įtakingai organizacijai vadovaujantis žmogus nežinoti, kas vyksta jo aplinkoje? Matyt, kažką žino, bet yra gudriai apsidraudęs ir apsaugojęs savo reputaciją. Kita vertus, kai prieš tave stoja amerikiečių saugumas, jokios gudrybės gali nepadėti.

– Kiek S.Blatterio kėdę išklibino griežta ir kritiška Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ir jos prezidento Michelio Platini pozicija?

– Jo apsisprendimo galbūt ir nenulėmė, tačiau pagreitinti tikrai galėjo. Ypač ryžtingi Europos šalių federacijų pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš FIFA arba grasinimai boikotuoti 2018 m. pasaulio čempionatą Rusijoje.

– Kokių permainų FIFA galėtų atnešti naujas vadovas, žinant, kad tokio masto organizacijoje revoliucijos kažin ar apskritai tikslingos?

– Pirmiausia, S.Blatterio įpėdinis turėtų atsikratyti organizacijos uždarumo, slaptumo, pakeisti jos įvaizdį. Nes iki šiol FIFA veikė kaip savotiška mafijos struktūra, nieko neprisileisdama prie esminių sprendimų ir net neinformuodama plačiosios visuomenės. Organizacijos viduje nebuvo toleruojama nei kritika, nei savikritika.

– Su S.Blatteriu siejamas FIFA finansinis suklestėjimas. Turbūt šveicarų bankininkas tiek metų organizacijai vadovavo neveltui?

– Žinoma, buvo ir teigiamų dalykų. Nėra jokių abejonių, kad jis nekvailas žmogus. Tiesiog užsibuvo valdžioje. Bet kurioje organizacijoje turėtų būti laiko cenzas. FIFA atveju užtektų dešimt metų. Tai pakankamas laikotarpis įgyvendinti ilgalaikius planus. Ši kadencija galėtų sutrumpėti, jei vadovas tvarkosi netinkamai. O toks įsikibimas į kėdę, kaip buvo S.Blatterio atveju, nieko gero neduoda. Juk negali tarptautinė organizacija virsti privačia UAB. Vis dėlto kas kelerius metus reikia įlieti šviežio kraujo. Kalbu ir savo pavyzdžiu. Tarkime, Vilniaus miesto savivaldybėje vadovaujamą darbą dirbau dešimt metų. Pats mačiau, kaip metams bėgant keitėsi mano požiūris. Žmogus savotiškai atbunka, nebepriima kai kurių detalių, naujovių, kurios iš tiesu organizacijai būtų naudingos. Vadovas pats sau ima atrodyti nepakeičiamas, neklystantis. Išeitis paprasta – vadovų kaita yra būtina.

– Net ir pasitraukus S.Blatteriui netyla kalbos apie precedentų neturintį scenarijų – galimą 2018 m. pasaulio čempionato Rusijoje boikotą. Ar realiai tikite, kad turnyras iš Rusijos gali būti atimtas?

– Spėčiau, kad radikalioms permainoms liko per mažai laiko. Jei būtų galvojama apie čempionato atėmimą, sukilimas FIFA turėjo prasidėti anksčiau. Vis dėlto surengti tokio masto turnyrą reikia milžiniškų investicijų, o rusai jau sukišo labai daug pinigų. Ne tik į futbolo stadionus, kitą infrastruktūrą, bet, matyt, ir tam, kad išvis gautų teisę rengti šias pirmenybes. Kita vertus, jei įtampos didės ir Rusijos bei Vakarų šalių politiniuose santykiuose, galimas scenarijus, nutikęs su Maskvos olimpiada, kai 1980 m. vakariečiai į žaidynes tiesiog neatvyko.