LFF pozicija: mokomės iš kritikos, jei ji racionali

Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ mėgins atversti naują šalies futbolo istorijos puslapį, tačiau reikšmingi mūšiai vyksta ir valdininkų kabinetuose.

Sostinės „Žalgirio“ futbolininkai rugpjūčio 3-iąją Norvegijoje kibs į atlapus šios šalies čempionei Budės „Glimt“ ekipai. Atsakomosios rungtynės po savaitės vyks Lietuvoje.

Tai Europos klubų Čempionų lygos trečio atrankos etapo mačas. Tokio rango tarptautines varžybas UEFA reikalauja rengti aukščiausio lygio arenose, kurių mūsų šalyje kol kas nėra.

Vilniečiams dar bus taikoma išimčių – jie gaus leidimą rungtyniauti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione. Tačiau tolesnės sėkmės atveju „Žalgiris“ gali susidurti su iki šiol neregėtais iššūkiais. Ar iš tiesų, įveikę Čempionų lygos kvalifikacinius barjerus ir patekę į grupių etapą, Lietuvos čempionai būtų priversti namų mačus žaisti užsienyje? O gal jie kelsis į Kauno stadioną? Ar LFF stadiono užtektų žemesnio lygio UEFA taurių turnyro grupės etapui, bilietą į kurį žalgiriečiai jau iškovojo?

Šias ir kitas temas aptarėme su „Kauno dienos“ televizijos studijoje apsilankiusiu LFF generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi.

Pokalbį pradėjome nuo praeitą savaitę plačiai nuskambėjusio Seimo Biudžeto, finansų, jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžio.

– Ko nepasidalijote su politikais ir kodėl būtent dabar kilo tokių kibirkščių?

– Pirmiausia, džiaugiuosi, kad pasitaikė reta proga pabendrauti su Seimo nariais. Buvo pasakyta, kad kalbėsime apie Lietuvos futbolo finansavimą ir perspektyvas. Paruošėme informacinę vaizdo medžiagą, bet jos niekam neprireikė. Buvo išsakyta nuogąstavimų dėl LFF veiklos skaidrumo, dėl klubų įtraukimo į valdymą. Man keisčiausia, kad posėdis prasidėjo 9 val. ryto, o didieji šalies portalai jau anksčiau skelbė apie planus įvesti tiesioginį LFF valdymą. Regis, kad visos tezės ir komisijos pirmininko Mykolo Majausko pasisakymai buvo surašyti ir paruošti dar iki posėdžio. Tai atrodo nekaip. Jeigu buvo paskelbtas išankstinis verdiktas, kam tada mus kvietė į diskusiją? Jei buvo iš anksto paruoštas pranešimas spaudai su pasiūlymais perimti federacijos valdymą, pasiūlymais kreiptis į FIFA ir UEFA, galėjo apie tai pranešti posėdžio metu ir pateikti apie tai klausimus. Dar vienas nustebinęs dalykas – posėdį inicijavo Biudžeto ir finansų komitetas, bet klausimų apie finansus nesulaukėme. Mums net neleido pristatyti trumpos vaizdo ataskaitos, kaip federacija tvarko finansus, kokia situacija dabar. Pagal iš anksto paruoštą scenarijų to kažkam, matyt, visai nereikėjo.

Posėdį inicijavo Seimo biudžeto ir finansų komitetas, bet klausimų apie finansus nesulaukėme.

– Ko nepaklausė Seimo nariai, paklausime mes: kokios dabar yra LFF skolos?

– 2018-ųjų pabaigoje radau situaciją, kai buvome ant faktinio federacijos bankroto slenksčio. Laiku užtraukėme rankinį stabdį. Peržiūrėjome federacijos išlaidas. Buvo didelis įsiskolinimas. Turėjome 1,9 mln. eurų paskolą iš UEFA. Tiesa, palūkanos buvo gana palankios, todėl geriau skolintis už mažus procentus nei iš bankų. Šiandien liko 1 mln. skolos. Per kitus dvejus metus atiduosime po 0,5 mln. ir skolą panaikinsime. Turėjome ir 1 mln. eurų kredito liniją iš „Šiaulių banko“, su juo jau atsiskaityta. Yra einamųjų trumpalaikių įsipareigojimų, kai kurie pradelsti, bet tai normali praktika. Dar buvo nemažos VMI pretenzijos, deramės, vyksta teisiniai procesai – 2018 m. pabaigoje mums grėsė 1,4 mln. eurų ieškinys. Šiandien bendra VMI pretenzijų suma sumažėjo beveik 1 mln. eurų – iki 400 tūkst. Skolas mažiname taupydami, tačiau tai ne taip paprasta, nes kainos auga – degalų, viešbučių, kitų paslaugų.

– Skamba nemažai priekaištų dėl LFF veiklos skaidrumo, tad gal iš tiesų politikų siūlomas tiesioginis UEFA ir FIFA valdymas būtų racionali išeitis?

– Racionalius pasiūlymus mes priimame, mokomės iš kritikos. Nesakome, kad mes esame 100 proc. teisūs, stengiamės taisyti savo klaidas. Tačiau neįsivaizduoju, kaip tie pasiūlymai atrodo teisiniame kontekste. Tai sunkiai suvokiama. Kita vertus, kokiu pagrindu reikėtų įvesti tiesioginį valdymą? Mes matome, kad visa ši sumaištis – LFF opozicijos veiklos rezultatas. Akivaizdžiai ruošiamasi 2024-ųjų rinkimams. Gaila, kad tai daroma negražiais būdais.

Edgaras Stankevičius. / Vilmanto Raupelio nuotr.

– Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai jau užsitikrino vietą UEFA taurių turnyro grupių etape. Kas bus, jei jie sukurs dar vieną stebuklą ir pateks į Čempionų lygos grupių etapą?

– Jei turite mintyje arenos reikalus, tikėtina, kad leidimo iš UEFA žaisti Čempionų lygos grupių varžybų LFF stadione vilniečiai negautų. Tektų ieškoti stadiono užsienyje. Konferencijų lygos ar Europos lygos grupių etapui išlygos turbūt būtų suteiktos.

– Didelių vilčių siejama su reprezentacinio Kauno stadiono atidarymu. Kada jame galėtų vykti pirmosios rungtynės?

– Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje susitiksime su Kauno savivaldybės vadovais. Jei bus įgyvendintas jų pažadas, kad rugsėjo pradžioje bus pabaigti visi darbai, nedelsdami kviesime UEFA inspektorių. Jei viskas bus gerai, dokumentų tvarkymas ir procedūros gali užtrukti apie mėnesį. Tada jis oficialiai bus pritaikytas europinėms kovoms. Jei kalbame apie vietos varžybas, pakaktų vien to, kad statybos darbai būtų užbaigti. Spalio 16 d. esame suplanavę LFF taurės turnyro finalą. Labai norėtume, kad jis vyktų būtent naujame Kauno stadione. Jei tai pavyks, lapkritį Baltijos taurės turnyro mačus čia jau galėtų žaisti ir Lietuvos nacionalinė rinktinė. Visa tai – su sąlyga, kad viskas vyks labai sklandžiai. Priešingu atveju procesas gali nusikelti iki  metų pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių