32 metų žaidėjas pastaruosius du sezonus atstovavo Taldykurgano „Žetysu“, tačiau pasibaigus sutarčiai yra laisvas rinktis kitą ekipą. „Yra noras rungtyniauti arčiau namų. Šeima būna Vilniuje, o aš – Kazachstane, todėl buvo sunkus metas, – kalbėjo M. Kuklys.

Apie savo žaidimą Kazachstane ir rinktinės reikalus iš treniruočių stovyklos Portugalijoje M. Kuklys papasakojo LFF.lt svetainei.

– Socialiniuose tinkluose su gerbėjais neseniai pasidalinai nuotraukomis iš ligoninės. Ar dabar jau su sveikata viskas gerai?

– Ten buvo kiek perdėta. Juoko forma parašiau, kad su galva blogai. Su žmona nusprendėme pajuokauti, bet nelabai išėjo... Problema buvo su ausies vestibiuliariniu aparatu. Jis sustreikuoja, tada svaigsta galva, koordinacija streikuoja. Buvo tikrai sunku. Daug kas pergyveno, klausė, artimiesiems ir draugams paaiškinau.  Dabar jaučiuosi tikrai gerai. Po skrydžių jaučiasi padariniai, bet žaisti galiu 100 procentų.

– Koks buvo tavo sezonas Kazachstano čempionate?

– Komandai sezonas buvo tikrai neblogas. Buvome užsibrėžę tikslą iškovoti 5 vietą. Tai ir pasiekėme. Žinoma, visada norėtųsi geriau. Galėjome būti ir 2-3 vietoje. Man pačiam buvo daugiau traumų, tas susirgimas... Bet tikrai nebuvo blogas sezonas. Įmušiau įvarčių, atlikau rezultatyvių perdavimų.

– Ar viskas tenkino Kazachstane? Su kokiais sunkumais susidūrei gyvendamas ir žaisdamas šioje šalyje?

– Yra trūkumų, pavyzdžiui, medicina nėra aukščiausio lygio. Jei yra galimybių, stengiuosi važiuoti gydytis į Lietuvą. Kartą plyšo raumuo, ten ne kartą suklydo su diagnoze. Lietuvoje nustato tiksliai. Iš pradžių tai nustebino, vėliau pradedi prisitaikyti. Praėjusiais metais buvo problema su ausimi, gydžiausi pusantro mėnesio. Nemokamai gydė prastai. Ėjau privačiai, tada jau pamatė.

Kitas dalykas – keliauti į rungtynes skrydžiai trunka po 3-4 valandas. Visa kelionė iki 10-12 valandų. Kantrybė turbūt pats svarbiausias dalykas, jos reikia tikrai daug.

Finansų čia yra, bet infrastruktūra nėra pakankama. Trūksta žolės aikščių, jas nuolat reikia keisti į dirbtines aikštes ir panašiai

– Koks Kazachstano čempionato lygis?

– Jis geras dėl to, kad atvažiuoja gerų legionierių. Yra nemažai žaidėjų iš rinktinių – Armėnijos, Serbijos ir kitų. Beveik visa kazachų rinktinė taip pat žaidžia savo lygoje. Neseniai jie įveikė Škotiją 3:0.

– Kokie tavo tolimesni planai?

– Su savo klubu atsisveikinau, esu laisvas pasiūlymams. Noriu pailsėti iki gruodžio vidurio, išsigydyti mažas traumas ir tada žiūrėsiu į priekį. Yra noras rungtyniauti arčiau namų. Šeima būna Vilniuje, o aš – Kazachstane, todėl buvo sunkus metas. Prioritetas būtų pabandyti dar sužaisti Europos ar Čempionų lygos atrankoje. Man jau 32 metai, dar turiu mažą svajonę pasiekti grupių etapą. Esu atviras pasiūlymams. Apsvarstysiu visas galimybes.

– Rinktinė nelaimi jau kurį laiką. Kiek tai atsiliepia žaidėjams?

– Be pergalių sunku psichologiškai. Su komandos draugais daug apšnekame ir galvojame apie tai. Bet nebepakeisime to kas buvo, turime eiti iškėlę galvą aukštyn ir siekti teigiamo rezultato.

Kiekvienos rungtynės ir jose iškovotas bent taškas ar pergalė būtų tikrai nemaža paspirtis mums. Mūsų žaidimas visose rungtynėse nebuvo toks blogas, bet reikia taškų.

Bet kokiu atveju, tie, kas esame kviečiami niekada nesakome „ne“, atvažiuojame ir atsiduodame šimtu procentų. Reikia iškentėti ir sulaukti geresnių laikų.

– Kas, tavo nuomone, labiausiai trukdo siekti pergalių?

–  Yra daug niuansų. Nesame tokio aukšto lygio žaidėjai. Anksčiau turėjome žaidėjų, kurie žaidė aukštame lygyje – kaip Stankevičius, Danilevičius, Šemberas – ir kiekvieną savaitgalį turėjo aukšto lygio rungtynes. A lygoje dvi trys komandos yra stiprios, kitos silpnesnės.

Kiekvienas rungtynes žaidėme prieš stipresnes komandas, galbūt išskyrus Liuksemburgą. Manau, kad  mums reiktų daugiau drąsos.

– Ar skaitai atsiliepimus po rinktinės rungtynių?

– Prieš 2-3 metus skaitydavau. Dabar nebeskaitau, nes ir taip sunku būna po pralaimėtų rungtynių. Bet esame profesionalai, negalime veltis į kalbas. Turime daryti savo darbą, kaip bebūtų sunku.

– Rungtynės su tokiais varžovais kaip Portugalija tau dar reiškia kažką ypatingo?

– Kai žaidi prieš tokias rinktines, stebi daug skautų, agentų, kurie gali tave pamatyti. Ypač mūsų jauniems žaidėjams tai yra didelė paspirtis parodyti save, atsiskleisti ir žaisti geresniuose čempionatuose.