Naujas futbolo sezonas: teks pakentėti, bet bus ir prošvaisčių

"Visiems mums – ir sirgaliams, ir futbolininkams teks pakentėti bent iki vasaros. Juk pandemija vis tiek baigsis, o futbolas tęsis", – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pirmasis viceprezidentas Nemunas Dagilis.

Du pirmieji ekipažai iš rekordinių dešimties komandų Lietuvos futbolo A lygos kolonos pajudėjo vakar Marijampolėje, o šiandien ir rytoj prie Kauno žalgiriečių bei Gargždų "Bangos" prisidės Telšių "Džiugas" ir Kauno "Hegelmann Litauen", Alytaus "Dainava" ir Kėdainių "Nevėžis", Marijampolės "Sūduva" ir "Panevėžys", dar vėliau, kovo 16-ąją, prisijungs vilniečiai – "Žalgiris" ir "Riteriai".

Jau kovo pabaigoje nevaikiški išbandymai prasidės ir Lietuvos rinktinei – 2022 m. pasaulio čempionato atrankos C grupėje mūsiškių laukia pajėgios Šveicarijos, Italijos, Bulgarijos ir Šiaurės Airijos nacionalinės ekipos.

– Prasideda A lygos čempionatas. Po ilgos pertraukos jame dalyvauja net dešimt klubų, vėl rungtyniausiančių keturių ratų sistema. Kaip vertinate šį varžybų modelį? – pradėjome pokalbį su N.Dagiliu.

– Iniciatyva plėstis nuo pernykščių šešių komandų yra sveikintina, tačiau manau, kad geriau augti palaipsniui. Galėjome pradėti nuo aštuonių klubų. Dešimties komandų modelį inicijavo pati A lyga. Jei jiems pavyks, to mes visi linkime, labai dėl to džiaugsimės. Vis dėlto aš šiuo metu tuo nelabai tikiu. Pirmiausia, dėl pandeminės situacijos. Turint tiek daug komandų ir žaidėjų – po 20–25 kiekvienoje ekipoje bei esant dideliems sergamumo rodikliams bus sudėtinga laikytis suplanuoto varžybų grafiko. Manau, kad bus daug nukeltų rungtynių, kurias reikės kažkur įterpti. O geriausių komandų dar lauks ir tarptautiniai taurių turnyrai. Kitas aspektas: reikia tikėtis, kad šį sezoną nebus klubų bankrotų kaip ankstesniais metais, taip pat – manipuliacijų rungtynių rezultatais.

Reikia tikėtis, kad šį sezoną nebus klubų bankrotų kaip ankstesniais metais, taip pat – manipuliacijų rungtynių rezultatais.

– Prieš šį sezoną LFF lyg ir elgėsi principingai, nesuteikdama išimčių klubams, dėl kurių buvo gauti UEFA pranešimai ar signalai dėl galimo rezultatų klastojimo.

– Tai džiugina, nes anksčiau kažkam beveik kasmet buvo leidžiama startuoti išimties tvarka. Kauno "Stumbrui" leista startuoti su skolomis, paskui buvo Klaipėdos "Atlantas", bet kuo tai baigėsi? Šiemet klubai, kurie to prašė, – "Jonava", Vilniaus "Vytis", nuolaidų nesulaukė, o paskutinį kelialapį gavusi "Dainava" buvo pakviesta pačios federacijos, nes alytiškių reputacija abejonių nekelia.

– Į elito divizioną pakilo net keturi naujokai. Kokios prieš pirmenybių pradžią jums atrodo jų sportinės perspektyvos A lygoje?

– Kol kas geriausiai atrodo "Hegelmann Litauen". Klubas turi patikimus savininkus, verslo grupę, yra gerai organizuotas, todėl ir aikštėje turėtų nemažai nuveikti. Gali iššauti ir kiti klubai. Pamenu, kai mes su Utenos "Uteniu" prieš kelerius metus pakilome į A lygą ir iškart pateikėme siurprizą įveikę Vilniaus "Žalgirį". Tačiau ilgesnėje distancijoje mums, naujokams, jau buvo sudėtinga, nors žaidėjų kovingumas ir entuziazmas kartais gali daugiau nei didelis biudžetas.

Bendražygiai: VAFF prezidentą D.Šemberą ir LFF pirmąjį viceprezidentą N.Dagilį vienija ne vien futbolas, bet ir verslas. Nemuno Dagilio asmeninio archyvo nuotr.

– Ar čempiono titulą ginantis sostinės "Žalgiris" šiemet sulauks rimto iššūkio kovoje dėl A lygos sosto?

– Vilniečiai atrodo rimčiausi favoritai. Klubas turi didžiausias finansines galimybes, nusistovėjusį komandos branduolį. "Sūduva", žinant, kad klubas susimažino biudžetą ir jam buvo ieškoma pirkėjų, matyt, bus kiek silpnesnis. Bet kažin ar marijampoliečiai lengvai užleis pozicijas. Kitas dalykas, kad tarp pretendentų bus ir "Kauno Žalgiris", kuris kasmet žengia po žingsnį į priekį. Nustebinti gali ir "Panevėžys", pernai laimėjęs LFF taurę, o šiemet dar sustiprinęs sudėtį.

– Ir prieš šį sezoną dauguma A lygos klubų, užuot kantriai auginęsi pamainą, atsivežė būrius legionierių. Viena vertus, net ir ne aukščiausio lygio užsieniečiai užpildo sudėties spragas bei pakelia komandos lygį. Iš kitos pusės, legionieriai išstumia vietos jaunimą, kuris, negaudamas žaidimo laiko, praranda galimybę tobulėti. Kuris komandos formavimo variantas jums atrodo priimtinesnis?

– Mano požiūris gal nepopuliarus, bet aš pasisakau prieš ribojimus. Tik konkuruodami su užsieniečiais jauni žaidėjai gali augti. Ir atvirkščiai – turėdamas garantuotą vietą starto sudėtyje jaunuolis kaip tik nustos stengtis per treniruotes. Kam verstis per galvą, jei tavęs dėl limito niekas neišstums iš starto sudėties? Žinau ne vieną pavyzdį, kai jaunimas ima per gerai apie save galvoti ir liaujasi dirbęs.

– Jūsų remiamas "Utenio" klubas buvo pasiekęs savotišką A lygos rekordą, kai starto sudėtyje išleido net dešimt legionierių. Tada toks ispanų desantas sulaukė, švelniai tariant, ne itin palankių vertinimų.

– Pamenu tą istoriją. Žiniasklaida mus maišė su žemėmis. Tačiau būtent tada komanda pradėjo kilti ir buvo net atsiradęs šansas nedidelio Utenos miesto klubui prasimušti į Europos taurių turnyrus. Gaila, kad tada mums nepavyko iškovoti Lietuvos taurės, bet rezultatą pasiekėme gerą, ir legionierių taktika pasiteisino.

– Vis dėlto, kodėl nuo to laiko Utenos nebėra A lygos žemėlapyje?

– Po tų metų, kai investavome į legionierius, mes buvome likę skolingi šimtatūkstantines sumas. Buvo variantas toliau likti A lygoje ir dar labiau auginti skolas, o vėliau skelbti bankrotą nuviliant visus partnerius. Arba pamažu mažinti įsiskolinimus ir pereiti prie kitokio klubo vystymosi modelio. Pasirinkome sąžiningesnį kelią. Neslėpsiu, man ir mano partneriams tai kainavo asmeninių lėšų, bet skolingi niekam nelikome. Buvo nutarta susikoncentruoti į jaunimo ugdymą. Juolab kad "Utenis" turi gerą akademiją, dirbančią pagal šiuolaikinę metodiką. Utenoje yra puikiai išvystyta futbolo infrastruktūra, geras stadionas su natūralia danga. Ir dabar čia auga būrys jaunųjų talentų iš Utenos, Visagino, Molėtų. Tad yra visos sąlygos kilti iš Antros lygos į Pirmą. Nesakome ne ir A lygai, bet turime jai subręsti. Manau, tai kokių trejų metų klausimas.

Bazė: anot N.Dagilio, rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas bus reikšmingas objektas Lietuvos futbolo infrastruktūros žemėlapyje. Evaldo Šemioto nuotr.

– Kovo pabaigoje pirmieji ir labai rimti egzaminai laukia Lietuvos rinktinės – po kontrolinių rungtynių su Kosovu mūsiškiai pradės pasaulio čempionato atranką Šveicarijoje, o po trijų dienų Vilniuje susitiks su italais. Kokios jums atrodo mūsų šalies nacionalinės komandos perspektyvos C grupėje?

– Varžovai mūsų grupėje labai stiprūs. Nėra nė vieno akivaizdaus autsaiderio, kaip būdavo per ankstesnius atrankos ciklus. Vadinasi, nėra garantuotų taškų. Tačiau turime unikalią galimybę grūdinti rinktinės žaidėjus. Juk žaisdami su tokiomis pajėgiomis komandomis jie gaus neįkainojamų pamokų. Tik tokiuose mūšiuose auga futbolininkų meistriškumas. O treneris Valdas Urbonas ir jo auklėtiniai dar praeitą rudenį įrodė, kad gali nustebinti ir pajėgesnius už save priešininkus. Svarbiausia, kad atrankos turnyre matytume lietuvių charakterį ir gražų žaidimą.

– Norint tikėtis gražaus žaidimo ir rezultatų, rinktinei būtina sudaryti ir atitinkamas sąlygas. Pernai lapkritį, kai buvote išrinktas LFF viceprezidentu, užsiminėte, kad jūsų viena pagrindinių veiklos krypčių bus futbolo infrastruktūros gerinimas. Apie anekdotu tapusį Nacionalinį stadioną Vilniuje net neverta klausti, tačiau gal yra poslinkių kitais klausimais?

– Iš tiesų manau, kad nuo infrastruktūros ir prasideda futbolas. Jei yra geri aikštynai, stadionas, atsiranda ir komandų, klubų, žaidėjų. Šiuo metu mums aktualiausias klausimas – ne Nacionalinis stadionas, nes tikėtina, kad bent laikinai problemą išspręsime kitąmet pavasarį Kaune duris atvėrus rekonstruotam S.Dariaus ir S.Girėno stadionui. Kur kas svarbiau pastatyti treniruočių bazę šalies rinktinėms, nes jos neturi namų. Jei pavyktų šį projektą realizuoti Naujojoje Vilnioje, galėtume parduoti rinktinės reikalavimų ne itin atitinkantį LFF stadioną sostinėje ir visas mūsų nacionalines komandas perkelti ten. Tačiau šiais klausimais reikia ir Vyriausybės, ir Vilniaus savivaldybės pagalbos, o jos sulaukiame toli gražu ne visada.

– Galbūt klausimus su Vilniaus politikais padės išspręsti jūsų bičiulis Deividas Šemberas, šią savaitę išrinktas naujuoju Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) prezidentu?

– Deividas yra ne tik mano draugas, bet ir verslo partneris. Todėl žinau ne tik jo asmenines, bet ir dalykines savybes. Jei jis imasi kokios idėjos, nenumeta jos pakeliui. Jis buvo geras futbolininkas, žinomas plačiajai visuomenei, todėl jam gali atsiverti daugiau valdžios kabinetų durų. Be to, Deividas turi vadovaujamojo darbo patirties A lygoje, "Žalgirio" klube, yra baigęs aukšto lygio UEFA vadybos kursus. Neabejoju, kad jam perėmus Vilniaus futbolo vadžias, pajudės ne viena anksčiau strigusi sostinės futbolo problema.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šviniaus pakalikai

Šviniaus pakalikai portretas
Nieko gero nebus,kai tokie futbole bus!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių