Tvirti vyrai žaidžia futbolą „Pokrovos“ komandoje. Visi jie dalyvavo kruviname kare su rusų okupantais ir buvo rimtai sužaloti. Bet net ir praradę galūnes, vieni koją, kiti ranką, jie vis vien nusprendė sportuoti.

„Visi, kurie sportuoja, pamiršta apie savo problemas, pavyzdžiui, fantominius skausmus. Tai skausmas galūnėje, kurios jūs neturite. Todėl sportas – ne tik geras dalykas, bet ir fizinė, dvasinė reabilitacija“, – kalbėjo karo veteranas, „Pokrovos“ komandos narys Denis Kuznecov.

Tokios reabilitacijos tikrai reikia. Nors Ukraina neskelbia savo nuostolių, per dvejus metus trunkantį sunkų karą, galima prognozuoti, kad sunkiai sužeistų veteranų dabar jau – apie 100 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Norime parodyti, kad negalia – ne nuosprendis, o kitas žingsnis mūsų gyvenime“, – D. Kuznecov.

Komandos treneris puikiai supranta, kad žaisti futbolą su ramentais –  nėra taip paprasta.

„Pradžioje jie neturėtų daryti staigių judesių, ir neturėtų pamiršti, kad dar tik mokosi. Taip, yra azarto. Jie nori mušti įvarčius, nori laimėti, bet mes juos pristabdome, kad nesusižeistų. Taip pat mokome, kaip teisingai kristi“, – aiškino „Pokrovos“ futbolo komandos treneris Bogdan Melnyk.

Treniruotės parodė, kad veteranai tikrai gali žaisti ir įmušti. Tam, kad nereikėtų daug lakstyti, vyrai žaidžia mažesnėje aikštėje – šešiese ir vartininkas, kuris kare prarado ranką.

Visi vyrai pergyveno ne vieną sunkią operaciją, neskaitant tų nelengvų pastangų, kai patyrus sunkią traumą, reikėjo gyvam ištrūkti iš mūšio lauko.

„Pavyzdžiui, buvo toks momentas, kai įžengėme į kaimą, kur buvo pilna minų. Reikėjo būti atidžiam. Galėjai netyčia užminti ten, kur nereikia, arba per daug nutolti nuo bendražygių. Ir viskas, o namai visi buvo užminuoti“, – pasakojo karo veteranas, „Pokrovos“ komandos narys Maryjan Trach.

Lvivo komandos nariai jau planuoja rungtynes su panašia komanda, kuri įkurta sostinėje – Kyjive. Be to, jie jau žaidė kaimyninėje Lenkijoje.