Jaunasis futbolininkas dalyvavo ir vasario 29 d. Vilniaus "Sportima" manieže vykusioje Marijampolės "Sūduvos" ir Vilniaus "Žalgirio" dvikovoje dėl LFF Supertaurės. Pirmose naujojo sezono rungtynėse pergalę 1:0 iškovojo "Žalgiris". Sostinės futbolo flagmanui tai buvo jau septinta laimėta Supertaurė, bet K.Uzėla šiuo titulu džiaugėsi pirmą kartą.

2017 m. "Žalgiris" LFF Supertaurės rungtynėse 1:0 įveikė "Trakų" ekipą ir penktą kartą iš eilės laimėjo šį trofėjų. Tuo metu 16-metis K.Uzėla dar tik žengė pirmuosius žingsnius pagrindinėje "Žalgirio" komandoje ir tas rungtynes stebėjo iš tribūnos. Kitos progos kovoti dėl titulo jis sulaukė tik po trejų metų. Per pirmą sezoną "Žalgirio" gretose K.Uzėla sužaidė tik trejas rungtynes ir iš viso aikštėje praleido 21 min. Tuo metu jis daugiausia laiko praleido šalies Pirmoje lygoje rungtyniavusioje "Žalgirio" dublerių ekipoje. 2018 m. K.Uzėla A lygoje sužaidė penkerias rungtynes, o įpusėjus sezonui persikėlė į Italiją ir nuomos pagrindais rungtyniavo Feraros SPAL jaunimo komandoje.

Po Italijoje praleisto sezono sugrįžęs žalgirietis išsikovojo vietą pagrindinėje "Žalgirio" komandoje ir 2019 m. Lietuvos čempionate sužaidė vienuolika rungtynių bei pelnė vieną įvartį. Tiksliu smūgiu K.Uzėla pasižymėjo ir Europos lygos pirmojo atrankos etapo rungtynėse Budapešte su vietos "Honved" ekipa. Tačiau prisiliesti prie titulų nei jam, nei "Žalgiriui" pernai nepavyko. LFF taurės pusfinalyje žalgiriečius sustabdė Marijampolės "Sūduva", trečius metus iš eilės per aukštas "Žalgiriui" Marijampolės klubo barjeras buvo ir A lygoje.

Visgi 2020 m. LFF Supertaurės rungtynės parodė, kad šiais metais "Žalgiris" yra pasirengęs nutraukti "Sūduvos" dominavimą Lietuvos futbolo arenose. Antrame kėlinyje aktyviau žaidusių žalgiriečių pastangas vainikavo tikslus Manto Kuklio baudos smūgis.

"Ši pergalė mums tikrai labai svarbi ir reikalinga. Pernai "Žalgiris" liko be titulų, per visą sezoną nei karto neįveikė Marijampolės "Sūduvos", tad ne tik žaidėjai, bet ir klubo darbuotojai, gerbėjai labai laukė šios pergalės. Todėl ir emocijos buvo labai audringos, tikros ir pačios geriausios. Man asmeniškai ši pergalė yra pati reikšmingiausia. Iki šiol su "Žalgiriu" neteko žaisti nei LFF taurės, nei Supertaurės finaluose. Tad čia buvo pirmas, bet tikrai ne paskutinis kartas", – "Vilniaus dienai" sakė K.Uzėla.

– Kokį įspūdį paliko Supertaurės rungtynės? Kas lėmė "Žalgirio" pergalę?

– Rungtynės nebuvo gražios, bet finalai retai kada būna gražūs. Vis dėlto, tai pirmos sezono rungtynės, komandos dar nėra pajutusios varžybų ritmo, kadangi yra daug naujokų, tai pastebimai trūksta susižaidimo, gal ir kai kurių žaidėjų sportinė forma dar nėra optimaliausia. Susideda daug niuansų. Kita vertus, "Sūduva" mūsų niekuo nenustebino, ji žaidė fizine jėga ir tolimais, aukštais perdavimais paremtą futbolą, stengėsi išnaudoti standartines situacijas. Mes buvome tam pasiruošę, tik tiek, kad pirmame kėlinyje niekaip nesugebėjome perimti iniciatyvos. Tačiau antrame kėlinyje buvome geresnė komanda, parodėme neblogą žaidimą ir pelnytai pasiekėme pergalę.

– Kokios mintys kirbėjo galvoje, kai Mantas Kuklys ruošėsi atlikti lemiamą baudos smūgį?

– Kai ruošėsi smūgiui, prisiminiau, kad Mantas ir 2013 m. Supertaurės rungtynėse pelnė lemiamą įvartį, dar spėjau pagalvoti, kad neblogai būtų, jei jis ir dabar iššautų. O po akimirkos pamačiau, kad kamuolys spurda vartų tinkle. Fantastika! Žinojome, kad "Žalgirio" fanai laukia ir tikisi pergalės, ir nenorėjome jų nuvilti. Todėl įtampa buvo labai didelė, o kai Mantas įmušė pergalingą įvartį, emocijos buvo tiesiog nerealios.

Norėčiau kuo daugiau žaisti pagrindinėje "Žalgirio" komandos sudėtyje ir šiais metais laimėti visus įmanomus trofėjus.

– "Žalgirio" sistemoje esi jau daugiau nei penkerius metu. Kokie buvo tavo pirmi žingsniai pagrindinėje komandoje?

– Mano pirma pažintis su pagrindine "Žalgirio" komanda įvyko 2015 m. rugsėjį. Tada pirmą kartą dalyvavau treniruotėje, žaidžiau prieš Deividą Šemberą. Ta treniruotė įsiminė visam gyvenimui. Pamenu, kad labai jaudinausi, bet sekėsi gan neblogai. Vėliau tos treniruotės tapo kasdienybe, nuo 2017 m. nuolat treniravausi su pagrindiniais žaidėjais.

– Vieną sezoną praleidai Italijoje. Kokia tai buvo patirtis, ką ji tau davė?

– Iš tiesų gyvenimas ir žaidimas Italijoje man davė labai daug. Ten sutvirtėjau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nors daugiausiai žaidžiau Italijos jaunimo "Primavera" pirmenybėse, bet teko dalyvauti ir pagrindinės SPAL komandos treniruotėse, kelis kartus buvau registruotas "Serie A" rungtynėms, mačiau visą itališko futbolo virtuvę iš labai arti. Ten supratau, kad net ir aukščiausio lygio žaidėjai yra tokie patys žmonės, jie irgi klysta, jiems irgi ne viskas sekasi. Nors jų futbolo lygis labai aukštas, bet tai vis tiek yra futbolas, o ne kažkoks stebuklas. Reikia tik labai sunkiai ir atkakliai dirbti, tikėti savimi ir siekti savo svajonės.

Italijoje augau ne tik kaip futbolininkas, bet ir kaip asmenybė. Pirmą kartą išvykau iš namų, gyvenau vienas svetimoje šalyje, atvykęs nemokėjau nė žodžio itališkai, bet kažkaip išgyvenau, prisitaikiau.

– Ar neliko kartėlio nuosėdų, kad taip ir nepavyko debiutuoti "Serie A" pirmenybėse?

– Tikrai dėl to nesigraužiu. Jaunam žaidėjui vien patekimas į komandos paraišką ir dalyvavimas rungtynėse yra didelis pasiekimas. Džiaugiuosi ta patirtimi, kad galėjau pabūti su pagrindine komanda, pajusti jų gyvenimo ritmą. Apskritai, iš itališko etapo džiaugsmo liko gerokai daugiau nei kartėlis.

– Gal dar teks sugrįžti į Italiją?

– Tikrai neatmetu tokios galimybės. Žinau, kad ir grįžus į Lietuvą manimi domėjosi Italijos futbolo klubai, tad šansas sugrįžti visada yra. Tačiau šiuo metu apie tai negalvoju. Esu "Žalgirio" komandos narys ir visas jėgas bei energiją skiriu tam, kad šiais metais su "Žalgiriu" laimėčiau visus įmanomus trofėjus. O kaip bus ateityje – pamatysime.

– Šį sezoną A lygoje "Žalgiriui" teks grumtis su penkiais varžovais. Ką futbolininkai galvoja apie tokį čempionato formatą?

– Be abejo, apmaudu, kad A lygoje šiais metais žaidžia tik šešios komandos, kažkiek pabosta nuolat žaisti su tais pačiais varžovais. Manau, kad visiems norėtųsi, kad čempionate būtų kuo daugiau komandų iš skirtingų miestų. Bet suprantame, kad esant dabartinei situacijai kitokio sprendimo gal ir nebuvo. Geriau žaisti su penkiais rimtais varžovais, nei su komandomis, prieš kurias laimi dar neprasidėjus rungtynėms.

– Kovo 11-ąją tau sukako 20 metų. Ko palinkėtum sau ir komandai šiais metais?

– Norėčiau kuo daugiau žaisti pagrindinėje "Žalgirio" komandos sudėtyje ir šiais metais laimėti visus įmanomus trofėjus. Pirmą jau turime, liko LFF taurė ir A lyga. Manau, kad mes tikrai galime tai padaryti. Komandą papildė pajėgūs legionieriai, turime puikų trenerį ir esame stipresni nei praėjusiame sezone. O dabar įsitikinome, kad tikrai nesame silpnesni už "Sūduvą". Taip pat norėčiau ir su Lietuvos jaunimo rinktine laimėti Baltijos taurės turnyrą bei kuo sėkmingiau pasirodyti atrankos į Europos jaunimo čempionatą varžybose. Ten mums kol kas nelabai sekasi, bet tikrai galime kovoti dėl aukštesnių vietų. O šiaip būčiau labai laimingas, jei šiais metais sulaukčiau progos debiutuoti ir nacionalinėje šalies rinktinėje.

Apskritai, man šis sezonas yra labai svarbus, nes šiais metais aš turiu įrodyti savo vertę vyrų futbole. Be abejo, man dar reikia tobulėti, gerinti savo žaidimą, įrodinėti kiekvienoje treniruotėje, kad galiu ir turiu žaisti "Žalgirio" komandoje, bet aš tikiu, kad šis sezonas taps tinkamu atspirties tašku tolesnei karjerai vyrų futbole.

– Kur norėtum būti po penkerių metų?

– Visų pirma, norėčiau būti tvirtu Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėju. Ir žaisti kuriame nors iš penkių pajėgiausių Europos čempionatų. Man labiausiai patinka Anglijos "Premier" lyga, kur žaidžia mano mėgstamiausias Londono "Arsenal" klubas, bet jei žaisčiau Vokietijoje, Ispanijoje ar Italijoje, tai taip pat būtų labai puikus pasiekimas.