Žemyn smukusi buvusi LFF 1 lygos čempionė „Lietava“ ketina keisti sudėtį (interviu)

  • Teksto dydis:

Jonavos “Lietavos” komandai 2013 metų sezonas buvo nuviliantis. Pernai tapę I lygos nugalėtojais, šiemet jonaviečiai tenkinosi tik šeštąja vieta.

“Link tos 6 vietos kryptingai ritomės visą sezoną. Pirmiausiai, tai mums buvo neparankios UEFA Regionų taurės varžybos, kurios išbalansavo komandą. Kontraktus turėję futbolininkai turnyre negalėjo žaisti. Registravome tik 15 vietinių žaidėjų. Jiems teko didžiulis krūvis, be to, jie negalėjo susižaisti su kontraktuotais žaidėjais. Taip pat stokojome ir tikro puolėjo, šioje pozicijoje išbandėme 4-5 žaidėjus. Mūsų vidurio gynėjų porą sudarė 1994 ir 1996 metais gimę vaikinai, o su tokiais jaunuoliais siekti prizinės vietos sunku. Vis tik buvome verti aukštesnės vietos: nenusileidome “Šilui” ir “Spyriui”, nepralaimėjome “Trakų” komandai”, – komandos problemas vardino “Lietavos” vyriausiasis treneris Vytautas Stanevičius.

- Prie visų problemų galima priskirti ir tai, kad pavasarį neturėjote kur treniruotis? – Penalty.lt paklausė V.Stanevičiaus.

- Tai mūsų pagrindinė bėda, nes net vaikai neturi normalių sąlygų sportuoti. Pavasarį murkdėmės sniege. Kol Jonavoje nebus normalaus maniežo, apie rimtą darbą neverta kalbėti. Mums reikėtų paprasto maniežo, kad ir lengvų konstrukcijų, be šildymo, bet kad aikštė būtų standartinių matmenų, ne taip kaip Kauno manieže, ir kad ant galvų sniegas nekristų. Žiemomis mes dirbame kaip salės futbolo komanda. Į Marijampolės maniežą nuvykstame tik pasitaikius progai sužaisti su A lygos dublerių komanda. Tokios tai mūsų, kaimo komandos, realijos.

- Ar Jonava neplanuoja įrengti dirbtinės dangos aikštės, kokią turi kiti miestai?

- Kai pas mus lankėsi LFF prezidentas, kalba ėjo apie tai. Meras irgi tam neprieštaravo. Nes šiuo metu greta centrinio stadiono esanti dirbtinės dangos aikštė fiziškai pasenusi, joje galima tik traumų ieškoti. Plotą aikštei įrengti turime, bet tos kalbos ir planai palaipsniui nurimo. Tiesa, neseniai įsikūrė viešoji įstaiga, kuri remia “Lietavą”. Į valdžią atėjo nauji žmonės, kurie turi ambicingų planų. Apie ankstesnį klubo prezidentą nenoriu kalbėti, komanda jo nėra mačiusi. Tikimės, kad reikalai pagerės, nors reikia ir valdžios paramos.

Vasaros metu mūsų infrastruktūra puiki, jos gali pavydėti kiti klubai. Bet reikia paremontuoti ir stadioną, įrengti bent paprasčiausią stogą. Per vienas rungtynes su “Polonija” pritraukėme net 700 žiūrovų. Tai rodo, kad žmonės Jonavoje mėgsta futbolą.

- Lemiamą, III ratą “Lietava” baigė surinkdama tik 5 taškus. Kas nutiko komandai?

- Pabaigoje buvo per daug lygiųjų. Prieš žaidžiant su Kėdainių “Nevėžiu” niekas nebuvo prarasta, bet aš pirmą kartą mačiau taip žaidžiančius savo žaidėjus. Nepažinau jų. Mane tai nuliūdino, nes visa Lietuva žino, kokios problemos yra futbole, kokios pašalinės jėgos ir aš visada didžiavausi, kad pas mus šiuo klausimu viskas gerai. Deja, tose rungtynėse kai kurie vaikinai stipriai nuliūdino. Pergalė tose rungtynėse būtų suteikusi vilčių kovoti dėl medalių.

Buvo rungtynės su “Šilu”, kai pirmaudami 3:0 apmaudžiai sužaidėme lygiosiomis 3:3, praleisdami įvartį paskutinę minutę. Pergalė išsprūdo ir rungtynėse su “Baltija”. Sezono pabaigoje dėl traumos iškrito vienas pagrindinių žaidėjų Tadas Papečkys, cementavęs gynybą. 2012 metais pagrindiniai žaidėjai atlaikė visą sezoną, o šiemet dėl traumų sudėtis keitėsi itin dažnai.

- Šiemet taupydami žaidėjus aukojote LFF Taurės varžybas, kuriose 0:6 pralaimėjote “Nevėžiui”. Ar dėl to nesigailite?

- Ne, nes nebuvo kito pasirinkimo. Turėjome netekčių dėl kortelių ir traumų. Be to, supratome, kad tokia sudėtimi Taurėje toli neisime. Pavyzdžiui, “Trakų” komandoje komplektacija yra gera. O mes atsarginius turime imti iš Jonavos “Fajetono”, žaidžiančio II lygoje. Mūsų ekipa nebuvo pajėgi kovoti dviem frontais.

- Šiemet “Lietavai” atstovavo jaunimas ir keli žinomi veteranai. Kaip keisis komandos veidas žiemą?

- Manau, keisis stipriai. Veteranai jau yra pavargę ir nebus pasirengę dirbti dideliais krūviais. Nežinau, ką nuspręsime su klubo vadovybe. Galbūt jauninsime komandą ir auginsime jaunimą. Štai šiemet aštuoniolikmetis Artūras Ročys sulaukė “Žalgirio” dėmesio. Jei bursime stipresnę komandą, teks ieškoti žaidėjų iš kitų miestų. Su Jonavos jaunimu mes dar nepasirengę siekti aukštų vietų I lygoje.

- Jaunių rinktinės gynėjas Julius Aleksandravičius į “Lietavą” nesugrįš?

- Tikrai ne. Jis įsitvirtino Vokietijoje (3 lygos klube “Chemnitzer”), neseniai ėmė treniruotis su pagrindine komanda. Jei toliau tobulės, Julius ateityje sustiprins ir nacionalinę rinktinę. Jam reikia eiti profesionalesniu keliu. Jei J.Aleksandravičius sugalvotų grįžti į Lietuvą, šiuo metu jį mielai paimtų bet kuri A lygos komanda.

- Pastaruoju metu klubo neranda jonavietis Dominykas Galkevičius. Gal kalbinsite jį?

- Dominykas dar jaunas vyras, 1986 metų gimimo, tik gaila, kad jį vis persekioja traumos. Jis yra darbštus žaidėjas ir turi didelį norą žaisti, bet jam nesiseka. Metai jam dar leidžia žaisti aukšto lygio futbolą. Į I lygą jis spės bet kada, nes čia persikėlus vėliau būna sunku pakilti į aukštesnį lygį. Pavasarį D.Galkevičius treniravosi su mumis. Buvau labai patenkintas, nes jis priversdavo pasitempti kitus žaidėjus, treniruotės tapdavo produktyvesnės.

- Antroje sezono dalyje po sunkios traumos į aikštę sugrįžo Laurynas Stonkus. Ar per ilgus mėnesius gydymo jis prarado daug?

- Kai nežaidi pusę metų, kažką vis tiek prarandi. L.Stonkui 21-eri ir šiuo metu vyksta jo tobulėjimo pikas. Labai gaila, kad pernai paskutinėse rungtynėse jį traumavo bendraamžis, nesuvokdamas savo veiksmų padarinių. Sugrįžęs į aikštę, Laurynas jau antrose rungtynėse įmušė įvartį. Iš viso per 13 mačų jis pasižymėjo 7 kartus ir komandoje pagal rezultatyvumą buvo antras po Mariaus Bezykornovo. Taigi, įvarčio uoslės jis neprarado. Abejoju, ar išlaikysime L.Stonkų. Jis taip pat turi pasiūlymą Vokietijoje. Ir jam taip pat atėjo metas mėginti save aukštesniame lygyje.

- Pats dirbate dviem frontais – su “Lietavos” komanda ir su jaunaisiais miesto futbolininkais. Ar pakanka motyvacijos dviem veikloms?

- Sudėtinga, kai po dviejų treniruočių su vaikais vakare dar tenka padirbėti su vyrų komanda. Manau būtų idealu dirbti su vyrais ir turėti vieną vaikų komandą. Antra vertus, aš pats matau, kokius futbolininkus auginu ir ko iš jų tikėtis. Man patinka vaikų užsivedimas, degančios akys ir troškimas žaisti. Vyrams to kartais labai trūksta. Anksčiau dirbau net su trimis vaikų komandomis. Kai tarptautiniame turnyre pamatai, kaip švedų komandoje su 12 vaikų dirba 4 žmonės, supranti, kur futbolo žemėlapyje esame.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių