Pereiti į pagrindinį turinį

Agnė Orlauskaitė mėgaujasi bėgimu

2009-06-09 14:22
Agnė Orlauskaitė mėgaujasi bėgimu
Agnė Orlauskaitė mėgaujasi bėgimu / Alfredo Pliadžio nuotr. A.Orlauskaitė ateityje tikisi pagerinti Lietuvos rekordą.

Bėgikė Agnė Orlauskaitė lengvojoje atletikoje ne naujokė. Pradėjusi savo sportinę karjerą kaip sprinterė, devintus metus sportuojanti 21 metų kaunietė šiuo metu yra viena stipriausių 400 m distancijos bėgikių Lietuvoje bei tvirtas Lietuvos nacionalinės rintinės ramstis tarptautiniuose turnyruose.

„Dabar populiaru, apibūdinant savo sportinės karjeros pradžią, sakyti, jog vaikystėje buvau judrus vaikas. Šiuo atveju nesu išimtis - mokykloje keliavau per visus įmanomus būrelius, tačiau daugiausiai taip buvo sporto. Natūralu, kad kūno kultūros mokytojas pakvietė atstovauti mokyklai miesto varžybose. Tuomet pavasario krose atbėgau trečia, aplenkdama ir daugelį jau rimtai sportuojančių. Taip atsidūriau pas trenerę Daivą Jankauskaitę. Pirmi metai, kaip ir daugeliui, buvo bandomieji - treniruotis nelabai patiko, rūpėjo mokslai. Lemiamu veiksniu tapo tai, kad pradėjau laimėti varžybose ir tai buvo didelis stimulas sportuoti toliau“, - kalbėjo A.Orlauskaitė, KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto 2 kurso studentė.

Lietuvos lengvosios atletikos treneriai juokauja, kad mūsų šalis - sprinterių kraštas. Ne išimtis buvo ir A.Orlauskaitė. „Pradžioje daugiausiai bėgiojau 60, 100 bei 200 m distancijas. Visai neblogai sekėsi, tačiau 2004 m., pačioje vasaros sezono pradžioje stipriai pasitempiau kirkšnį. Nebegalėjau greitai startuoti nuo kaladėlių, tad teko rinktis - arba praleisti visą sezoną, arba bandyti kitą rungtį. Žiemomis dažnai sirgdavau ir uždarose patalpose startuodavau labai retai, tad vasaros laukdavau kaip išganymo. Tad trenerės patarimu išbandžiau 400 m bėgimą. Miesto pirmenybėse jau pirmuoju startu patekau į sezono geriausių bėgikių dešimtuką (57,02 sek.), tad kelio atgal nebebuvo. Vėliau tik trenerė pripažino, kad pagal mano fizinius duomenis anksčiau ar vėliau būtų mane ruošusi būtent 400 m distancijai.“

Daugelį lengvaatlečių kamuoja amžina dilema - geriau laimėti varžybas, nepasiekiant įspūdingų rezultatų, ar likti už garbės pakylos ribų, gerinant savo asmeninius rekordus. Agnė šiuo klausimu vienos nuomonės neturi: „Anksčiau galbūt labiau rūpėdavo užimama vieta. Tačiau, kuomet pradėjau bėgti greičiau nei per 54 sek. (asmeninis sportininkės rekordas - 53,23 sek., pasiektas praėjusį savaitgalį LAF taurės varžybose Šiauliuose), atėjo laikas, kuomet labiau pradėjau vertinti savo ir trenerės darbą. Tuomet svarbesnė tampa ne užimta vieta, o pasiektas rezultatas. Jei su asmeniniu rekordu finišuoju ne pirma, būnu patenkinta. Yra varžybų, kuriose svarbiausias rodiklis yra vieta - toks bus ir Europos jaunimo (U-23) čempionatas Kaune. Tačiau tokiame lygmenyje nėra rezultato - nėra ir vietos.“

Ar bėgikė skirsto savo startus pagal tai, kam tuo metu atstovauja - klubui, miestui ar šaliai? „Man patinka dalyvauti didelėse varžybose, kur vyrauja savotiška atmosfera, daug dalyvių bei žiūrovų. Tada negalvoju kam atstovauju - svarbiausiais veiksniais tampa emocijos ir azartas“, - kalbėjo Agnė.

Svarbiausias bėgikės šios vasaros startas - liepos mėnesį Kaune vyksiantis Europos jaunimo čempionatas. Kokius tikslus sau kelia Agnė? „Šis čempionatas ypatingas vien tuo, kad jis vyks namuose. Dar ypatingas tuo, kad tai bus paskutinis startas, kuomet sportininkai skirstomi pagal amžiaus grupes. Labai stengsiuosi patekti į finalą ir pasigerinti savo asmeninį rezultatą. Jei taip atsitiks, manysiu, jog padariau viską ką galiu. O kaip seksis - taip...“

Šios distancijos šalies rekordas ir geriausi pasiekimai datuojami praėjusio amžiaus 9-uoju dešimtmečiu (šalies rekordas nuo 1984 m. priklauso Daliai Matusevičienei - 51,12 sek.). Ar realu, kad artimiausiu metu jaunoji lengvaatlečių kartą mes iššūkį šioms sekundėms ir savo sportiniams idealams? „Taip, tai realu ir manau, jog tai atsitiks greitai. Rekordai yra labai rimti, tačiau viskas įmanoma, ir aš tuo tikiu. Šioje rungtyje pasaulyje karaliauja rusės bei viena kita amerikietė. Žaviuosi jomis, kad jos tokios greitos, tačiau esu įsitikinusi, kad ne visos sąžiningos. Tad Lietuvos rekordas yra įveikiamas, o apie geriausius pasaulio pasiekimus to pasakyti negaliu. Manau, moterims tie rezultatai nelabai įkandami...Tad jei kalbėt apie pasaulinius sporto idealus, pirmenybę atiduočiau ne bėgikėms, o Jelenai Isinbajevai.“

Apie savo rungtį Agnė gali kalbėti labai daug ir nesustodama. „400 metrų - viena sunkiausių rungčių, reikalaujanti ir greičio ir ištvermės (ši distancija dar vadinama ilguoju sprintu). Tačiau kartu ji man ir pati gražiausia - joje, skirtingai nuo sprinto, užtenka laiko pasimėgauti pačiu bėgimu. Nors dažnai bėgdama matau tik bėgimo takelį, kuris savotiškai pats mane veda link finišo. Bėgime susikaupiu tiek, kad nieko aplinkui negirdžiu, o kitą dieną net nepamenu, su kuo ir apie ką po finišo kalbėjau.“

Ir pabaigai - Agnės pakvietimas žiūrovams, kurie vis dar abejoja, ar verta apsilankyti liepos 15-19 d. Kaune vyksiančiame Europos čempionate. „Šiuo metu Lietuva turi tikrai nemažai pajėgių sportininkų. Tam, kad jie jaustų, jog varžosi namuose, būtinas ir tribūnų palaikymas. O žiūrovai, esu įsitikinusi, kiekvienas ras savo favoritą ir priimtiną rungtį ir ateis ir į kitas varžybas.“

A.Orlauskaitės laimėjimai: 2005 m. Europos jaunių olimpinis festivalis Italijoje - 5 vieta (55,66 sek.); 2007 m. Lietuvos žiemos čempionatas Kaune - 1 vieta (56,60 sek.),  LAF taurė Kaune - 1 vieta (54,25 sek.), Europos U-20 čempionatas Olandijoje - 6 vieta (54,00 sek.); 2008 m. Lietuvos  čempionatas - 1 vieta (53,56 sek.), „Permit Meeting“ Kaune - 5 vieta (53.37 sek.); 2009 m. Europos uždarų patalpų čempionatas Turine - 6 vieta (estafetė 4x400 m, 3 min. 43,42 sek.), LAF taurė - 1 vieta (53,23 sek.), Estijos „Aukso Lygos“ antrasis etapas Tartu - 1 vieta (54,35 sek.).

 

 

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų