Alkanas greitai ir toli nebėgsi

Alkanas greitai ir toli nebėgsi

Lietuvos čempionate Klaipėda neturėjo nė vieno sprinterio

Iki šiol neoficialiai sprinterių sostine vadinta Klaipėda Kaune vykusio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato prestižiškiausioje sporto karalienės rungtyje – 100 m vyrų sprinto varžybose neturėjo net lėčiausio bėgiko.

Moterų varžybose sprinterių sostinės vardą patvirtino 100 ir 200 m varžybose aukso medalius laimėjusi Lina Grinčikaitė, o vyrų 100 m sprinte uostamiesčiui neatstovavo nė vienas greitakojis. Sunku prisiminti, kada uostamiestis neturėjo bent vieno šios rungties sportininko.

200 m varžybose Klaipėdos garbę gynęs vienintelis Raidas Jankauskas užėmė tik 18-ąją vietą.

Ar tikrai uostamiesčio lengvoji atletika neturi nė vieno greitakojo, galinčio šiose rungtyse kovoti dėl aukštų vietų Lietuvos ar užsienio stadionuose. O gal neturime gerų specialistų, mokančių paruošti sprinterius? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti čempionės L.Grinčikaitės trenerio, Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos prezidento Edmundo NORVILO:

- Klaipėdoje yra jaunų sprinterių - perliukų, kurie sėkmingai rungtyniauja tarp Lietuvos bendraamžių. Pas Donatą Senkų auga Artūras Švajevas, pas Vitaliją Baronienę – Viktoras Gusarovas, pas mane – Martynai – Alseika ir Juška. Jiems 15-19 metų. Suprantama, su vyrais dar jiems kiek anksti kovoti. Jeigu juos išsaugotume – turėtume gražų būrelį sprinterių.

- Kodėl jų neišvydome šalies čempionate?

- Švajevas ir Gusarovas buvo išvykę į varžybas užsienin. Rusijoje vyko žaidynės, panašios į mūsų Tautinę olimpiadą. Alseika yra traumuotas, o Juška – per jaunas.

- Paminėjote žodį „išsaugotume“. Nuo ko juos mes turėtume išsaugoti?

- Ne vien lengvosios atletikos, bet ir visų sporto šakų bėda - ką toliau daryti jaunam sportininkui, baigusiam vidurinę mokyklą. Studijuoti, dirbti, siekti sportinių aukštumų ar tiesiog išlėkti į užsienį.

Jaunuoliai, sulaukę 18-20 metų, nenori sėdėti tėvams ant sprando, jiems gėda iš tėvų prašyti pinigų, o sportuodami jie negali išgyventi. Lietuvos sportas nėra toks turtingas, kad jiems mokėtų tokias stipendijas ar algas, už kurias jie galėtų ir gardžiau pavalgyti, ir apsirengti, ir už studijas sumokėti, ir turėti už ką atvažiuoti į treniruotes.

Todėl atsiduria kryžkelėje – ką toliau daryti.

Esu įsitikinęs, kad sportininkų keliuose į sportines aukštumas nebūtų smegduobių, jei Klaipėdos universitete didesnis dėmesys būtų skirtas sportuojantiems studentams. Be studentų sporto nematau ateities perspektyviems jaunuoliams, be studentų sporto nebus suaugusiųjų sporto.

Ačiū Klaipėdos universiteto vadovybei – pastaraisiais metais ji atkreipė dėmesį į šią bėdą ir, kiek gali, stengiasi padėti, kad talentingi sportininkai liktų mūsų mieste, kad nenutrūktų jų sportinė karjera.

- Kur dingo mūsų sprinteriai, garsinę Klaipėdą pastaraisiais metais?

- Dar praėjusiais metais miesto rekordą pakartojęs 23-ejų Mantas Semčenka ruošiasi vesti. Dabar jam galvoje - ne lengvoji atletika.

Tas pats ir su „pačiame jėgų žydėjime“ Ilja Andriusenka. Užaugintam vyrukui rūpi išgyventi, o ne kuo greičiau 100 m nubėgti.

Amerikoje studijuoja ir grįžęs atostogauti draugams estafetę laimėti padėjo Deividas Šeferis. Būtų jis galėjęs atstovauti Klaipėdai 100 m rungtyje, tačiau po treniruočių susuko kaklą ir negalėjo dalyvauti.

Talentų nutekėjimas į užsienį – dar viena didelė viso Lietuvos sporto bėda. Mes, treneriai, vargstam, auginam, atiduodam sveikatą, žinias, o jie plast – ir į užsienį. Vieni ten toliau sportuoja, kiti – tiesiog dirba bet kokį darbą.

- Šiais metais bent pagerėjo jūsų treniruočių sąlygos, sutvarkius Klaipėdos centrinį stadioną...

- Iš dalies. Apskritai lyg viskas gerai – turime stadioną, lengvosios atletikos maniežą, sutvarkė treniruoklių salę. Tačiau, banalu sakyti, - trūksta lėšų. O taip norėtųsi surengti bėgikams treniruočių stovyklas kituose miestuose.

Jei ir per šias Kalėdas lengvosios atletikos manieže bus surengta mugė – eisime piketuoti iškėlę plakatus. Daugiau negalime taip gyventi ir treniruotis. Per patį žiemos sezoną mes būname išvaryti iš maniežo. Pagaliau reikia baigti šį turgų – nebegalime kentėti.

Esame apskaičiavę, kad Klaipėdos ir Kauno stadionuose sprinteriai 80 procentų distancijos bėga prieš vėją. Tik Šiauliuose mums vėjas pučia į nugarą.

- O gal Klaipėdoje nėra gerų trenerių, kurie išugdytų sprinterių?

- Gyvenimas parodė, kad mūsų mieste – geri lengvosios atletikos specialistai. Išvykusieji į užsienį sportininkai netampa geresni.

Treneriai neturi vargo su vaikais, jaunučiais. Kol jie auga pas tėvelius – viskas gerai, tačiau ką treneris gali pasiūlyti, kai jo auklėtinis paauga. Nieko. Tik palinkėti gero kelio į užsienį arba susirasti gerą darbą.