Net ir ketvirtą kartą "Formulės-1" čempionu šiemet tapus Sebastianui Vetteliui atsirado žmonių, kurie drįso viešai suabejoti 26-erių metų vokiečio sugebėjimais.

Ar reikia dar ką įrodinėti?

Dar šių metų pradžioje triskart "Formulės-1" čempionas Jackie Stewartas pasiūlė S.Vetteliui pakeisti komandą ir dar kartą įrodyti savo vertę. Vis dėlto pats S.Vettelis abejoja, kad perėjimas į kitą komandą nutildytų jo kritikus.

"Net ir perėjus į kitą ekipą būtų tokių, kurie abejotų mano sugebėjimais, – sakė "Red Bull" ekipos lenktynininkas S.Vettelis. – Nemanau, kad tai pakeistų žmonių nuomonę. Galų gale turi būti patenkintas pats savimi. Dabar esu patenkintas savo pasiekimais ir komanda, kuriai atstovauju."

Pirmą kartą kritika iš anapus La Manšo pasigirdo dar prieš praėjusį sezoną. Tuomet britas J.Stewartas arogantiškai pareiškė, kad dabartinis čempionas dar nepriklauso didiesiems. "Kai turi labai gerą automobilį, nėra sunku nugalėti čempionate, – savo nuomonę išsakė J.Stewartas. – Norėdamas įrodyti, jog priklausai didiesiems, turi pasiekti gerų rezultatų vairuodamas ne patį geriausią automobilį. Gerbiu Sebastianą, tačiau be Adriano Newey įsikišimo jis nebūtų pasiekęs tokių rezultatų, kokiais dabar gali pasigirti."

Vis dėlto liežuvį už dantų sunkiai sulaikantis 74-erių škotas, atrodo, bus susipainiojęs savo paties mintyse. Prieš keletą metų užsiminęs, kad S.Vetteliui nederėtų ateityje palikti "Red Bull" komandos, šiemet jis užsigeidė, kad keturis čempionų titulus turintis vokietis iš naujo įrodytų savo vertę atstovaudamas kitai ekipai.

Į svaičiojimus nereaguoja

Vis dėlto vokietis į tokius brito svaičiojimus moja ranka ir dėmesio nekreipia. S.Vettelis šiemet dar kartą viešai patvirtino, kad kol kas neturi minčių artimiausiu metu palikti "Red Bull" ir pereiti į kitą komandą.

"Kaip lenktynininkas, tu visada stengiesi būti su geriausia komanda. Jei pažiūrėtume į "Formulės-1" istoriją, pamatytume, kad beveik visi geriausi lenktynininkai čempionų titulus iškovojo atstovaudami geriausioms komandoms. Šiuo metu esu itin patenkintas ekipa, kuriai atstovauju. Kol kas negalvoju apie perėjimą kitur."

Jo komandos draugas Markas Webberis įsitikinęs, kad atstovaudamas "Red Bull" Sebas gali nesunkiai be didelių problemų pakartoti tėvynainio Michaelio Schumacherio iškovotų septynių "Formulės-1" čempiono titulų rekordą.

Australas taip pat pridūrė, kad S.Vettelio sėkmę lenktynių trasose ne visada lėmė geras "Red Bull" bolidas."Sebas yra fenomenalus, stiprus vyrukas. Manau, kad jis pakartos M.Schumacherio septynių titulų rekordą be didelių problemų. Sebas nugalėjo daugelyje lenktynių, kai bolidas buvo geras.

Tačiau jis taip iškovojo ne vieną pergalę, kai automobilis nebuvo pats geriausias. Sebas panašus į Alainą Prostą. Jis puikiai važiuoja pagal kvalifikaciją ir retai klysta. Ne viskas priklauso nuo gero bolido."

Vienintelė išimtis

Atrodo, kad S.Vettelis iš visų "Formulės-1" lenktynininkų ne tik puikiausiai valdo automobilį, bet ir geriausiai supranta pagrindinę šio automobilių sporto taisyklę – pergalės per vieną dieną nesukursi, kad ir koks talentingas būtum.

Vienintelis "Formulės-1" čempionas, kuriam pavyko po pergalingo sezono persėdus į kito gamintojo bolidą tapti čempionu, yra genialusis Juanas Manuelis Fangio. Argentinietis tokį pasiekimą užfiksavo dar "Formulės-1" priešaušriu, kai išskirtiniai lenktynininko įgūdžiai dar nustelbdavo techninę pažangą, o patys sportininkai rinkdavo automobilį, o ne gamintojai juos.

1951 m. su "Alfa Romeo" čempiono titulą iškovojęs J.M.Fangio kitąmet neišvažiavo į trasą. "Alfa Romeo" atsisakė dalyvauti pirmenybėse, tad nenorėdamas prarasti įgūdžių argentinietis važiavo keliose į "Formulės-1" kalendorių neįtrauktose lenktynėse.

Po metų pertraukos jis grįžo ir pradėjo savo šlovingą hegemoniją. 1953 m. jis triumfavo vairuodamas "Maserati", 1954 m. sezono viduryje persėdo į "Daimler Benz", su kuriuo laimėjo dar ir 1995 m. čempionatą. Net ir po metų perėjęs į "Ferrari" J.M.Fangio iš pergalių kelio neišklydo ir triumfavo dar kartą. Paskutinį, penktą titulą, jis iškovojo dar po metų vėl sugrįžęs prie "Maserati" vairo.

J.Stewartas patyrė savo kailiu

Ir tai yra vienintelis pavyzdys per 64 metus trunkančią automobilių karalienės istoriją. Daugiau nė vienam lenktynininkui po auksinio sezono atsisveikinus su komanda iš karto nepavyko apginti čempionų titulo.

Pirmuoju paneigti šią taisyklę dar ankstyvuose "Formulės-1" metraščio puslapiuose pamėgino italas Alberto Ascari. 1952 ir 1953 m. pasaulio čempionu su "Ferrari" tapęs milanietis nusprendė persėsti į "Maseratį" ir tas absoliučiai nepasiteisino. 1954 m. čempionate italas sukrapštė vos 1,5 taško ir galutinėje rikiuotėje liko 25-as. Sezono pabaigoje jis grįžo prie "Ferrari" bolido vairo, tačiau šlovės susigrąžinti neįstengė.

Kitas čempiono titulą iškovojęs ir tuoj pat laimės kitoje stovykloje ieškoti panoręs lenktynininkas buvo Denny Hulme. 1967 m. vairuodamas "Bramham" jis tapo pirmuoju Naujosios Zelandijos atstovui, užkopusiu į "Formulės-1" karaliaus sostą. Vis dėlto po pergalingo sezono D.Hulme susigundė tautiečio Bruce‘o McLareno pasiūlymu ir persikraustė į "McLaren". Naujojoje komandoje D.Hulme laimėjo trejas lenktynes ir 1968 m. čempionato rikiuotėje liko trečias.

S.Vetteliui originalių pasiūlymų dabar negailintis J.Stewartas taip pat puikiai žino, kad perėjus į naują ekipą išlaikyti tą patį lygį yra nepaprastai sudėtinga. Tai jis patyrė savo kailiu, kai 1969 m. išlaistęs čempionišką šampaną su "Matra" nusprendė persėsti į "Tyrrell" automobilį ir po metų liko tik penktas. Tiesa, jau antraisiais savo metais (1971) "Tyrrell" ekipoje škotas sugebėjo nugalėti, o dar kartą šis lenktynininko ir komandos tandemas buvo nenugalimas 1973 m.

Rezultato tenka laukti

Apginti 1977 m. iškovoto titulo nepavyko ir legendiniam austrui Nikui Laudai, "Ferrari" automobilį iškeitusiam į "Brabham". Du čempiono titulus jau turėjęs austras kitą sezoną finišavo ketvirtas, o paskutinį auksinį trofėjų iškovojo tik karjeros saulėlydžiu 1984 m. atstovaudamas "McLaren".
1987 m. trečią ir paskutinį savo titulą iškovojo ir brazilas Nelsonas Piquet, tačiau vietoj "Williams" automobilio pasirinko "Lotus" ir kitą sezoną finišavo vos šeštas.

Po dvejų metų ta pati istorija nutiko ir Alainui Prostui. 1989 m. "Profesorius" su "McLaren" iškovojo savo trečiąjį titulą, tačiau po metų važiuodamas už "Ferrarį" liko už Ayrtono Sennos nugaros.

Tiesa, antroji vieta taip pat yra puikus pasiekimas, kurio pakartoti nepavyko net Michaeliui Schumacheriui. Legendinis vokietis su "Benneton" triumfavo 1994 ir 1995 m., tačiau 1996 m. perėjęs į "Ferrari" liko už "Williams" dueto Damono Hillo ir Jaqueso Villeneuve‘o nugarų.
Beje, po auksinio 1996 m. sezono D.Hillas taip pat atsisveikino su "Williams" ir pasirinko kuklią "Arrows". Ir nors legendinis britas įrodė savo meistriškumą, kai Vengrijoje iškovojo antrą vietą, 1997 m. sezoną jis užbaigė vos dvyliktas.

Paskutiniai pavyzdžiai, kad svetimas kiemas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo gražesnis, yra Fernando Alonso ir Jansono Buttono patirtis. Ispanas 2006 m. iškovojo savo antrą titulą su "Renault", bet kitąmet su "McLaren" liko trečias. J.Buttonas vienintelį kartą triumfavo 2009 m. su trumpai "Formulės-1" pasaulyje blykstelėjusia "Brawn". Kai šią ekipą 2010 m. nusipirko "Mercedes", J.Buttonas iš karto susikrovė daiktus ir išvyko į "McLaren". Rezultatas – penkta vieta galutinėje įskaitoje.

Čempiono titulas – žuvusiajam

Per "Formulės-1" istoriją yra buvę keturi atvejai, kai čempionu tapęs sportininkas negynė savo titulo – nusprendė pakabinti šalmą ant vinies ir baigti savo karjerą arba žuvo.

1958 m. britas Mike‘as Hawthornas su "Ferrari" pagaliau iškovojo ilgai lauktą čempiono titulą ir iš karto paskelbė apie karjeros pabaigą. Paskutinėse savo lenktynėse jis ryšėjo gedulo raištį ir buvo prisipažinęs, kad apsispręsti dėl karjeros pabaigos jį privertė komandos draugo Peterio Collinso žūtis.
Praėjus vos keletui mėnesių M.Hawthornas žuvo nesuvaldęs savo asmeninio "Jaguar" automobilio.

Panašiai susiklostė ir Jocheno Rindto karjera. Austrijai atstovavęs vokietis 1970 m. su savo "Lotus" buvo nepralenkiamas. Per Italijos etapo treniruotes jo vairuojamas automobilis trenkėsi į barjerus ir mirtinai sužalojo. Nors iki čempionato etapo dar buvo likę keturi etapai, turėtos taškų persvaros užteko, kad J.Rindtas tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu čempionu po mirties.

Nenugalėti su "Formulės-1" trasomis atsisveikino ir 1973 m. čempionas J.Stewartas ("Tyrrell"), ir 1993 m. čempionas A.Prostas ("Williams").

Čempionai su skirtingomis komandomis

Michaelis Schumacheris  Vokietija  7  1994 ir 1995 m. su "Benneton", 2000, 2001, 2002, 2003, 2004 m. su "Ferrari"

Juan Manuel Fangio  Argentina  5  1951 m . su "Alfa Romeo", 1954 ir 1957 m. su "Maserati" ir "Mercedes", 1955 m. su "Mercedes" , 1956 m. su "Ferrari"

Alainas Prostas  Prancūzija  4  1985, 1986, 1989 m. su "McLaren", 1993 m. su "Williams"

Jack Brabhamas  Didžioji Britanija 3  1959, 1960 m. su "Cooper" , 1966 m . su "Brabham"

Niki Lauda Austrija  3  1975, 1977 m. su "Ferrari", 1984 m. su "McLaren"

Nelsonas Piquet  Brazilija  3  1981, 1983 m. su "Brabham" , 1987 m . su "Williams"

Jackie Stewartas  Didžioji Britanija  3  1969 m . su "Matra" , 1971, 1973 m. su "Tyrrell"
Grahamas Hillas  Didžioji Britanija  2  1962 m. su BRM, 1968 m. su "Lotus"