„Atlantas“ stadione turi savo būstą

„Atlantas“ stadione turi savo būstą

Futbolininkai įsigijo buvusį „Nesės“ viešbutį

Klaipėdos „Atlanto“ klubas įgyvendino vieną iš svajonių – nusipirko pastatą Miesto centrinio stadiono teritorijoje, kuriame iki šiol buvo viešbutis ir baras.

Kaip prisipažino „Atlanto“ klubo prezidentas Vacys Lekevičius, į šį namą akys krypo nuo senų laikų. Po derybų su šio pastato savininku Kaziu Pauliku pavyko nusilygti 50 tūkstančių litų ir nupirkti už 2 mln. 150 tūkst. litų.

Anksčiau už „Nesės“ viešbutį ir šiame pastate esantį barą savininkas norėjo gerokai daugiau, tačiau nepatraukli miesto svečiams vieta (šalia uostas, iškilusios cisternos, nuošali miesto vieta) privertė sumažinti kainą.

„Ar sunkios buvo derybos? - perklausė V.Lekevičius. - Nežinau. Dėl pastato kainos derėjosi Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis. Jie kalbėjosi verslininkų kalba“.

Futbolo entuziastas pasidžiaugė, kad įsigiję turtą sėkmingai tvarkosi. Vėl veikia viešbutis ir baras. Jie nuo šiol vadinasi „Atlantas“. „Tik kol kas nespėjome reklamos uždėti, uždelsė ją gaminanti bendrovė“, - sakė V.Lekevičius.

Baigiamos sutvarkyti sportininkų reabilitacinės patalpos, pirtis, treniruoklių salė. Ketvirtajame aukšte bus įrengta konferencijų salė. Visas šias patalpas galės nuomoti klaipėdiečiai.

Vėliau bus iškuoptas tunelis, kuriuo futbolininkai įžengs į aikštę. Per tiek metų jis yra užgriozdintas, tunelyje net buvo šaudykla.

V.Lekevičius negali atsidžiaugti pirkiniu. Klubas sutaupys lėšų nebenuomodamas futbolininkams butų, už kuriuos reikėdavo brangiai mokėti.

Baltarusių Gardino „Dinamo“ komanda jau užsisakė „Atlanto“ viešbutį mėnesiui, kol stovyklaus pajūryje.

Gyva Klaipėdos futbolo legenda Petras Lapė 1946 metais, tuomet 22-ejų metų, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko Viktoro Bergo įsakymu buvo paskirtas Kūno kultūros rūmų (dabar „Žalgirio“ sporto rūmai) ir stadiono direktoriumi. Jam priklausė ir namelis, kurio vietoje šiandien jau dideli mūrai.

Anot P.Lapės, namas prie stadiono buvo pastatytas Lietuvos laikais – apie 1936 metus. Jis buvo pastatytas persirengti futbolininkams.

Per karą į namą pataikė apie 150 kg rusų aviacinė bomba, kuri per stogą įkrito ir nesprogusi nukrito iki rūsio. Net metus niekas jos neklibino. Futbolininkai ant jos pasidėdavo net sportinę aprangą.

Antrajame aukšte gyveno sargas, kuris kartu ir saugojo pastatą. Rūsyje buvo persirengimo kambariai ir dušas.

Pirmajame aukšte – bufetas. Žiūrovai per rungtynes galėjo atsigaivinti ir užkąsti.

1962 metais buvo iškastas tunelis, kuriuo žaidėjai galėjo išeiti į aikštę nesusitikę su žiūrovais. „Ir anksčiau futbolo aistruoliai buvo gana nedraugiški varžovams, - prisimena P.Lapė, - todėl tunelis padėjo išspręsti bėdą, kad nebūtų užgauliojami svečiai“.

P.Lapė prisimena ir linksmesnį namuko nutikimą. Už KKS komandą žaidęs gynėjas Trumpijonas pasižymėdavo nežmoniškos jėgos smūgiu. Kartą per rungtynes jo spirtas kamuolys nulėkė, anot tautos, „Dievui į langus“. Netaikliai smūgiuotas kamuolys atsitrenkė į namo kaminą. Apie šį šūvį sporto mėgėjai ilgai dar kalbėjo.

1977-1978 metais namukas buvo nugriautas, o vietoj jo pastatytas dabartinis pastatas. Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus, gyvenęs jame, sakė, jog namelyje nebuvo vandens, jis nebuvo pritaikytas, kad jame gyventų žmonės.

„Žiemą vanduo užšaldavo kibire, - sakė R.Vitkus. - Kad būtų šilta, sargas katilą pakurdavo“.

Minėtaisiais metais buvo rasta lėšų ir vietoj medinio namelio iškilo 80 vietų sportininkų bendrabutis, kaip ir stadionas, priklausęs „Žalgirio“ sporto draugijai. Buvo įrengta pirtis, baseinas, kuriame mėgaudavosi „Atlanto“ futbolininkai.

Namelis buvo visiškai atgyvenęs, todėl vietoj jo reikėjo naujo pastato. Su šia nuomone nesutinka P.Lapė: „Tokio unikalaus pastato nerandu visoje Klaipėdos apskrityje. Jis galėjo mus džiuginti ir šiandien“.