Olimpinės aktualijos kauniečiui svarbios žvelgiant į tolimą perspektyvą, kurioje šviečia 2028 metų vasaros žaidynių ugnis. Iki to laiko geriausiam 2023 m. Lietuvos boksininkui teks nueiti ilgą kelią, kurio artimiausia stotelė – jau šiandien.

Kovos menų sirgaliai šįvakar įsitikins, kad intriguojantys Vilniaus ir Kauno derbiai vyksta ne tik krepšinio aikštelėje. Šeštadienį sostinėje „KOK World Series“ turnyre unikalioje kovoje susikaus du Lietuvos bokso čempionai – 2024 m. pusiau sunkaus svorio čempionas J. Jazevičius (Kaunas) ir 2024 m. sunkaus svorio čempionas Povilas Kvietinskas (Vilnius).

J. Jazevičius į pirmą savo kovą profesionaliame ringe stos po sezono atidarymo Vengrijoje.

„Jaučiuosi geriausios sportinės formos gyvenime“, – prieš startą pirmosiose sezono tarptautinėse varžybose Vengrijoje ištarė J. Jazevičius. Debrecene lietuvis tikėjosi žygiuoti iki pat finalo, bet jau pirmoje kovoje jį sustabdė ne varžovas iš Slovakijos, o trauma – dėl prakirsto antakio kauniečiui neleista tęsti pasirodymo.

Prieš išvyką į Vengriją J. Jazevičius su kitais Lietuvos rinktinės nariais stovyklavo Druskininkuose, kur per porą savaičių paklojo fizinius pamatus ilgam sezonui, taip pat šlifavo technikos bei taktikos elementus.

Varžovai: 2023 m. A. Šociko turnyre A. Jazevičius (kairėje) pralaimėjo Vokietijos atstovui N. Tiafackui, tačiau vėliau padėjo jam pasirengti Paryžiaus olimpiadai. / L. Misiūno / boksofederacija.lt nuotr.

– Ar daug kilogramų teko atsikratyti po žiemos, prieš pradedant sezoną? – paklausėme J. Jazevičiaus.

– Vasario mėnesį dar svėriau 98 kilogramus, per dvi savaites sudeginau 7 kilogramus. Stovykloje Druskininkuose daug dirbome fiziškai, nes reikia įkrauti baterijas visiems metams. Vėliau dėl įtempto varžybų kalendoriaus ilgoms stovykloms nebus laiko.

– Pernai rudenį Lietuvos čempionate vietoj sau įprastinės sunkiasvorių kategorijos išbandėte pusiau sunkaus svorio rungtį – iki 92 kg – ir laimėjote auksą. Praėjo vos keli mėnesiai ir dabar startuojate dar lengvesnėje iki 90 kg svorio grupėje. Ar nėra sudėtinga taip leistis kategorijomis vis lengvyn?

– Man kiek pabodo Lietuvos čempionate metai po metų laimėti sunkaus svorio kategoriją, todėl rudenį pabandžiau jėgas su lengvesniais atletais, kur konkurencija didesnė, bet ir kovoti įdomiau. O paskutinė permaina yra ne tiek dėl mano norų, kiek dėl „World Boxing“ taisyklių. Šioje naujoje pasaulinėje mėgėjų bokso organizacijoje mano kategorijoje negalima viršyti 90 kg. Turiu prisitaikyti, nes su „World Boxing“, pakeisiančią prorusišką IBA, sieju savo artimiausią ateitį. Profesionalų federacijose kontroliuoti svorį yra lengviau, nes ten kilogramai svarbūs tik iki kovos išvakarių, kai įvyksta oficialus svėrimas. O vėliau gali normaliai maitintis ir per parą iki išėjimo į ringą susigrąžini šiek tiek kilogramų. Mėgėjų turnyras vyksta keletą dienų ir kasdien esi sveriamas, todėl visas dienas turi išlaikyti svorį, kuris telpa į kategorijos ribas.

– Turbūt dėl svorio kategorijos pakeitimo nemažai krūvio tenka ir jūsų treneriui Vidui Bružui, nes tenka analizuoti visiškai naujus priešininkus?

– Varžovų pavardės keičiasi, todėl tenka pratintis prie kitokio bokso stiliaus. Lengvesni atletai yra staigesni, greitesni nei sunkiasvoriai. Bet aš noriu išbandyti šitą kelią. Juo labiau, kad sunkiausiai kategorijai esu žemokas. Mano 183 cm nepadeda, kai tenka kautis su dvimetriniais priešininkais. Mėgstu pasistumdyti ringe, bet kai prieš tave atsistoja 200 cm ūgio ir 120 kg svorio milžinas, atletiškumo pranašumo nebelieka, o pasiekti smūgiais per jų ilgas rankas irgi negaliu. Kita vertus, Mike'as Tysonas buvo vos 178 cm ūgio, o guldydavo net galingiausius vyrus. Bet jis – vienintelis toks istorijoje. Lengvesnėje kategorijoje taip pat pasitaiko aukštaūgių, bet jie sveria gerokai mažiau, todėl atsiranda fizinės jėgos koziris. Su jais jau galiu ir pasistumdyti. Manau, kad jėga, ištvermė ir kietas charakteris yra mano pagrindinės stiprybės.

Kai mažai valgai ir daug treniruojiesi, būna nelengva. Kalorijų poreikis – didžiulis, bet turiu valdytis.

– Norint sverti vos ne dešimčia kilogramų mažiau nei jums komfortiškas svoris, turbūt tenka griežtai reguliuoti mitybą?

– Kai mažai valgai ir daug treniruojiesi, būna nelengva. Kalorijų poreikis yra didžiulis, bet turiu valdytis. Kad įsivaizduotumėte, dabar valgau tris kartus per dieną. Pusryčiams – trys kiaušiniai ir sumuštinis, pietums – salotos, o vakarienei – sriuba. Ir viskas. Kol įpratau, būdavo alkio jausmas, bet dabar jau lyg ir nieko.

– Šeštadienį debiutuosite „KOK World Series“ ringe. Kas paskatino išbandyti jėgas turnyre, kuriame labiau įprasta matyti kitokių kovos menų atstovus?

– Man ši idėja pasirodė įdomi. Kova vyks kitokiu formatu, vietoje trijų raundų kausimės keturis. Žinoma, jei kažkuris nelaimėsime anksčiau laiko. Manau, kad mano varžovas Povilas Kvietinskas bus gerokai sunkesnis nei aš. Su juo esu kovojęs keturis kartus ir visuomet laimėdavau, bet jaučiu, kad sulig kiekviena kova Povilas tampa vis geresnis. Beje, 2024 m. Lietuvos čempionate jam užleidau sunkiausią kategoriją, todėl jis man šiek tiek skolingas (juokiasi). Iš tiesu, Povilas puikiai pasinaudojo situacija ir įveikė pajėgų priešininką Algirdą Baniulį. Pamenu, kad būtent prieš nenugalimąjį Algirdą laimėjau savo saldžiausią pergalę 2020-aisiais. Tada pirmą kartą tapau suaugusiųjų Lietuvos čempionu ir pajutau, kad galiu pasiekti didesnių sportinės karjeros aukštumų.

– Po KOK poilsio turbūt išvis neturėsite, nes jau čia pat - legendinio Algirdo Šociko vardo turnyras jūsų gimtajame Kaune?

– Po KOK pirmiausia galbūt dar pavyks nuvykti į turnyrą Suomijoje. Tada startuosiu A. Šociko vardo varžybose. Lietuvoje tai yra stipriausias turnyras, kurio lygis kasmet auga. Jį esu laimėjęs du kartus, tad norėčiau ir trečio titulo. Pamenu, 2023-iaisiais Kaune kovojau su Europos čempionu Nelvie Tiafacku. Nors tada vokiečiui pralaimėjau, labai įsiminė atmosfera Sporto halėje, kai visa minia skandavo: „Jonai! Jonai!“. Šiurpuliukai per kūną lakstė. Beje, su N. Tiafacku mus sieja draugiškas ryšys, nes jam padėjau pasirengti Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, kuriose jis tapo prizininku. Dabar tikiuosi jo pagalbos, jei ruošiuosi 2028-ųjų Los Andželo olimpiadai.

– Olimpinės svajonės dar nepaleidžiate?

– Tikrai ne. Po kelių nesėkmingų atrankų esu kupinas noro pagaliau pasiekti tą viršūnę. Aišku, nežinia, kaip pasisuks mano sportinis kelias, bet olimpinės žaidynės yra mano tikslas ir svajonė. Į olimpiadą boksininkų laukia labai sunki atranka, sudėtingesnė nei daugelyje sporto šakų. Susiduriame su milžiniška konkurencija, pasitaiko ir neobjektyvaus teisėjavimo, bet aš žiūriu optimistiškai.

– Po A. Šociko varžybų jūsų laukia ir prestižinis Felikso Štamo turnyras Lenkijoje. Pernai tapote pirmuoju per pastaruosius 12 metų lietuviu, tapusiu jo nugalėtoju. Turbūt šio starto tikrai nepraleisite?

– Žinoma! Reikia ginti titulą. Aš pats tos pernykštės pergalės Lenkijoje nesureikšminu, bet kai visi ėmė kartoti, kad lietuviai čia nelaimi 12 metų, pajutau, kad gal kažką ir nuveikiau. Lenkijoje apskritai bokso lygis yra aukštas, į jį investuoja daug rėmėjų, todėl laimėti jų svarbiausią turnyrą yra nelengva.

– Šį sezoną svarbiausias startas neabejotinai bus naujosios pasaulinės mėgėjų bokso organizacijos „World Boxing“ pasaulio čempionatas Liverpulyje. Kokie lūkesčiai?

– Iki rudens dar labai daug laiko, bet aš darysiu viską, kad pasiruoščiau maksimaliai. O tikslas… Pirma vieta. Auksas. Nežinau, kaip nuskambės, bet aš tikrai stengsiuosi.

– Jau balandžio 12 d. jūsų bičiulis Eimantas Stanionis stos į vieną svarbiausių kovų nepriklausomos Lietuvos bokso istorijoje. 30-metis kaunietis Jungtinėse Valstijose mes iššūkį Jaronui „Bootsui“ Ennisui, kuris nėra pralaimėjęs nė vienos iš 33 savo kovų. Kaip vertinate Eimanto šansus prie WBA pusvidutinio svorio čempiono diržo pridėti dar du – IBF ir „The Ring“ titulus?

– Nepamirškime, kad Eimantas profesionalų ringe taip pat nieko nepralaimi. Jis nugalėjo visose 15-oje kovų. Labai noriu ir linkiu, kad jis taptų pirmuoju lietuviu istorijoje, tapsiančiu trijų organizacijų pasaulio čempionu. Bus labai sunku, nes priešininkas yra išskirtinis, bet Eimantas tikrai gali tai padaryti. Su juo pasisparinguojame, kai grįžta į Lietuvą. Nors jis sveria vos ne 20 kg mažiau, gaunu nuo jo tokių pamokų, kad niekur kitur negaučiau. Mažos detalytės, smulkmenos, kurios aukščiausiame lygyje ir lemia skirtumą tarp pergalės ir pralaimėjimo. Jis jų žino labai daug.

– Bokso paslapčių sukaupėte ir jūs. Teko girdėti, kad pats noriai dalijatės patirtimi su treniruočių partneriais?

– Mielai dalijuosi, pamokau ne tik profesionalus, bet ir mėgėjus – visus, kurie nori tobulėti ringe ar tiesiog būti geros fizinės formos. Mano pamokos skirtos tam, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu – suaugęs ar vaikas, vyras ar moteris, suprastų, kokia smagi ir kartu sudėtinga sporto šaka yra boksas. Todėl kviečiu susirasti mane socialiniuose tinkluose ir mielai pakviesiu į mūsų bendrus užsiėmimus Kaune.