Čempionato kelias nulaistytas ašaromis

Čempionato kelias nulaistytas ašaromis

Pavargusios, bet laimingos iš Slovakijoje, Košicės mieste vykusio Europos jaunių (iki 16 metų) krepšinio čempionato grįžo bronzos medalius laimėjusios klaipėdietės Reda Kontvainytė, Monika Šukytė, Lina Pikčiūtė, Marina Solopova ir rinktinei vadovavusi Ramunė Kumpienė.

Pirmosios kovos

Skausmo ašaromis pradėjusios čempionatą, mūsų šalies jaunosios krepšininkės pirmenybes baigė džiaugsmo ašaromis. Lietuvaitės negalėjo sutvardyti jausmų, kai pirmosiose tik vienu tašku 65:66 pralaimėjo ispanėms. Jos dar negalėjo žinoti, kad ši nesėkmė nėra tragedija. mūsų žaidėjos buvo įsitikinusios, kad pogrupyje stipriausios – rusės, o varžybos su ispanėmis turėjo atsakyti, kuri antroji komanda iškops į kitą etapą.

Nuotaika Lietuvos rinktinei pasitaisė kitą dieną, kai jos sutriuškino estes 71:29, o ispanės įveikė ruses – 73:69.

Paskutinioji pogrupio kova tarp lietuvių ir rusių lėmė, kas užims antrąją vietą. Pakiliai ir drausmingai žaidusios mūsų krepšininkės nugalėjo ruses 66:52. Sėkmingas buvo pirmasis kėlinys, kurį lietuvės laimėjo 20:11.

Užteko pergalės

Kitame etape Lietuvos komanda į vieną pogrupį pateko su lenkėmis, čekėmis ir ukrainietėmis.

Ir vėl pirmoji kova pralaimėta. Lenkės mūsų krepšininkes įveikė net 73:58.

Kaip parodė tolesni įvykiai, kone auksinė buvo pergalė prieš ukrainietes 75:58. Po didelio pralaimėjimo lenkėms ši sėkmė vėl sugrąžino viltį iškopti į pusfinalį.

Tik reikėjo, kad ukrainietės įveiktų lenkes 14-18 taškų skirtumu. Pačios aktyviausios sirgalės šiose varžybose buvo lietuvės, tiesa, jos, šias varžybas stebėjusios per internetą, sėdėjo lyg ant adatų. Ukrainietės nenuvylė, jos įveikė lenkes 14 taškų skirtumu 69:55.

Lietuvės išbėgo žaisti su čekėmis žinodamos, kad jos jau pusfinalyje. Varžovės šventė pergalę 81:73.

Ir vėl ispanės

Mūsų krepšininkės pusfinalyje dar kartą turėjo susiremti su ispanėmis. Iki didžiosios pertraukos varžovės tolo, po jos – lietuvės ispanes vijosi. Tačiau nuaidėjus finalinei sirenai vėl džiaugėsi ispanės, o lietuvėms teko braukti ašaras, pralaimėta 52:54.

Ar mūsų mergužėlės pasidabins bronzos medaliais, turėjo atsakyti kova su Serbijos ir Juodkalnijos rinktine.

Lietuvaitės kovojo lyg tai būtų jų paskutinė kova gyvenime. O rinktinės lyderė Aurimė Rinkevičūtė sužaidė savo geriausias rungtynes per visą karjerą. Jos buvo pilna visur. Kaunietė pelnė net 37 taškus iš 82.

Mūsų krepšininkės šventė pelnytą pergalę 84:72.

Ir vėl mūsų žaidėjų veiduose sužibo ašaros – šįkart džiaugsmo. Ne tik verkė, bet iš džiaugsmo ir šoko rateliu.

Ne juokas – mūsų šalies jaunosios krepšininkės nė karto nebuvo laimėjusios medalių.

Europos čempionių titulą iškovojo ispanės, kurios ir vėl mažyčiu skirtumu – tik 2 taškais – 80:78 - įveikė čekes.

Patikėta klaipėdietei

Vakar „Klaipėda“ pakalbino šalies rinktinės vyriausiąją trenerę klaipėdietę Ramunę Kumpienę.

- Kodėl jums buvo patikėtas 16-mečių rinktinės vairas?

- Praėjusiais metais vadovavau mūsų 16-metėms krepšininkėms, kurios Europos pirmenybėse buvo devintos. Ši vieta tenkino Lietuvos krepšinio federaciją (LKF), kuri vėl man patikėjo suburti naują rinktinę.

- Ir kas pateko į klaipėdietės specialistės rinktinę?

- Rinktinei, kaip ir praėjusiais metais, padėti pakviečiau tas pačias pagalbininkes – trenerę Nijolę Kregždienę iš Biržų, gydytoją Almą Kajienienę. Ir rinktinės vadovė toji pati – Rasa Liuimienė.

Įdomu pabrėžti, kad Lietuvos rinktinė buvo vienintelė čempionate, kurios štabas – vien moteriškas.

Rinktinėje net keturios klaipėdietės: krašto puolėjos Reda Kontvainytė, Monika Šukytė, Lina Pikčiūtė ir gynėja Marina Solopova.

Taip pat ginti Lietuvos garbę pakviečiau kaunietes Aurimę Rinkevičiūtę, Eglę Tarasevičiūtę, vilnietes Gretą Šniokaitę, Dianą Žintikaitę, šiaulietes Rūtą Žurauskytę, Indrę Mikelėnaitę, alytiškę Gabrielę Narvičiūtę ir mažeikiškę Giedrę Paugaitę.

- Ar nepasigirdo kalbų, kad į rinktinę „traukiate“ saviškes auklėtines?

- Ne. Nors šalies čempionate kaunietės mus nugali, tačiau jų komandoje žaidžia tik dvi krepšininkės, kurias ir pakviečiau į rinktinę. Kitos tik paduoda joms kamuolius. Antra, nelabai turėjau iš ko rinktis.

- Kurios krepšininkės buvo starto penketuke?

- R.Kontvainytė, A.Rinkevičiūtė, G.Šniokaitė, G.Narvičiūtė, G.Paugaitė. Pirmąsias nuo atsarginių žaidėjų suolelio pakeldavau žaisti E.Tarasevičiūtę ir D.Žintikaitę.

Apskritai visos krepšininkės vienose ir kitose rungtynėse pasižymėjo – visos vertos medalių. Čempionate sužaidėme ašuonerias rungtynes, ir visos jos buvo skirtingos. Išskyrus varžybas su estėmis, visos buvo įtemptos.

Į dešimtuką

- Kokią užduotį prieš čempionatą buvote gavę?

- Atsižvelgdama į praėjusių metų rezultatą, LKF paprašė, kad užimtume 9-ąją arba 10-ąją vietas.

Ši rinktinė buvo suburta tik birželio 1 dieną, o lyderės A.Rinkevičiūtė ir G.Paugaitė prieš tai žaidė Europos 18-mečių čempionate, apie aukštą vietą galvoti buvo nerealu.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau mūsų merginos įsižaidė. O čempionatą baigėme pergalės šokiu.

Kai patekome į ketvirtfinalį, LKF generalinis sekretorius Saulius Samulevičius atvežė marškinėlius - tokius pačius, kokiais Lietuvos vyrai išvyko į pasaulio čempionatą.

- Kaip sekėsi klaipėdietėms?

- Įvairiai. Daugiausiai žaidė R.Kontvainytė. Ypač jai sekėsi, kai žaidė su ukrainietėmis – pelnė 21 tašką, su rusėmis – 16, su lenkėmis – 15, su serbėmis – 14, su estėmis – 11. O štai abu kartus su ispanėmis ji pelnė tik po 3 taškus, o į čekių krepšį kamuolio nė karto nepasiuntė.

Užtat su čekėmis blykstelėjo M.Solopova. Ji pelnė net 20 taškų. Žaisdama su estėmis ir rusėmis, Marina pelnė po 6 taškus.

Po mažiau, bet dažniau taškus pelnė L.Pikčiūtė. Ukrainietės praleido 5 Linos taškus, ispanės pogrupyje – 4, čekės – 3, estės – 2.

Tik M.Šukytei nepasisekė pelnyti bent taško.

Buvo nesusipratimų

- Ar sklandžiai vyko čempionatas?

- Gyvenimo sąlygomis negalime skųstis, o štai salėje dažnai buvo netvarka. Pusfinalyje pirmaujant prieš ispanes sugedo švieslentė, iki didžiosios pertraukos žaidėme be jos. Nesutvarkė švieslentės ir per didžiąją pertrauką. Teko dar priverstinai ilsėtis. Tokia pauzė buvo naudinga ispanėms, kurios po 20 min. atsilikdamos 16:28 atsitokėjo ir pradėjo mus vytis. Užsidegusios laimėti mūsų žaidėjos atvėso ir nesugebėjo vėl „užsivesti“.

Panaši situacija buvo ir per varžybas su lenkėmis. Sekretoriato narys neužrašė mums taško. Dar neteko matyti, kad varžybų metu dėl to, kad nesusitvarko, pakeistų visus sekretoriato žmones.

O teisėjai, rungtynių komisarai buvo gana malonūs žmonės. Jie atsiprašydavo už nesklandumus, padėkodavo mūsų komandai už originalų žaidimą, nes lietuvės stengdavosi žaisti gražų ir žiūrovo akiai malonų krepšinį.

- Tai po šio čempionato atsisveikinate su šia komanda?

- Gal ir ne – kaip nuspręs federacija. Po čempionato padėkojau visoms krepšininkėms už tai, kad buvo malonu dirbti. Visam gyvenimui prisiminsiu gerą atmosferą, vyravusią rinktinėje.