Saitamoje (Japonija) įvykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius bei čiuožėja Elžbieta Kropa.
A.Reed ir S.Ambrulevičius tarp 27 porų užėmė 17-ą vietą (pernai pasaulio čempionate jie buvo dvidešimti). Teisėjai jų pasirodymą įvertino 168,06 balo: trumpoji programa – 67,21 balo, laisvoji – 100,85 balo (tai nauji amerikietės ir lietuvio karjeros rekordai).
E.Kropa tarp 40-ies solisčių buvo 38-a (47,95 balo – asmeninis rekordas).
Saitamoje jėgas išmėgino mažiau čuožėjų nei 2018-aisiais Milane: Japonijoje startavo 35 solistai (pernai – 37), 19 porų (28) ir 27 ledo šokių duetai (31). Daugiau buvo tik solisčių – 40 (37).
"Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) kilstelėjo atrankos normatyvų kartelę, tad nemažai sportininkų paprasčiausiai neįvykdė kvalifikacinių reikalavimų. Be to, kelialapius į planetos pirmenybes galima iškovoti tik per tam tikros kategorijos ISU varžybas, tai dar labiau padidina konkurenciją. Todėl ypač džiugu, kad mūsų šalis ir šiame pasaulio čempionate turėjo savo atstovų", – teigė L.Vanagienė.
– Prezidente, pasaulio čempionatas simboliškai vainikavo Lietuvos čiuožėjų sezoną. Kokios buvo pabaigtuvės?
– Pirmiausia malonu, kad tarp visų mūsų šalies žiemos sporto šakų atstovų, šį sezoną dalyvavusių pasaulio čempionatuose, ledo šokėjų A.Reed ir S.Ambrulevičiaus iškovota vieta – aukščiausia. Be to, Saitamoje pasirodėme sėkmingiau nei kaimynai: Latvijos čiuožėjas Denisas Vasiljevas buvo 21-as, Estijos atstovė Eva Lotta Kiibus – 22-a, baltarusiai Ana Kublikova ir Jurijus Gulickis – taip pat 22-oje pozicijoje. O kokios sporto bazės Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje?
Tai, kad Kauno žiemos sporto mokyklos "Baltų ainiai" trenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinė E.Kropa iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą, išvis buvo staigmena. Ji su Greta Morkyte varžėsi dėl teisės dalyvauti studentų universiadoje, tačiau Elžbieta vasario 24-ąją per varžybas Taline už techniką pelnė pakankamai balų, kad galėtų vykti į Japoniją. Vasario 25-oji buvo paskutinė diena, kai reikėjo pateikti ISU mūsų paraišką.
A.Reed ir S.Ambrulevičiui 2018-ieji buvo itin sudėtingi. Pernai pavasarį Allison prireikė peties operacijos, tad pora ant ledo grįžo po kelių mėnesių, o pirmas startas varžybose – tik spalį. Ruošiantis pasaulio čempionatui labai pasiteisino bendradarbiavimas su žinomu Lotynų Amerikos šokių specialistu, choreografu Gintaru Svistunavičiumi. Saitamoje Allison ir Saulius be klaidų atliko abi programas, aplenkė Ukrainos olimpiečius Aleksandrą Nazarovą ir Maksimą Nikitiną. Apmaudu, kad vos šešias šimtąsias balo pralaimėjome suomiams Juuliai Turkkilai ir Matthiasui Versluisui – manau, kad galbūt koją pakišo starto jaudulys, nes mūsiškiai patys ištraukė burtus, kad finale čiuožtų pirmi.
Šio pasaulio čempionato lygis buvo itin aukštas, pagerinti net septyni planetos rekordai, trys iš jų – per ledo šokėjų varžybas (pasižymėjo aukso medalius iškovoję Prancūzijos atstovai Gabriela Papadakis ir Guillaume'as Cizeronas – aut. past).
– Vokietijos olimpietė Nicole Schott interviu dienraščiui "Die Welt" pareiškė, kad, pasikeitus vertinimo sistemai, pastaruoju metu čiuožimo technikos elementai nustelbia emocijas, išraiškingumą, artistiškumą. Paauglės iš Rusijos atlieka kvapą gniaužiančius sudėtingus šuolius, tačiau šiuo atveju pranašumas – ne originalumas, o amžius, nes brandesnių čiuožėjų fizinės galimybės – natūraliai kuklesnės. Vokietės nuomone, kai kurių šalių pasiūlymai dar labiau pajauninti amžiaus cenzą tokio rango varžybų dalyviams – neatsakingas. Ką manote apie tai?
– Čiuožimo technika jau pasiekė ribas. Iš tiesų žiūrovai ledo arenose tikisi ne vien efektingų akrobatikos elementų, bet ir grožio, jautrių programų. Manau, kad dabartinės vertinimo tendencijos tikriausiai išsilaikys iki 2022-ųjų žiemos olimpiados, pokyčiai – neišvengiami.
Tai, kad originalūs sumanymai visada atkreipia dėmesį, liudija ir mūsų ledo šokėjų ieškojimai: mano kolegas trenerius, teisėjus sužavėjo Allison ir Sauliaus pasirinkta mažai girdėta muzika, kompozicijos su tango elementais. Mūsiškiai ir kitą programą ruoš kartu su choreografu italu Massimo Scali (buvusiu ledo šokėju, su Federica Faiella dukart tapusiu Europos vicečempionu ir iškovojusiu pasaulio čempionato bronzą – aut. past.).
Kita vertus, atrankos reikalavimai į svarbiausias varžybas – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus – tikrai nesušvelnės, greičiau – atvirkščiai.
– Kai kurie Rusijos dailiojo čiuožimo specialistai ir apžvalgininkai tvirtino, esą pasaulio čempionate 1–10 vietas užimsiančius čiuožėjus buvo galima surikiuoti iš anksto – pagal reitingus, iškovotus titulus ar šalių, kurioms jie atstovauja, tarptautinę politinę ir ekonominę įtaką. Ar pritariate?
– Tik iš dalies. Stipriausių dešimtukuose kai kurias pozicijas skyrė beveik vienas balas, kartais – netgi dešimtosios balo dalys, tad išankstinės prognozės būtų ne kartą paneigtos. Tai, kad rezultatus vis dar subjektyviai nulemia užkulisiniai dalykai, – tiesa. Kas galėtų paneigti tikimybę, kad A.Reed ir S.Ambrulevičius būtų aplenkę Suomijos ledo šokėjus, jeigu teisėjų brigadoje būtų buvęs Lietuvos atstovas? Kitų šalių arbitrų vertinimai dažniausiai būna pagarbesni, kai sportininkai per varžybas turi ne vien savų sirgalių užnugarį.
– Kiek laiko ir darbo prireiks, kad mūsų čiuožėjai bent pakartotų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago žygį olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose į geriausių dešimtukus?
– Pažiūrėkime į metraštį. Europos čempionate Margarita ir Povilas debiutavo 1992-aisiais, užėmė 15-ą vietą, o pirmą kartą į dešimtuką pateko 1996-aisiais – buvo šešti. Pasaulio čempionatas: debiutas – 1992-aisiais ir 17-a vieta, dešimtukas – 1994-aisiais, devinti. Olimpinės žaidynės: debiutas – 1992-aisiais ir 16-a vieta, dešimtukas – 1998-aisiais, aštunti.
Optimistiškai nuteikia tai, kad mūsų tradicijos nenutrūksta. Kitą sezoną suaugusiųjų ledo šokių varžybose dalyvaus jau dvi Lietuvos poros – prie A.Reed ir S.Ambrulevičiaus prisijungs Mira Poliščiuk ir Deividas Kizala, šiemet pasaulio jaunimo čempionate užėmę 19-ą vietą.
Turime viltingų paraiškų ateičiai: Leik Plaside (JAV) įvykusiose tarptautinėse vaikų žaidynėse aukso medalį iškovojo Jogailė Aglinskytė, bronzą – Selina Kaneda, tarp kitų perspektyvių jaunųjų čiuožėjų – Klaipėdoje dirbančios trenerės Editos Dvarionienės auklėtinė Marija Brejeva, kaunietės Loretos Vitkauskienės treniruojama Agnė Ivanovaitė.
Naujausi komentarai