Pereiti į pagrindinį turinį

Dziudo vadovė tikisi suspėti ir į Paryžiaus traukinį

2023-02-04 07:00

Lietuvos dziudo federacijoje (LDF) nuvilnijo pokyčiai. Naująja LDF prezidente tapo žinoma šalies dziudo sportininkė Sandra Jablonskytė. 30-metė kaunietė, pakeisianti buvusį ilgametį federacijos prezidentą Vigmantą Sinkevičių, teigia ateinanti su naujomis idėjomis, kaip Lietuvoje stiprintų šią olimpinę sporto šaką.

Išrinko vienbalsiai

Praeitą savaitę Kaune įvykusiame LDF visuotiniame narių susirinkime S. Jablonskytės kandidatūra sulaukė didelio palaikymo. Ji vienbalsiai išrinkta prezidente visai ketverių metų kadencijai.

Darbas federacijoje olimpietei netaps naujiena, nes ji jau išbandė sporto direktorės pareigas.

„Per savo ilgą karjerą ant tatamio įveikiau ne vieną varžovę, tad sportinių iššūkių nebijau. Tačiau vadovauti visai dziudo bendruomenei yra kur kas atsakingesnė užduotis. Suprantu, kad nuo šiol atsakysiu ne tik už savo asmeninius rezultatus. Jaučiuosi tam pasiruošusi. Sieksiu sujungti visų dziudo bendruomenės narių pastangas bendram mūsų sporto šakos labui“, – kalbėjo naujoji LDF prezidentė.

Kalbėsimės su visais mūsų sporto atstovais, kurie norės stiprinti dziudo pozicijas Lietuvoje.

Dziudo yra viena iš nedaugelio sporto šakų Lietuvoje, kurios atstovai yra iškovoję kelialapius į visas olimpines žaidynes nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Išimtimi netapo ir praėjusi olimpiada Tokijuje. Japonijoje S. Jablonskytė pakartojo aukščiausią šalies dziudo kovotojų olimpinį rezultatą, užimdama devintą vietą ir aplenkdama daugiau nei dvi dešimtis konkurenčių iš viso pasaulio.

Be to, jai buvo patikėtos Lietuvos delegacijos vėliavnešės pareigos per olimpiados atidarymo ceremoniją.

Papildė komandą

Tais pačiais metais Europos čempionate Portugalijoje lietuvė pasiekė mažąjį finalą, kuriame po atkaklios kovos nusileido tituluotai priešininkei iš Baltarusijos.

Sandra Jablonskytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Savo pergalių metraštį atletė pradėjo 2009-aisiais, laimėjusi pasaulio jaunimo čempionato bronzos medalį. Vėliau ji ne kartą kopė ant prizininkų pakylos tarptautiniuose turnyruose ir nuskynė šūsnį Lietuvos čempionės titulų.

Artimiausias startas S. Jablonskytės laukia vasario 17–19 d. Tel Avive, kur ji startuos prestižinės „Grand Slam“ serijos turnyre. Lietuvė kausis ne tik dėl pergalių, bet ir dėl olimpinio reitingo taškų. Pastarojo sezono pagrindinis tikslas – iškovoti bilietą į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Rengdamasi atsakingiems startams, naujoji LDF prezidentė gausias treniruotes derina su darbu federacijoje.

„Federacijos vadovės pareigos yra visuomeninės, už jas atlyginimo negaunu, todėl tenka neapleisti ir sportinės profesijos, – pasakojo S. Jablonskytė. – Pirmos darbo savaitės ypač intensyvios, bet spėju visur. Esu dėkinga savo esamiems ir buvusiems kolegoms, LDF vykdomojo komiteto nariams, kurie geranoriškai padeda spręsti kylančius klausimus.“

Misija: S. Jablonskytė – laukiama nevaržybinių sporto renginių dalyvė. / LTOK nuotr.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad pradedant naują kadenciją pavyko suburti kompetentingą LDF vykdomojo komiteto narių komandą, kurią papildė buvęs Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

Iššūkių netrūksta

– Kokie svarbiausi žingsniai jūsų laukia einant prezidentės pareigas? – paklausėme S. Jablonskytės.

– Dziudo šiemet nebeįtrauktas į strateginių sporto šakų sąrašą, todėl mums reikia pasistengti situaciją pakeisti. Reikalavimų kartelė pakelta aukštai. Dabar jau neužtenka vieno gero tarptautinio rezultato. Olimpinėse žaidynėse reikia užimti ne žemesnę nei aštuntą vietą. Geriausias nepriklausomos Lietuvos dziudo atstovų rezultatas per visas ligšiolines olimpiadas – 9-oji vieta. Tai, siekiant didesnio finansavimo, sporto institucijoms jau būtų nepakankama. Pasaulio čempionate reikia užimti 1–6 vietas, o Europos čempionate – tik medalis. Jaunimui reikalavimai dar aukštesni – pasaulio čempionato medalis arba Europos pirmenybių auksas. Žinant, kokia pas mus yra sudėtinga atrankos sistema, reikia atlikti žygdarbį, kad įveiktume valstybės institucijų iškeltą kartelę. Akivaizdu, kad turėsime investuoti į jaunimą, augintis naują sportininkų kartą. Kartu negalime pamiršti ir suaugusiųjų, kurie dabar reprezentuoja mūsų šalį tarptautinėse varžybose.

Be to, šiemet mūsų laukia daug atsakingų startų. Kaune gegužės mėnesį surengsime Europos jaunimo taurės varžybas. Ketiname dalyvauti ir dviejuose olimpiniuose renginiuose jaunių ir suaugusiųjų grupėse.

Kolegos: naujame LDF devynių narių vykdomajame komitete – keturios moterys. / LDF nuotr.

Vasarą vyks Europos žaidynės, kuriose pirmą kartą vyks dziudo komandų varžybos. Kiekvienos šalies ekipą sudarys trys vyrai ir trys moterys. Tai labai įdomus formatas, kuris padėtų įtraukti daugiau Lietuvos sportininkų į aukšto lygio varžybas ir kartu dalyvauti olimpinėje atrankoje.

Negalima pamiršti ir visų amžiaus grupių vietinių čempionatų.

– Ne paslaptis, kad dziudo bendruomenė pastaraisiais metais susiskaldžiusi. Dėl to kenčia bendras Lietuvos dziudo lygis ir rezultatai. Kaip ketinate spręsti šią problemą?

– Mano siekis yra vienyti, o ne skaldyti. Esu sportininkė, bendrauju su daugeliu savo kolegų, žinau jų rūpesčius. Sieksime šalies čempionatuose surinkti visus stipriausius visų amžiaus grupių mūsų kovotojus, iš kurių bus suformuotos nacionalinės rinktinės. Kalbėsimės su visais mūsų sporto atstovais, kurie norės stiprinti dziudo pozicijas Lietuvoje. Tai yra ne tik mano, bet ir Tarptautinės dziudo federacijos (IFJ) ir Europos dziudo sąjungos (EJU) pozicija.

– Kaip įsivaizduojate, ar varžovės, Lietuvos čempionate stodamos į akistatą su federacijos prezidente, jums nenuolaidžiaus? Gal kaip tik kibs į atlapus su dviguba energija?

– Prisimenu, kai buvau paauglė ir matydavau kokių nors varžybų favoritę, užsidegdavau noru ją žūtbūt įveikti. Susikaupdavau ir kaudavausi iš visų jėgų. Koks džiaugsmas būdavo, kai pavykdavo! Tas pats bus ir mano jaunesnėms varžovėms. Net neabejoju, kad prieš mane jos stengsis dar labiau, bet tai – labai gerai, nes konkurencija yra varomoji jėga. Tai skatina tobulėti ir mane, ir mano varžoves. Juo labiau kad viskas sprendžiasi sąžiningoje kovoje ant tatamio.

– Šiemet jūsų laukia olimpinė atranka į 2024 m. Paryžiaus žaidynes. Kaip vertinate savo galimybes patekti į olimpiadą?

– Situacija sudėtinga, nes dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo neišmokėti valstybės mums skirtų lėšų buvome likę be finansavimo. Mums, aukšto meistriškumo sportininkams, treneriams buvo pasakyta: sukitės, kaip norite. Vėliau teisme LDF išsireikalavo dziudo priklausančius pinigus, bet jie gauti prieš pat metų pabaigą, kai visi startai jau buvo praėję. Tad pusmetį olimpinės atrankos, galima sakyti, praleidau. Tačiau niekas dar neprarasta, tiesiog konkurentes teks vytis šiemet. Netrukus skrisiu į Izraelį, vėliau laukia startai „Grand Slam“ turnyruose, treniruočių stovyklos, o svarbiausiu pasirodymu taps pasaulio čempionatas Katare. Rudenį vyksiu į Europos čempionatą Prancūzijoje.

– Kaip spėsite derinti vadovavimą olimpinei sporto šakai, susitikimus su vietos ir užsienio kolegomis ir intensyvias treniruotes ir išvykas į varžybas?

– Dziudo galiu gyventi 24 valandas per parą. Šeimos neturiu, visą laiką skiriu mėgstamai sporto šakai ir man tai nėra kančia. Dziudo praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl be jo savo gyvenimo neįsivaizduoju.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų