Pats E.Staponkus situacijos plačiai nekomentavo. Vis dėlto mūsų dienraščiui pavyko įkalbinti pasaulio ralio kroso ("WorldRX") čempionate dalyvaujančios komandos vadovą nutraukti tylą.

– Ernestai, pradėkime nuo to, kodėl sukūrėte komandą ir ėmėtės jai vadovauti? Juk prieš tai važiuodavote pats.

– Komanda buvo sukurta dar tuomet, kai pradėjau dalyvauti varžybose kaip lenktynininkas. Taigi kartu buvau ir jos įkūrėjas. Dabar tebesu tik įkūrėjas ir savininkas (juokiasi). Žinoma, jūs vis dėlto klausiate, kodėl komandos planuose atsirado noras startuoti pasaulio ralio kroso čempionate visiškai nauju automobiliu ir t.t.

Ralio krosas yra mano hobis, taigi laikui bėgant norėjosi vis daugiau ir viskas išaugo iki to, ką matote dabar. Kilo idėja dalyvauti aukščiausioje šio automobilių sporto lygoje, siekti naujų iššūkių bei pamatyti ir pagyventi pasaulio ralio kroso virtuvėje. Be to, gana dažnai lenktynininkai tampa komandų vadovais, kaip ir krepšininkai – treneriais. Tiesiog, kai į visą tai įsitrauki ir tuo gyveni, nebesinori palikti tos srities, o kelti sau vis didesnius tikslus.

– Trumpai perfrazavus vieną iš patarlių, jeigu kažką nelabai moki pats, imi mokyti kitus. Gal ir jūs nusivylėte savais rezultatais trasoje, tad nusprendėte pereiti į nematomą komandos pusę?

– Savo rezultatais trasoje tikrai nesu nusivylęs – esu tapęs Baltijos šalių kroso čempionu, daugkartiniu Lietuvos kroso ir ralio kroso čempionu, NEZ ralio kroso vicečempionu. Kaip  minėjau, nutariau kelti sau kur kas didesnius tikslus ir ėmiau kurti naują projektą – su komanda dalyvauti pasaulio ralio-kroso čempionato galingiausioje "Supercar" klasėje.

– Komandą "WorldRX" varžyboms  kūrėte bene dvejus metus, o gal ir daugiau. Jeigu dabar atsuktume laiką atgal – ar buvo verta? Ir gal dabar kažką darytumėte kitaip?

– Taip, tikrai verta, nes ralio krosas yra mano hobis, gyvenimas ir verslas. Viskas kartu. Atsukus laiką, šio projekto nekeisčiau. Žinoma, darėme kažkiek klaidų, bet jos neišvengiamos. Kažką keičiant, atsirastų kitų klaidų – juk gyveni ir mokaisi.

– "ESmotorsport" pradžia buvo paženklinta garsių sportininkų vardais. Vien ką reiškia šalia lietuviškos komandos bolido vairo atsisėdęs Nasseras Al-Attyah. Gal jau galite pasakyti, ar tai buvo rimtas planas, kad jis startuos su jūsų komandos automobiliu, ar Nasseras tiesiog nusprendė kažkiek papramogauti?

– Visų pirma, jeigu tai būtų tik pramoga ir komanda iš to būtų norėjusi tik reklamos, mes jau būtume pradėję skleisti apie tai informaciją po pirmojo mūsų susitikimo su N.Al-Attyah Katare. Mes pusę metų tylėjome ir nieko apie tai nesakėme, kad nekiltų eilinis lietuviškas muilo burbulas.

Antra, ne mes pasakėme, kad Nasseras važiuos mūsų komandoje, o po 2018 m. surengtų testų Rygoje jis pats pasakė, kad bus mūsų komandoje 2019-aisiais, bet jo paties planus pakoregavo sutartis su "Toyota" ir sezono planai su šia komanda. Prie viso to kažkiek prisidėjo ir laimėtas Dakaro ralis. Taigi tai buvo labai rimtas planas.

Taip, čia esame debiutantai, mus stebi, mato, kad esame konkurencingi, bet jie mato ir mes suprantame, kad mums dar reikia pasitempti, bet automobilis turi greičio ir potencialo.

– Apskritai, kaip jūs sutinkami tarptautinėje arenoje – esate iš mažos šalies, nauja komanda... Ar nesivežiojate žemėlapio su pažymėta Lietuvos vieta?

– Komanda tarptautinėje arenoje žinoma dar nuo tada, kai pats dalyvavau Europos ralio kroso čempionate "Super 1600" klasėje. Kalbant apie tai, kaip mus vertina pasaulio ralio kroso čempionate – taip, čia esame debiutantai, mus stebi, mato, kad esame konkurencingi, bet jie mato ir mes suprantame, kad mums dar reikia pasitempti, bet automobilis turi greičio ir potencialo.

Be to, kitos komandos yra iš Europos, o vienas iš etapų vyksta Latvijoje, šalia Lietuvos, taigi nežinoti mūsų šalies jie tikrai negali (juokiasi).

– Kai sezono pradžioje pranešėte sukirtę rankomis su R.Baciuška, Lietuvos automobilių sporto patriotai jus šlovino labiau nei Benediktą Vanagą su Vyčiu. Taip pat puolė maišyti su žemėmis, kai sužinojo, kad jūsų keliai išsiskyrė. Kokios emocijos jus aplankė tuo metu?

– Emocijos buvo neigiamos, nes beveik pačioje sezono pradžioje netekti lenktynininko nėra gerai. Ne to mes čia susirinkome, kad, vos tik sezonui prasidėjus, imtume ir išsiskirtume, todėl netikėtas Roko pasitraukimas iš mūsų komandos mums buvo kaip šaltas dušas. Tai buvo didelė staigmena, itin pakoregavusi mūsų planus ir tikslų įgyvendinimą.

– Vieni tą konfliktą vadina paprasčiausiu nesusikalbėjimu, kiti ambicijų karu, treti – žaidimu, kur susirėmė dideli pinigai, ir tiek. Suprantu, kad detalių neatskleisite, bet ar matote kokių nors galimybių toliau šį sezoną bendradarbiauti su R.Baciuška? Ar buvo jos aptartos su lenktynininku?

– Taip, nuomonių prisiskaitėme visokių. Atrodo, kad visi tie nuomonių sudarytojai žino pačią situaciją geriau už mus... Nekomentavome šios situacijos viešai, nes nesinorėjome drabstytis purvais ar veltis į ping pong žaidimą, kurio metu abi pusės įsiveltų į konfliktą viešojoje erdvėje. Kam to reikia? Esame profesionali komanda ir nesiveliame į tokius betikslius dalykus. Be to, su Roko komanda buvome sutarę, kad viešoje erdvėje skyrybų nei mes, nei jie neaptarinėsime.

– R.Baciuška kalba apie skambutį, kurio sulaukė iš jūsų, kad jo nereikia lenktynėse Belgijoje, apie netikėtumą, atvykus į trasą ir sužinojus, kad lenktynėse važiuos kitas lenktynininkas. Kokia ta skambučio istorija?

– Visų pirma, aš Rokui neskambinau. Jam skambino komandos vadovas Robertas Maneikis. Panašu, kad Rokas gali net nežinoti tikrosios šių skyrybų priežasties, nes visa tai įvyko visai kitu lygmeniu. Mes tikrai neatsisakėme Roko dėl jo rezultato pirmose dviejose lenktynėse. Priešingai, jo rezultatas buvo labai geras, ypač debiutinėse lenktynėse – Abu Dabyje, jis pasiekė būtent tai, ko mes ir tikėjomės debiuto metu.

– Interviu "Kauno dienai" R.Baciuška sakė: "Negana to, komandos inžinieriai visiškai sutriko reguliuodami automobilį, todėl man teko ne važiuoti, o kovoti su automobiliu. Nuoširdžiai kalbant, automobilis bent kol kas neatrodo itin konkurencingas." Atrodo, kad lenktynininko ir komandos skyrybų priežastimi galėtume įvardyti techniką, nepateisinusią lūkesčių?

– Technika yra visiškai paruošta darbui. Taip, ji galbūt ir nėra 100 proc. ideali. Lenktynių savaitgalio metu visos komandos ieško geriausių reguliavimo sprendimų. Mes kiekvienoms varžyboms ruošiamės 120 proc.

Kieviena trasa yra specifinė, kiekvienoje trasoje automobilis gali elgtis skirtingai. Pažiūrėkite, į šių metų sezoną – skirtinguose etapuose į priekį sugeba iššauti vis kitas lenktynininkas, nors broliai Hansenai vis dėlto dominuoja lentelės viršuje, tačiau ir jiems ne visada pavyksta kvalifikacijose būti greičiausiems.

Nors ir esame nauja komanda, turime patyrusius inžinierius ir mechanikus, kurie dirba prie automobilio tiek per lenktynes, tiek laikotarpiu tarp lenktynių. Su kiekvienu įveiktu kilometru įgauname vis daugiau patirties ir naujų žinių.

Mūsų inžinieriai stebi telemetrijos duomenis ir mato, kuriose vietose lenktynininkas dar turi potencialo būti greitesnis, kuriose trasos vietose jis daro klaidų, kur per anksti stabo, kur per vėlai spaudžia akceleratorių ir t.t. Rokui visa ta informacija būdavo pateikiama. Nereikia suversti visko automobiliui, nes jis labai konkurencingas ir tai įrodydavo geras Roko vieno rato įveikimo laikas per rytinę treniruočių sesiją, kurio jis viso savaitgalio metu per kvalifikacijas nepasiekdavo.

Visiškai suprantu, kad Rokui tai yra nauja technika. Smagu, kad būdamas toks jaunas ir vos antrus metus važiuodamas su kėbuliniais automobiliais, jis prie mūsų "Škoda Fabia" priprato akimirksniu, tačiau vis dėlto priekiniais ratais varomas ralio kroso bolidas ir visais ratais varomas, itin galingas ralio kroso superautomobilis yra valdomi skirtingai, todėl per dieną ar dvi tikrai nepavyks išmokti visų jo valdymo subtilybių. Tam reikia daugiau patirties, kuri įgyjama laikui bėgant.

Noriu paminėti ir tai, kad Rokas prieš lenktynių sezoną neturėjo laiko geriau susipažinti su mūsų automobiliu, nes mes sukirtome rankomis paskutinę akimirką. Kalbant apie inžinierius, jie nelabai gali sutrikti. Mūsų komandos technikos direktorius Sebastienas Lesonneur yra buvęs gamyklinės "Audi" komandos (2018 m. užimta trečia vieta čempionate) inžinierius, tad jam tikrai nėra dėl ko sutrikti. Galite būti ramūs, skyrybos įvyko ne dėl technikos (juokiasi).

– Ar jūs pats asmeniškai esate ir buvote patenkintas automobiliu ir tuo, kaip technikams pavyksta jį parengti varžyboms?

– Esu visiškai patenkintas komandos darbu ir automobilio parengimu varžyboms. Matau progresą prieš kiekvienas lenktynes, matau, kaip komanda dirba ir kaip atsidavusi tam darbui. Ja abejoti negaliu nė 1 proc.

– Kodėl kilo tiek daug nesklandumų pirmuosiuose etapuose – automobilio reguliavimas, variklio aušinimo problemos Abu Dabyje. Ar buvo įmanoma tokių nesklandumų išvengti?

– Neįvardyčiau to nesklandumais. Abu Dabyje buvo tikrai beprotiškai karšta ir variklio aušinimo problemų turėjo ne viena komanda. Kitos komandos netgi buvo susidūrusios su degalų virimu.

Žymus Roko automobilio sulėtėjimas trasoje pusfinalio metu įvyko ne dėl variklio problemų, o dėl incidento trasoje. Jeigu ne tas incidentas, būtume sėkmingai pasiekę finišą. Žinoma, jokiu būdu dėl to nekaltinu Roko, nes tai automobilių sportas ir reikia būti susitaikiusiam, kad avarija gali įvykti bet kuriame trasos centimetre.

To incidento metu buvo pažeistas aušinimo radiatorius, net per transliaciją buvo matoma, kad po šio įvykio su N.Gronholmu iš mūsų "Škoda Fabia" bolido išsiveržė garai ir iškart viduje įsižiebė raudonos įspėjimo lemputės dėl aušinimo skysčio nutekėjimo ir temperatūros išaugimo. Rokas tuomet turėjo iškart sustoti ir nebevažiuoti, tačiau jis lėtu režimu įveikė visą likusią distanciją ir tuo metu vandens temperatūra pakilo iki 160 laipsnių. Po lenktynių Abu Dabyje variklis buvo išimtas ir pristatytas į "Oreca" gamyklą tyrimams. Ten jokių aušinimo problemų nebuvo rasta. Būtų galima labai daug kalbėti tuo klausimu.

– Apskritai, kokius tikslus sau kėlėte sezono pradžioje ir kokie jie yra dabar?

– Sezono pradžioje komanda neturėjo tikslų įpusėjus čempionatui keisti lenktynininkus kaip kojines. Bet yra, kaip yra. Tikslas buvo visą sezoną užbaigti su tuo pačiu lenktynininku ir būti geriausiųjų dešimtuke. Taip pat apsižiūrėti, kas ir kaip čia vyksta, sukaupti patirties ir duomenų, kad kitais metais būtume dar stipresni. Kadangi esame debiutantai,  pirmus metus galėčiau įvardyti kaip testinius. Po skyrybų su Roku toliau tęsiame ilgalaikį suplanuotą darbą. Komanda buvo sukurta ne Rokui ir jo atėjimas ar išėjimas neturi įtakos komandos ateičiai.

– Po skyrybų su R.Baciuška dalis automobilių sporto visuomenės beveik rinkosi į "ESmotorsport" komandos šermenis, bet jūs paskelbėte, kad pasiekėte susitarimą su Kevinu Abbringu. Ar lenktynininko paieškos sezono viduryje – sunki užduotis ir kaip buvo pasiektas susitarimas su K.Abbringu?

– Tikrai taip, sezono viduryje surasti lenktynininką yra labai sunku, kadangi dauguma jų jau yra suplanavę savo sezonus, dalyvauja kitose lenktynėse ir panašiai. Dėl savo jau iš anksčiau sudėlioto sezono K.Abbringas mums galės atstovauti tik trejose lenktynėse. Likusiose prie mūsų prisijungs kitas lenktynininkas, apie kurį informaciją pateiksime vėliau.

– Kokios baudos gresia komandai, jei ji nevažiuoja viename iš WRX etapų ar praneša, kad traukiasi iš čempionato apskritai?

– Jeigu komanda nestartuoja dviejuose etapuose, šalinama iš čempionato ir gauna 50 tūkst. svarų baudą.

– Kalbant apie "ESmotorsport" komandos ilgalaikę perspektyvą, ar svarstoma, kas bus sezonui pasibaigus, ar komanda toliau dalyvaus WRX?

– Vos tik pradėjus dėlioti pirmąsias mintis apie pasaulio ralio-kroso čempionatą, iškart buvo numatytas ne vienų metų projektas ir kad dar šį sezoną komandą sudarys du automobiliai. Taigi planas ir toliau išlieka toks pats – užbaigti šį sezoną bei startuoti jame ir kitais metais. Ir dar kitais (juokiasi).