Rytas jiems prasideda nuo orų prognozės. "Jei apniukę ir pučia stiprus vėjas – bus gera diena", – vieningai sutinka ekstremalios sporto šakos mėgėjai. Jėgos aitvarai, arba kaitai, šį sezoną įtraukė dar daugiau smalsuolių ir pasiilgusių naujų potyrių žmonių.
Amžiaus ribų nėra
Sezono metu į pajūrį poilsiautojai iš sostinės ir kitų miestų skuba ne tik pagulinėti paplūdimiuose. Kai kurie savaitgalius leidžia itin nutrūktgalviškai – įsitvėrę aitvarus. Jų žodžiais, "kartą pabandęs, negali sustoti".
Arnoldas Laurišonis, profesionalus aitvarų sporto instruktorius, tuo užsiiminėja jau 8–9 metus. Vyras atskleidė, kad šio sporto aistruolių gretas kasmet papildo vis daugiau entuziastų.
Kaituoja ir dešimtmečiai, ir šešiasdešimtmečiai", – patikino jis.
Kad aitvarų jėgos sportu užsikrečia ir patys mažiausi, ir vyresnio amžiaus mėgėjai, patvirtina ir praktika. Skraidančiųjų gretose – vyriausia Europos kaituotoja kaunietė Marija Būdienė, lygiai prieš metus atšventusi šešiasdešimtmetį.
Atšilus orams, kartu su vyru moteris skuba į uostamiestį pasigalynėti su jūra. Šiuo sportu Marija susižavėjo prieš septynerius metus.
"Norisi nugalėti vėją, bangas, vandenį, man patinka šis ekstremalumo pojūtis", – šypsojosi M.Būdienė.
Tiesa, nenustygstanti vietoje moteris pabrėžė, kad incidentai šiame sporte neišvengiami. Štai visai neseniai, bandydama naują lentą, moteris tikino patyrusi traumą.
"Kartais tiesiog per drąsiai elgiesi, skubi, neapskaičiuoji greičio. Bet juk atsargumas neleistų daryti pažangos. Baimė yra sveikas dalykas", – įsitikinusi moteris.
Tris mėnesius su vyru kaunietė leidžia Lietuvos pajūryje, o mėnesį kaituoja užsienio vandenynuose.
Daugėja moterų ant vandens
Norinčių užsiimti vandens sportu Lietuvoje daugėja, todėl tam kuriasi ir specialios ekstremalių užsiėmimų mokyklos.
Profesionalūs treneriai pasakojo, kad aitvarų sportas nereikalauja išskirtinio fizinio pasirengimo, o pramokti kaituoti vidutiniškai pakanka kelių 6–8 valandų trukmės pamokų.
Mokymosi greitis priklauso nuo kiekvieno individualiai.
"Reikia tik užsispyrimo. Būna vienas ir per keturias valandas išmoksta, o kitam gali reikėti ir dvidešimt", – teigė trečią sezoną veikiančios kaitų mokyklos "LIFE is LIFE" įkūrėjas Jordis Šatūnas.
Specialistai įspėjo, kad pačiam to mokytis ne tik nepatartina, bet ir – labai pavojinga.
Dauguma naivuolių bandymų dažniausiai baigiasi įrangos sugadinimu, o kartais ir ligoninės priimamajame.
"Kai kurie bando kaituoti internete prisižiūrėję vaizdinės medžiagos, tačiau dėl to tik nukenčia. Tokie savamoksliai dažniausiai nukenčia", – akcentavo J.Šatūnas.
Neretai daromos klaidos iš skubėjimo ar nežinojimo, pašnekovo žodžiais, yra pavėjui keliamas aitvaras ar netaisyklingai paruošta įranga.
Instruktoriai pabrėžia, kad aitvarų sporto mėgėjų gretas vis dažniau papildo moterys. Esą dailiosios lyties atstovės dar aktyvesnės už vaikinus.
"Moterys greitai perpranta techniką ir yra labai imlios", – pastebėjo profesionaliu instruktoriumi dirbantis A.Laurišonis.
Apniukęs oras – geriausias
A.Laurišonio teigimu, tik pradėjus mokytis į atvirą jūrą geriau neskubėti. Anot jo, Kuršių mariose – idealios sąlygos pirmiems bandymams: "Čia pastovus vėjas, nėra bangų, negilu. Tokių gerų sąlygų niekur nerasi".
Idealus vėjas kaitavimui – nuo 7 metrų per sekundę.
J.Šatūnas šmaikštavo, kad vėjuotas ir apniukęs oras kaituotojams sukelia didžiausią džiaugsmą.
Tiesa, anot instruktoriaus A.Laurišonio, vienas svarbiausių uždavinių šiame sporte – atsikratyti baimių.
"Palaikome mokinius ir padedame pasiruošti ne tik techniškai, bet ir psichologiškai, mokome nusiraminti, nepanikuoti patekus į sudėtingas situacijas. Reikia pajausti aitvarą, kad jis taptų ne pražūtimi, o priešingai – gelbėjimosi priemone", – dėstė profesionalas.
Gaminasi patys
Keli šio sporto entuziastai nusprendė patys pasigaminti kaitavimui reikalingas vienetines lentas, o šiuo metu jau turi ir individualių užsakymų.
Klaipėdietis Tadas Rudnickas, ekstremaliu sportu užsiimantis trečius metus, sakė su draugu Karoliu šią idėją pirmą kartą įgyvendinę prieš pusantrų metų.
Tiesa, vaikinas pažymėjo, kad iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi nesudėtinga jų gamyba vis dėlto pareikalavo nemažai jėgų.
"Susidūrėme su įvairiais iššūkiais. Vis ką nors praleisdavome, tekdavo daug kartų perdaryti. Tačiau investicija atsipirko – plaukti savo lenta yra kur kas smagiau. Patys parenkame dydį, lankstumą, jos grafiką", – aiškino vaikinas.
Išbandyti lentos klaipėdiečiai vyko į Egiptą.
"Rezultatai nudžiugino, nes lenta iš tiesų plaukė labai gerai. Tokią naudotą gali įsigyti tik nuo 200 eurų. Žinoma, dar reikia aitvaro, kurio kaina – didesnė nei lentos, specialaus diržo ir hidrokostiumo", – vardijo Tadas.
Klaipėdiečiai tikino, kad procesas – gana ilgas, o lentas, priklausomai nuo norų, galima gaminti įvairių dydžių, kietumų, lenkimų, stilių.
"Ji susideda iš daug skirtingų medžiagų – lengvos medienos arba putos, stiklo arba anglies pluošto, nerūdijančio plieno ir plastiko detalių. Gamybos proceso metu kompiuteriu yra ruošiami brėžiniai, lentos šerdis frezuojama, pjaunama kompiuterinėmis staklėmis, paskui gaminys spaudžiamas ir kaitinamas prese, galiausiai džiovinamas", – aiškino entuziastas.
T.Rudnickas pabrėžė šį sportą pamilęs "iš pirmo skrydžio".
"Išplaukęs į jūrą atsipalaiduoji, pamiršti visus krante esančius rūpesčius. Be to, pats renkiesi greitį – gali tai daryti labai lėtai arba skrieti, tačiau tam reikalingas didesnis pasiruošimas", – neslėpė pašnekovas.
Tyko pavojai
Visi kalbinti jėgos aitvarų entuziastai vieningai sutarė, kad ši sporto šaka neišmanėlį ar neįgudusį kaituotoją gali nuvesti į pražūtį.
"Į ekstremalią situaciją kada nors papuola kiekvienas sportininkas, tačiau tai jam tampa gera pamoka. Teko ir man ligoninėje pabuvoti, ir siūlių turiu, bet adrenalinas motyvuoja", – šypsojosi A.Laurišonis.
Ilgametėje vandens sporto aistruolių praktikoje buvę visko, tačiau entuziazmo nepalaužė nei traumos, nei kiti pavojai.
"Pakėlęs aitvarą vėjas tave gali nublokšti į ne visai pageidautiną vietą. Vienas kaituotojas, neįvertinęs situacijos, bloškėsi į lauko tualetą, tai jo plaukiojimas tą dieną baigėsi ligoninėje. Svencelėje kiekvienais metais būtinai ką nors mesteli", – prisiminė T.Rudnickas, ir pats paskutinę praėjusių metų sezono dieną susilaužęs pirštą.
"Todėl mes važiuojame į Kintus. Čia renkasi kur kas mažiau žmonių. Nesinori grūstis populiariose vietose, nes būtinai turi kas nors atsitikti, – susipainioji ar sugadini aitvarą", – aiškino vaikinas.
A.Laurišonio teigimu, pavojingose situacijose daug lemia kaituotojo įgūdžiai.
"Reikia skirti didesnį dėmesį saugumui. Tiesa, baisiausi įvykiai nutinka ant kranto. Pavyzdžiui, žmogus nesuvaldo kaito ir patenka į vėjo jėgos lauką – per kelias dešimtąsias sekundės jis čiumpamas vėjo gniaužtų ir kartu su kaitu lekia pavėjui", – pasakojo instruktorius.
Mirtinas pavojus nenumalšino noro toliau sklęsti jūra ir kaitų mokyklos įkūrėjo J.Šatūno.
"Ispanijoje, dar tik neseniai pradėjęs kaituoti, išplaukiau pučiant vėjui nuo kranto. Taip elgtis apskritai nėra patartina. Tiesiog pervertinau savo galimybes, kaituotojų, be manęs, jūroje faktiškai nebuvo. Staiga pamečiau lentą ir vėjas mane pradėjo traukti į vandenyną. Nepavyko rasti lentos, nes ji buvo tamsiai mėlyna. Teko greitai priimti sprendimą. Šiaip taip po valandos pavyko išsikapanoti ir saugiai pasiekti krantą. Po šio įvykio buvau rimtai nusprendęs mesti kaitavimą", – dalijosi prisiminimais Jordis.
Nepaisant šio incidento, jis jau po kelių dienų nusipirko naują lentą.
Brangu tik sąlygiškai
Šiam nepigiam malonumui reikalinga specifinė įranga: lenta, aitvaras, hidrokostiumas, specialus diržas.
Pradedančiajam, perkant ne naują, o naudotą įrangą, tai atsieina mažiausiai nuo 1,5 tūkst. eurų.
Panaudotą aitvarą įsigyti galima ir už 1,5–2 tūkst. litų senąja valiuta. Naujas kainuoja keliskart brangiau – apie 4,5 tūkst. litų
A.Laurišonis teigė, kad technika yra smarkiai patobulėjusi, o klaidos jau nebekainuoja taip brangiai.
"Saugumas irgi yra apgalvotas. Rinka smarkiai auga, ir matome, kad kiekvienais metais aitvarai brangsta. Į aitvarus, kaip į automobilius, gali nuolat investuoti. Jei naujas kaitas kainuoja nuo 1,5 tūkst. eurų, tai už tuos pačius pinigus gali įsigyti visą, tik naudotą, įrangą", – aiškino A.Laurišonis.
Vyro teigimu, pradedančiajam to visiškai pakanka.
"Pakanka vieną kartą daug investuoti į įrangą, o vėliau visa kita, jūra ir vėjas, bus nemokami resursai", – teigė J.Šatūnas.
Dažniausiai jėgos aitvarų entuziastai traukia į Svencelę, o šaltuoju metų laiku kaituoti vyksta į užsienį.
Naujausi komentarai