Su krepšinio gerbėjais vakar kaunodiena.lt forume bendravo "Žalgirio" krepšinio klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Krizės ištikto garsiausio Lietuvos sporto klubo vienas vadovų daugiausia sulaukė klausimų apie pinigus ir komandos ateitį. Nors G.Navikauskas šiuo metu jaučiasi taip, lyg būtų atsidūręs priešakinėje fronto linijoje, dalis krepšinio mėgėjų išreiškė jam moralinę paramą ir linkėjo stiprybės.

Pateikiame įdomesnius ir aktualesnius portalo lankytojų klausimus ir atsakymus į juos.

– Paprastai kalta viena pusė niekada nebūna, tad norėčiau pasiteirauti, ar dėl susidariusios situacijos bus ieškoma kaltųjų ir komandos vadovybės viduje?

– Teisingai svarstote – kalta viena pusė niekada nebūna. Dalį atsakomybės turiu prisiimti ir aš, kad pavasarį, formuojant biudžetą, patikėjau realiais pažadais pervesti laiku paramą, kad galėtume nuo sausio 1 d. disponuoti kitų rėmėjų (ne savivaldybės) lėšomis. Kaip ir minėjau, Lietuvos krepšinis negali apsieiti be savivaldybių ir valstybinių pinigų, nes Lietuvos rinka per maža išlaikyti tokio lygio krepšinį. Tad dažnai komandos biudžeto formavimas ir prasideda nuo savivaldybės ir valstybės paramos.

– Kodėl taip prastai dirba "Žalgirio" valdyba?

– Jeigu jūs žinotumėte, kokiomis sąlygomis dirba valdyba, tai galbūt taip nesakytumėt. Mūsų darbe labai mažai krepšinio, kasdieninis mūsų darbas – tai finansinių išteklių ieškojimas. Ir jeigu jūs pasižiūrėsite į visų Lietuvos krepšinio klubų tinklalapius, tai pamatysite, kad mūsų komanda turi ne mažiausiai rėmėjų. Mūsų biudžetas siekia apie 20 mln. litų. Savivaldybė remia tik 5 mln. litų. Kas, jūsų nuomone, surenka visus kitus pinigus? Ar ne tie "prasti" vadybininkai?

– Ar dabartinė krizė baigtųsi gavus žadėtus pinigus? Ir ar tiesa, kad "Žalgirio" skolos kur kas didesnės, nei jūs skelbiate?

– Krizė baigtųsi. Tikimės, kad žaidėjai neišsibėgios, jeigu jiems kas nors nepadės. "Žalgiris" turi daug jaunų žaidėjų, kurie, reikalui esant, gali papildyti "Žalgirio" komandą.
"Žalgirio" skolos apaugusios įvairiais gandais gandeliais. Galime atvirai pasakyti, kad nuo 1999 m. mūsų skolos siekia apie 5 mln. litų. Tai ne garsieji 22 mln. litų, kaip bando skelbti vienas laikraštis.

– Kodėl taip naiviai tikima politikų pažadais?

– Niekas naiviai politikų pažadais netiki. Metai iš metų ta parama yra ir ji panašaus dydžio. Todėl kiekvienais metais sudarydami biudžetą mes galime prognozuoti tuos pinigus. Kitas klausimas – kaip lengvai ar sunkiai jie pasiekia klubo sąskaitą.

– Kodėl, Jūsų nuomone, Kauno savivaldybė apskritai turėtų "Žalgiriui" duoti pinigų?

– Manau, pinigais negalima pamatuoti to, ką duoda "Žalgiris" auklėjant ir atitraukiant jaunąją kartą nuo žalingų įpročių ir nusikalstamumo. Pinigais neįvertinsi to, kokį įvaizdį sukuria miestui tarptautiniu mastu. Be to, kiekvienais metais iš savivaldybės suteiktos paramos "Žalgiriui" į savivaldybės biudžetą mokesčių pavidalu sugrįžta apie 3 mln. litų. Sporto halei iš tos paramos sumokama apie 300 tūkst. litų. O privatūs klubai yra remiami ne tik Lietuvoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose), bet ir Europoje.

– Kokia situacija su laiduotoju? Girdėjau, bankų nuostatai neleidžia, kad laiduotoju būtų privati įmonė.

– Laiduotoju gali būti ir privati įmonė. Tai priklauso nuo banko. Apskritai šitoje laidavimo istorijoje daug mistikos ir pasakų. Man kartais sunku susigaudyti, kas čia dedasi. Mes susiduriame su tokiu nenoru spręsti problemą šiandien, kad sunku jums paaiškinti.

– Ką patys krepšininkai kalba? Ar jie vis dar laukia pinigų?

– Kalba tik politikai. Krepšininkai nekalba, jie laukia ir treniruojasi.

– Gal galėtumėte atsakyti, kaip buvo panaudoti 6 mln. litų, gauti šiais metais iš Kauno miesto savivaldybės?

– 6 mln. litų panaudojome, kaip buvo numatyta savivaldybės patvirtintoje programoje: žaidėjų atlyginamams ir sporto halės nuomai. Visos ataskaitos yra savivaldybėje. Jos buvo pateiktos laiku. Noriu pabrėžti, kad tie pinigai buvo skirti praėjusiam krepšinio sezonui. Dabar jau yra kitas krepšinio sezonas, tai nėra papildomi pinigai.

– Gal šiandien jau yra gerų naujienų dėl paskolos?

– Paskolą turi gauti savivaldybė, o ne mes. Ten viskas po senovei. Visi rodo vienas į kitą, bet reikalas nuo to nejuda. Savivaldybė siunčia į banką, bankas – į savivaldybę. Ir taip jau antrą savaitę.