Per dvejus išsiskyrimo su Vilniumi metus naujasis "Lietuvos ryto" vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius labiausiai pasiilgo atmosferos "Siemens" arenoje.
"Nuo tos dienos, kai palikau "Lietuvos rytą", visada norėjau sugrįžti dar kartą", – antradienį atvykęs į Vilnių prisipažino A.Trifunovičius.
2007–2008 m. sostinės komandai vadovavusiam serbui patikėta užlopyti skyles kol kas trūkinėjančiame "Lietuvos ryto" žaidimo rezginyje.
"Esu labai laimingas būdamas čia. Šeimos ir mano paties prisiminimai apie Vilnių yra puikūs. Per pastaruosius dvejus metus sukaupiau daugiau patirties, ir kiek tik įmanoma stengsiuosi prisidėti prie "Lietuvos ryto" sėkmės", – teigė 43-ejų treneris.
Vakar A.Trifunovičius Vilniuje neužsibuvo ir iš karto išvyko į Klaipėdą stebėti "Lietuvos ryto" ir vietos "Neptūno" rungtynių Lietuvos krepšinio lygoje. Specialistas teigė kol kas nenorintis aptarinėti komandą kamuojančių problemų, pareikalavusių praėjusią savaitę iš klubo pasitraukusio stratego Draženo Anzulovičiaus galvos.
"Man reikia šiek tiek laiko, kad susipažinčiau su padėtimi, pabendraučiau akis į akį su žaidėjais ir klubo vadovais. Nenoriu to daryti per spaudą", – atsiprašė naujasis vilniečių vairininkas.
– Ką žinote apie dabartinę "Lietuvos ryto" komandą? – paklausėme A.Trifunovičiaus.
– Žinau nemažai. Nors mačiau tik vienas rungtynes (su Maskvos CSKA – red. past.), sekiau rezultatus, be to, teko ir pačiam dirbti su kai kuriais žaidėjais: Martynu Gecevičiumi, Artūru Jomantu, Kenanu Bajramovičiumi. Milko Bjelicą mačiau, kai jis buvo jaunas žaidėjas ir atstovavo Belgrado "Crvena Zvezda". Taip pat pažįstu Igorį Miloševičių, Stepą Babrauską. Turiu daug informacijos apie juos kaip apie individualius žaidėjus, bet ne kaip komandą. Vienintelis dalykas, kurį pastebėjau mače su CSKA, yra tai, kad ši ekipa nedemonstruoja tokių emocijų, kokios būtinos jaunai komandai.
– Ko labiausiai pasiilgote Lietuvoje?
– Čia man viskas labai patiko, todėl išskirti negaliu nieko. Tiesa, ilgiuosi Eurolygos rungtynių atmosferos "Siemens" arenoje – per šiuos dvejus metus nieko panašaus patirti neteko.
– Vienas jūsų asistentų bus Darius Maskoliūnas. Kokią nuomonę susidarėte apie šį specialistą?
– Pažįstu Darių nuo tų laikų, kai jis žaidė Lenkijoje (Sopoto "Prokom Trefl" klube – red. past.). Dabar jis – treneris, ir manau, kad puikiai bendradarbiausime.
– Dėl kokių priežasčių pastarieji dveji metai jums nebuvo patys sėkmingiausi?
– Negalima sakyti, kad tie metai buvo blogi. 2008–2009 m. sezoną vadovavau Atėnų "Panionios" komandai, žaidėme Eurolygoje. Kol nebuvo finansinių problemų, viskas buvo gerai. Komanda nebuvo itin stipri, vadovybė tenorėjo vienos ar dviejų pergalių Eurolygoje, o mes jų laimėjome tris ir tik nedaug trūko, kad patektume į antrąjį etapą. Praėjusio sezono starte persikėlęs į Rusiją tiesiog neradau bendros kalbos su Sankt Peterburgo "Spartak" klubo vadovais. Buvo dalykų, su kuriais negalėjau sutikti, pavyzdžiui, formuojant komandos sudėtį. Todėl palikau Rusiją ir grįžau į savo jaunystės komandą "Crvena Zvezda", kur galėjau dirbti su jaunais žaidėjais. Kartu nuveikėme netgi daugiau, nei kas nors galėjo tikėtis, ir labai džiaugiuosi, kad keturi ar penki krepšininkai dabar pradeda iš tiesų sėkmingą karjerą.
Naujausi komentarai