Buvęs ilgametis Kauno "Žalgirio" kapitonas ir treneris Henrikas Giedraitis stebisi tuo, kas pastaruoju metu įvyko legendinėje komandoje.

Tačiau didžiausio klubo akcininko Vladimiro Romanovo veiksmai šį sezoną, jo ginčai su ne mažiau ambicingu "Lietuvos ryto" klubo vadovu Jonu Vainausku sudavė smūgį ne tik "Žalgiriui", bet ir visam Lietuvos krepšiniui. Nesiskaitymas su žmonėmis, įžeidimai atleidus Ramūną Butautą ir Algirdą Brazį, nesuvokiamas sprendimas su apsaugininkų pagalba iš komandos pašalinti Darių Maskoliūną per LKL finalo seriją, paties bankininko nurodymai treneriams, kuriuos žaidėjus ir kada leisti į aikštę, galų gale komandos vardo pašalinimas nuo marškinėlių Eurolygos varžybose, – visa tai atrodo kaip komandos žlugdymas, o ne gelbėjimas, kaip bando įteigti V.Romanovas.

Vos įkėlęs koją į krepšinį jis pareiškia, kad antroji šalies religija sunaikinta prieš penkerius metus. Nors per tą laiką Lietuvos rinktinė ir tapo Europos čempionato prizininke, "Lietuvos rytas" kėlė į viršų Europos taurę, o "Žalgiris" pateko tarp išrinktųjų Europos klubų, pelniusių ilgalaikę Eurolygos A licenciją.

Pastaruosius 66 metus "Žalgirio" vardas tautai labiausiai siejamas su garsiausia Lietuvos krepšinio komanda, kuri yra geriausia šalies ambasadorė pasaulyje. Ar galima leisti iš jos tyčiotis žmogui, nors jis ir yra klubo akcininkas? Ar tai, kad turi akcijų, jis gali su "Žalgiriu" elgtis kaip su daiktu? Kokias teises turi miesto savivaldybė, kuri kasmet skiria po keturis milijonus litų mokesčių mokėtojų, t.y. sirgalių, pinigų? Kokia išeitis gali būti iš šios situacijos, kai garbingas "Žalgirio" vardas yra suterštas?

"Kauno diena" kviečia skaitytojus į diskusiją. Savo mintis ir pasiūlymus rašykite e.paštu [email protected] arba [email protected].

Komentaras

Ričardas Petrauskas

"Žalgirio" sirgalių klubo "Žalioji mirtis" prezidentas

Aš ir prieš metus svarsčiau, kokie V.Romanovo tikrieji tikslai: padėti ar daugiau pakenkti? Tiems, kurie krepšinį suptanta, jo veiksmai, švelniai tariant, atrodo nelogiški. Jis kalba apie kažkokią sistemą, kurios turbūt net nėra. Bet gal V.Romanovas supras, kad buvo neteisus? Jeigu jis ištaisytų savo klaidas, mes dėl "Žalgirio" galėtume jį ir ant rankų nešioti. Tačiau žmogus turi suprasti, ką daro blogai. Kol kas labai liūdna pagalvojus apie "Žalgirio" ateitį. Viena viltis – Arvydas Sabonis. Galbūt jam pavyktų įtikinti V.Romanovą, kad elgėsi neteisingai komandos atžvilgiu.

"Pasakysiu tiesiai šviesiai: pamatėme negerų dalykų, o jie dar nuskambėjo per visą Europą", – dienraščiui sakė šiemet vasario 22-ąją garbingą 70-metį šventęs žalgirietis.

Per savo karjerą H.Giedraitis 15 metų atstovavo "Žalgiriui", sužaidė daugiau nei 1000 oficialių rungtynių. Vlado Garasto ir H.Giedraičio treniruojami žalgiriečiai tris sezonus iš eilės triumfavo anuometės SSRS pirmenybėse, žaidė Europos krepšinio klubų taurių laimėtojų taurės ir čempionų taurės turnyrų finaluose, 1986-aisiais iškovojo tarpkontinentinę Williamo Joneso taurę. Šiuo metu H.Giedraitis treniruoja Kauno technologijos universiteto (KTU) krepšininkus.

– Suprantu iš "Žalgirio" atleistų trenerių padėtį, nes ir aš esu buvęs panašioje situacijoje. Kai nesutapo mano ir komandos šeimininko nuomonės, turėjau pasitraukti, – kalbėjo H.Giedraitis. – Kaip sakoma, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Šiais laikais tai būdinga ne vien krepšiniui, bet ir kitoms populiarioms sporto šakoms.

Tačiau žmonės – ne robotai, todėl svarbūs ne vien sausi faktai, bet ir tai, kokiais būdais viskas padaroma: kertant iš peties ar reformas atliekant skaidriai, nuosekliai, nieko neįžeidžiant.

Jei dabartinis "Žalgirio" savininkas nusprendė atleisti vyriausiąjį trenerį, jis galėjo tai padaryti pasibaigus sezonui, susumavęs ir įvertinęs rezultatus, o ne per patį lemiamų kovų įkarštį. Natūralu, kad tokie įvykiai Kauno ekipoje šokiravo ne tik Lietuvos, bet ir Europos krepšinio bendruomenę, kuriai "Žalgirio" vardas nuo seno labai gerai žinomas.

Man regis, nekiltų spekuliacijų, jei visuomenei būtų paprastai paaiškintos priežastys, kodėl "Žalgiryje" įvyko tai, kas įvyko. Juk krepšinis lietuviams – ne vien sportinis žaidimas, o "Žalgiris" – ne eilinė komanda. Deja, viešuose klubo pranešimuose užuominų, nutylėjimų, mįslių daugiau nei konkrečių argumentų.

Viešas Vladimiro Romanovo ir Jono Vainausko susirašinėjimas – nesolidus. Rimti vadovai net įtempčiausiais atvejais nepamina diplomatijos, etikos kodeksų.

Daug bendrauju su jaunimu, pasikalbame ir apie "Žalgirį". Mums ne tas pats, kokia ateitis jo laukia.