Įpratęs laimėti sporto halėje Pereiti į pagrindinį turinį

Įpratęs laimėti sporto halėje

2010-01-23 23:59
Prigimtis: "Uniks" treniruojantis V.Chomičius širdimi vis tiek jaučiasi žalgirietis.
Prigimtis: "Uniks" treniruojantis V.Chomičius širdimi vis tiek jaučiasi žalgirietis. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

VKL finalo ketverto turnyro pusfinalių vakaras virto Valdemaro Chomičiaus benefisu. "Sporto halė – mano namai, mano salė. Čia aš įpratęs laimėti", – sakė legendinių "Žalgirio" laikų gynėjas.

Kazanės "Uniks" vyriausiasis treneris V.Chomičius Kauno sporto halėje jautėsi šeimininkas. Tai suprantama – šioje arenoje jis yra iškovojęs daug įsimintinų pergalių, kai pats gynė "Žalgirio" garbę. O su Maskvos CSKA sporto halėje vakar vėlai vakare jis kovojo pirmą kartą po 20 metų.

– Esu labai laimingas, kad esu namuose. Kad turėjau galimybę su savo komanda atvažiuoti į Kauną, aplankyti mamą, kuri man dieną išvirė cepelinų, susitikti su draugais. Dar užėjau į spurginę Laisvės alėjoje, kuri likusi vienintelė nuo senų laikų, nusipirkau penkias spurgas. Turiu įprotį, būdamas Kaune, apsilankyti šioje spurginėje, nesvarbu, turiu laiko ar ne.

Esu laimingas, kad įveikėme pusfinalyje "Žalgirį" ir patekome į finalą. Prieš išvyką į Kauną turėjome labai sunkias rungtynes su Maskvos CSKA, todėl baiminausi, kad galime neįsibėgėti ar pabaigoje pristigti jėgų. Pradėjome ne taip, kaip norėtųsi, pasitaikė klaidų, skuboto žaidimo, neapsigynėme. Bet išėjo taip, kad pirmas ir antras kėliniai mums buvo tarsi apšilimas. O trečiajame į žaidimą įdėjome visą širdį ir perėmėme iniciatyvą į savo rankas.

– Kokie jausmai jus valdė, kai žaidėte sporto halėje prieš savo gimtąjį "Žalgirį"?

– Tai – mano salė, mano gimtos sienos, mano namai. Sporto halėje aš turiu laimėti, nes joje aš beveik nesu pralaimėjęs. Ačiū žaidėjams, kurie suprato mano emocinę būklę. Suprantu, kad visi kauniečiai sirgo už "Žalgirį" – taip ir turi būti. Aš jaudinausi prieš šias varžybas taip, kaip jaudindavausi pats būdamas žaidėjas. Neįmanoma nesijaudinti. Jaudulys praeina tik tada, kai baigiasi varžybos. Tada gali pasidžiaugti ar paverkti.

– Kaip manote, ką žiūrovai palaikys finale – "Uniks" ar CSKA?

– Jie patys pasirinks. Bet aš manau, kad finale reikia sirgti už krepšinį, kad būtų gražių momentų, kad būtų malonu žiūrėti. Aišku, mūsų komandoje yra Saulius Štombergas, esame du lietuviai treneriai (jo asistentas Mindaugas Lukošius – red. past.), tad gal ir mus palaikys. Aš visai nepyksiu, jei sporto halė skanduos prieš CSKA ir mums pavyks laimėti.

Kai "Žalgiris" ar "Lietuvos rytas" žaidžia tarptautiniuose turnyruose, tada visi lietuviai turi palaikyti Lietuvos klubus. Vilniuje įvyko konfliktas, kai žiūrėjau "Lietuvos ryto" rungtynes, o kauniečiai sirgo prieš Vilniaus ekipą. Kilo susistumdymas, teko įsikišti ir visiems viską gražiai paaiškinti. Viskas baigėsi laimingai.

– Naudojantis proga norėčiau paklausti, kaip jaučiatės sugrįžęs į Lietuvos rinktinės trenerių štabą?

– Kaip ir visą laiką. Čia buvo tik tokia trumpa pertrauka be rinktinės, atostogos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų