J. Šiugždinienė: nesigręžiokime atgal ir klokime naują sportininkų pergalių pamatą

Šiemet Lietuvos olimpinėje rinktinėje yra tik 37 atletai. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 67, o 2008 metų Pekino olimpiadoje - net 71 sportininkas.

„Akivaizdu ir skaudu, kad mūsų sportas išgyvena ne pačius geriausius laikas. Dabar nebe laikas ieškoti kaltų, baksnoti pirštais. Todėl pakviečiau suinteresuotas organizacijas kartu ieškoti sprendimų, tartis, ką turėtume visi nuveikti, kad situacija keistųsi iš esmės", - sakė J. Šiugždinienė.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė po susitikimo teigė, kad situacija yra nepaprasta ir sėdint rankas sudėjus nepasikeis.

„Turime galvoti apie sprendimus ir kaip ištaisyti padarytas klaidas. Jau įsitikinome, kad sugriauti galima labai greitai. Šį kartą imantis pokyčių, tikiuosi, prioritetu taps sportininkų interesai ir jų gerovė. Sporte jie yra svarbiausi, o taip pat ir labiausiai kenčia nuo netinkamų sprendimų. Tikiuosi, kad šis susitikimas taps pirmuoju žingsniu glaudesnio bendradarbiavimo ir sporto augimo link", - sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna sveikino iniciatyvą sukviesti prie vieno stalo sporto organizacijų vadovus ir aptarti susidariusią situaciją.

„Siūlau palaukti olimpiados rezultatų, atlikti gilią mūsų sporto būklės analizę, o tada padaryti išvadas. Manau, kad gali būti reikalingi ir teisiniai, ir politiniai sprendimai", - kalbėjo V. Alekna.

Susitikimo dalyviai kalbėjo, kad būtina išskirti strategines aukšto meistriškumo sporto vystymo kryptis, atkurti, subalansuoti pačią sportininkų rengimo sistemą, į ją įtraukti sporto mokslininkus, sudėti pagrindus sporto federacijų ir savivaldos institucijų bendradarbiavimui.

J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas ministerijos kartu su ekspertais parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams reikšmingos permainos. Svarbiausia jų - pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti - nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus.

Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina - didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Sykiu būtų išplečiamas stipendijas gaunančiųjų ratas: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4-6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2-3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1-6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.

Numatytais pakeitimais siekiama sustiprinti skaidrumo reikalavimus sporto federacijų veiklai - atsiranda reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą, apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių, formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją. Taip pat numatoma įsteigti sporto registrą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.

„Įstatymo projektas laukia Seimo rudens sesijos, bet yra ir kitų darbų bei veiksmų, kurių galime imtis, kad Lietuvos sportininkai tarptautinėse arenose ant pakylų liptų dažniau. Turime bendromis pastangomis sudaryti sąlygas siekti sportininkams aukštumų. Taigi - pabandom iš naujo", - kalbėjo ministrė.

Anot jos, ir toliau su suinteresuotomis organizacijomis bus ieškoma sprendimų. Susitikimai bus tęsiami po olimpiados, jie turėtų tapti nuolatiniai. Dėl susitikimų formato dar bus apsispręsta.

Susitikime ministerijoje bei nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei keturiasdešimties sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų vadovai bei atstovai. Tarp jų - šalies buriuotojų sąjungos, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės, dviračių sporto, lengvosios atletikos, irklavimo, imtynių ir kitų sporto šakų federacijų, Lietuvos sporto universiteto, Sporto federacijų sąjungos, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos atstovai.