Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Klemensas Rimšelis pasidalino mintimis apie prabėgusius metus.

„Situacija tokia, kad girtis negalima, nes tuomet būsime apkaltinti pagyrūniškumu. Jei tylėsime, sakysite, kad neturime kuo pasigirti. Žodžiu, situacija be išeities,“ - pokalbį pradėjo K. Rimšelis.

„Kuo ilgiau esu sistemoje, tuo labiau suprantu, kad ją pakeisti iš esmės yra neįmanoma. Pradėjus gilintis, pamatai, kad viskas taip supainiota, kad net trūksta žodžių. Pagrindinis mano darbo principas visada buvo sumažinti biurokratizmą, kad atitinkami dokumentai nedūlėtų stalčiuose ilgus metus. Sportas  labai tinkamas skydas, su kuriuo prisidengiant galima įgyvendinti įvairius privačius interesus. Kai žmogus svaičioja apie meilę sportui, aš jam siūlau pradėti pokalbį iš pradžių ir išsakyti konkrečias idėjas bei sumanymus“, - darbo principus pasakojo K. Rimšelis.

Apie sporto sąvokų terminologiją. „Reikėtų pradėti nuo to, kad daugeliu atvejų nesuprantame sąvokų reikšmės. Tarkime, sveikatos ministerija atliko tyrimą apie gyventojų fizinį aktyvumą. Ką turime omenyje, kalbėdami apie fizinį aktyvumą? Žmogus vaikšto, užlipa laiptais. Ar galima jį vadinti fiziškai aktyviu?  Jei taip, tuomet tokių „sportininkų“ procentas tik auga. Klaidingai formuluojamas pats klausimynas. Kai sveikuolis Dainius Kepenis vaikų paprašo pakelti ranką, kurie yra visiškai sveiki, jis stebisi, kai visoje klasėje ją pakelia tik vienas. Aš stebėčiausi tokia klausimo formuluote. Įvairios institucijos operuoja skirtingais duomenimis, todėl panašūs tyrimai yra abejotinos kompetencijos“, - įsitikinęs KKSD vadovas.

Sporto objektų svarba. „Daug kas kalba, kad bazių išlaikymas remiasi į mokesčių mokėtojų pinigus. Taip, be abejones. Mokesčių mokėtojai išlaiko net ir valymo įrenginius, praktiškai viską.  Atlikite gatvėje apklausą, ar reikalingas Operos ir baleto teatras. Turbūt neretas pasakys, kad pastatas nereikalingas, jei jame per gyvenimą nėra apsilankęs nė karto. Pripažinkime, panašūs objektai, tarp jų ir sporto bazės, yra miesto vizitinė kortelė. Tokie statiniai miestą praturtina ir jį reprezentuoja. Dabar „Žalgirio“ arenoje rungtynes tarp kauniečių ir Prienų „Rūdupio“ stebi 11 000 žiūrovų. Į miestą atvažiuoja ne tik sporto, bet ir aukščiausios klasės muzikos žvaigždės. Kaunas nebėra miestas prie benzino kolonėles“, - vaizdingai pasakojo pašnekovas.

K. Rimšelis džiaugėsi ir kituose miestuose kylančiomis sporto bazėmis

„Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė varžyboms ruošdavosi Katare. Juk žiemą Lietuvoje nepašaudysi, nebent šernus. Tuo tarpu Kataro krepšinio rinktinė šią vasarą kovoms ruošėsi Palangoje, žaidė Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Tokie dalykai atsiperka miestui visomis prasmėmis.Taip pat galima pasidžiaugti naujomis arenomis Prienuose ir Pasvalyje. Druskininkų sporto centras netrukus turėtų tapti dar viena bitute, kuri prisidės prie gaunamų pajamų“, - prognozavo generalinis direktorius.

Kritika Kauno „Girstučio“ baseinui. "Visiškai nesidžiaugiu Kauno „Girstučio“ baseino rekonstrukcija. Kas sugalvojo tokį projektą? 50 m. įrengtame baseine telpa vos 180 žiūrovų. Be to, dirbtinis apšvietimas tikrai ne į naudą – viskas užmūrinta. Kodėl nebuvo atsižvelgta į Anykščių pavyzdį, kur plaukdamas matai mišką ir voveraites?“,- retoriškai klausė generalinis direktorius.

Pagrindinis ateinančių metų karštų diskusijų objektas turėtų tapti trenerių algų klausimas. „Trūksta jaunų specialistų. Jie nėra suinteresuoti dirbti už 1 100 lt. per mėnesį. Iš kur gausime lėšas? Tai bus sunkus sprendimas, bet jį reiks padaryti“, - mįslingai baigė K. Rimšelis.