Rokas Zaveckas – pagrindinis kandidatas atstovauti Lietuvai lygiai po mėnesio - vasario 7 d. - startuosiančių Sočio olimpinių žaidynių vyrų kalnų slidinėjimo varžybose. Skelbiame pirmą 17-mečio sportininko įrašą tinklaraštyje „Kelias į Sočį“.

Kartais sakoma, kad rimtai sportuojantieji neturi vaikystės ir paauglystės. Netiesa. Mano jaunystė - pati geriausia, kokia tik gali būti. Nesportuodamas tokios patirties, tokių potyrių nebūčiau išgyvenęs.

Žinoma, laisvalaikio trūksta, bet tik žiemą, nes po kelionių tenka rimtai kibti į mokslus. O vasarą – kaitavimas, buriavimas, veikbordinimas. Viskas susiję su sportu. Nenustygstu vietoje.

ĮVAIROVĖ. Sportas mano gyvenime yra visą laiką. Pradėjau slidinėti būdamas penkerių, pats to net nepamenu. Žinau, kad slidinėjome su tėčiu Liepkalnyje. Iš pradžių – tėčiui ant pečių. Paskui ant plastikinių slidučių. Kai man buvo aštuoneri, ant kalno mane pamatė trenerė Jennifer Virškus ir pasiūlė sudalyvauti varžybose. Pabandžiau, neblogai sekėsi. Ir užsikabinau. Pradėjau rimtai treniruotis.

Tuo metu lankiau ir sportinius šokius, plaukimą, karatė. Dar esu lankęs tenisą.

Į šokius nuvedė tėtis. Ne tik dėl to, kad sesė lankė, bet ir dėl to, kad merginų nebijočiau. Tiesa, dabar jau retai tenka rimtus šokius šokti, bet šiaip pašoku. Tos treniruotės buvo naudingos. Visi sportai, kuriais užsiiminėjau, dabar padeda kalnų slidinėjimui. Koordinacija, greitis, sprogstamoji jėga – viskas susiję.

Iš visų sporto šakų pasirinkau kalnų slidinėjimą ir tikrai nesigailiu. Jis man įdomus ne tik dėl varžybų, tai yra ir pomėgis. Patinka slidinėti ne tik per varžybas ar treniruotes, bet ir šiaip laisvu slidinėjimu, be trasų, per minkštą sniegą.

MOKSLAI. Mokausi Šv. Kristoforo gimnazijoje. Laiko mokslams labai trūksta, bet kol kas viską pavyksta suderinti.. Nuolaidų man jokių nedaro. Bet susitariu su mokytojais, prieš keliones susirenku užduotis, kurias būdamas kelionėje turiu atlikti ir grįžęs atsiskaitau.

Kelionėse dieną skaitau mokytojų užduotas knygas. O kai sutemsta, užsidedu ausines ir klausau muziką. Tarsi medituoju.

MUZIKA. Nesu filmų mėgėjas. Anksčiau buvau nemažai susikėlęs į kompiuterį. Bet dabar nusprendžiau, kad vietoj filmų reikia bandyt skaityt.

Muziką klausau visokią – priklauso nuo nuotaikos. Nuo metalo iki popso. Prieš startą dažniausiai ausinėse skamba tranki muzika – rokas, metalas. Užveda.

ŠEIMA. Dažniausiai keliaujame su tėčiu. Bet tarp mūsų neatsiranda trinties. Būna, kartais, abu be nuotaikos, bet tikrai nesipykstame. Mes žiūrime vienas į kitą ne tik kaip treneris ir auklėtinis ar tėvas ir sūnus. Mes esame draugai, dėl to išvengiame barnių.

Skambinamės dažnai su mama, stengiamės vos ne kiekvieną dieną pabendrauti. Pasiilgstu ir sesės.

MAISTAS. Labai pasiilgstu naminio maisto. Visada grįžęs paprašau mamos, kad pagamintų ko nors skanaus. Šeimoje populiariausia kepti kepsnius. Mama ir daugybę kitų patiekalų labai skaniai pagamina.
Tuo tarpu kelionėse fantazijos per daug nebūna. Bulvės, mėsa, makaronai.

SAUGUMAS. Dabar dažnai kalbama, kad Sočyje gali būti nesaugu, kad teroristai bandys ten įvykdyti išpuolius. Kažkaip dėl to nesijaudinu. Rusai padarys viską, kad apsaugotų mus. Pačiu blogiausiu atveju vyks išpuoliai kur nors aplinkui. Bet kad kažkam pavyks padaryti ką nors pačiame Sočyje, abejoju.