Klaipėdiečiai – Tautinės olimpiados prizininkai

Klaipėdiečiai – Tautinės olimpiados prizininkai

Liepos 2-ąją baigėsi IV Lietuvos tautinė olimpiada, kurioje Klaipėdos sportininkai užėmė trečiąją komandinę vietą.

Žaidynių šeimininku buvo Panevėžys. Kovos taip pat vyko Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje ir Trakuose.

Septyniolikos sporto šakų varžybose dalyvavo apie 1450 sportininkų.Be Lietuvos miestų ir rajonų, Tautinėje olimpiadoje dalyvavo viena užsienio lietuvių komanda – krepšininkai iš JAV. Jie iškovojo sidabro medalius.

Pagal dalyvių skaičių populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, kurios varžybos vyko mūsų mieste.

Žaidimų sporto šakose komandų skaičius buvo ribojamas – dalyvavo po keturias komandas. Olimpiados prizininkais tapo 39 miestai ir rajonai.

Nugalėtojai buvo paskelbti ir apdovanoti Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD).

Seimo Pirmininko pavaduotojas, olimpiados darbo grupės vadovas Vydas Gedvilas, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas padėkojo visiems, kas prisidėjo rengiant olimpiadą.

Ypač daug gerų žodžių negailėta panevėžiečiams, kurie suruošė įspūdingą olimpiados pradžios šventę, surengė 10 sporto šakų varžybas.

Didžiausią taurę iškovojo miesto grupėje pirmavę kauniečiai, antrieji buvo vilniečiai, o tretieji – klaipėdiečiai. Klaipėdos savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis už prizinę vietą buvo apdovanotas irgi didele taure.

- Kaip vertinate klaipėdiečių sportininkų užimtą trečiąją vietą? - paklausėme mūsų miesto sporto vadovą Irenijų ZALECKĮ.

- Normaliai. Nerealu aplenkti didžiuosius Lietuvos miestus. Ir savo trečiosios pozicijos niekam neužleidžiame.

- O kodėl nepabandžius aplenkti Vilnių arba Kauną. Klaipėda po sostinės sparčiausiai besivystantis šalies miestas, tad ir sporte klaipėdiečiai galėtų pagerinti poziciją, o ne tenkintis amžinąja trečiąja vieta.

- Ar įmanoma aplenkti, spręskite jūs. Kaune yra 14 sporto mokyklų, Vilniuje – 12, Šiauliuose – 10, o Klaipėdoje - tik 6. Olimpiadoje aktyviai dalyvavo šių miestų visuomeniniai klubai. Ir ne vien tai nulemia jiems aukštesnę vietą. Didieji miestai dar taškų pelnė sporto šakose, kuriose mes neturėjome sportininkų.

- Kuo Lietuvos tautinė olimpiada išsiskiria iš panašių žaidynių?

- Šioje olimpiadoje dalyvauja „pusmergės“, „pusvaikiai“ - 19-25 metų jaunuoliai, kurie dar nėra pasiekę tokio lygio, jog galėtų dalyvauti pasaulio ar Europos varžybose. Tautinė olimpiada labai populiari tarp rajonų sportininkų. Jie džiaugiasi galėdami stoti prie starto linijos kartu su garsesniais šalies atletais. Nepaisydama įtempto varžybų grafiko olimpiadoje dalyvauti nutarė greitakojė klaipėdietė Lina Grinčikaitė. Būtent to ir reikia periferijos atletams – progų pasivaržyti su žvaigždutėmis.

Žaidynės savotiškai atlieka prevencinį darbą – užima jaunus žmones, kurie turi ruoštis žaidynėms, o ne kur nors stumdytis iš neturėjimo ką veikti.

Šalies KKSD vadovai svarsto tokias jaunuolių, vyrų ir moterų varžybas rengti kas dvejus metus. Jei departamentas sutiks, mūsų miestas galėtų organizuoti kitas žaidynes.

- Ar organizacinis vargas pasiteisina?

- Klaipėdai tai būtų pelninga. Atvyktų 2-3 tūkstančiai dalyvių, būtų užimti viešbučiai, pelno gautų barai, kitos maitinimo įstaigos, parduotuvės.

- Kurių sporto šakų sportininkus galėtumėte išskirti už gerus rezultatus?

- Gerai rungtyniavo lengvaatlečiai, sunkiaatlečiai, boksininkai, imtynininkai, kovojantys laisvu stiliumi, plaukikai. Malonu, kad tai - prestižinių sporto šakų atstovai.

Mūsų plaukikai nė kiek nenusileido šiauliečiams, kurie turi penkis baseinus, o mes – vieną.

- Ar skirdami lėšų sporto šakoms atsižvelgsite į žaidynių rezultatus?

- Tautinėje olimpiadoje klaipėdiečių pasiekti rezultatai patvirtino: dirbame gerai! O gero darbo vargu ar galima tikėtis, jei trūktų lėšų. Lėšų mažiau tikrai neskirsime. Galiu pasidžiaugti, kad kasmet gerėja sporto šakų finansavimas, be perstojo jau kelerius metus remontuojamos miesto sporto bazės.

- O kurių sporto šakų atstovai nuvylė?

- Priekaištų neturiu niekam – visi pasirodė pagal galimybes.

- Kokias gavote pamokas iš šios olimpiados?

- Pasiteisino tai, kad KKSD lėšas organizuoti olimpiadai skyrė ne sporto šakų federacijoms, o konkretaus miesto sporto įstaigai, kuri neša organizacinę naštą.

Daugiausiai sporto šakų varžybų rengę panevėžiečiai finansiškai net atkuto.

Nepaisant gerų rezultatų, reikėtų kruopščiau komplektuoti komandas.

- Gal Tautinė olimpiada sukėlė minčių, kad miesto sporte reikia pertvarkų?

- Nors mes einame teisinga linkme, sistema – gera, tačiau tobulinti reikia. Kūno kultūros ir sporto skyrius ruošiasi patobulinti miesto sporto strateginį planą, kurio pagrindinė vizija – specializacija. Mano supratimu, tai yra stipriausias koziris siekiant rezultatų didžiajame sporte. Niekuo gyvu negalime užmiršti ir judėjimo „Sportas visiems“ - masinio sporto.

- Kiek žaidynės patuštino Klaipėdos sporto kišenę?

- Visų sporto šakų sportininkai buvo aprengti vienoda apranga. Net Lietuvos rinktinės nariai mieliau vilkėjo mūsų miesto aprangą. Tai kainavo apie 30 tūkstančių litų. Dar 20 tūkstančių litų išleidome už transporto paslaugas.

Sportininkus maitino, apnakvindino, teisėjams ir kitiems pinigų skyrė KKSD.

- Koks mūsų miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus indėlis į sėkmę olimpiadoje?

- Pats didžiausias – tiesioginis. Gerų rezultatų vargu ar turėtume, jei gerai nedirbtų miesto sporto vadovai.