Laukto čempiono garbei buvo paruošta trispalvė ir himnas

Sunkioji atletika

Laukto čempiono garbei buvo paruošta trispalvė ir himnas

Meksikoje baigėsi 29-asis vyrų ir 9-asis moterų pasaulio jaunimo sunkiosios atletikos čempionatai. Lietuvai atstovavo šilutiškis Antanas Atutis (svorio iki 85 kg kategorija; treneris L.Čičirka) ir klaipėdiečiai Egidijus Remėza (iki 94 kg) ir Aurimas Bulauskas (per 105 kg; abiejų treneris Bronius Vyšniauskas).

“Klaipėda” paprašė olimpinės rinktinės trenerio Broniaus Vyšniausko papasakoti apie šią tolimą kelionę ir lietuvių rezultatus:

- Meksika mus sutiko svetingai, buvo sudarytos geros gyvenimo, poilsio ir varžybų sąlygos. Buvome apgyvendinti geriausiuose viešbučiuose, varžybos vyko centrinėje sporto arenoje, kuri talpina apie 6 tūkstančius žiūrovų.

Pirmas kovoti stojo sportininkas A.Atutis. Kadangi Antanui reikėjo rungtyniauti po dviejų parų kelionės, 20 valandų skrydžio, tik keturių valandų miego, buvo sunku. Antanas startavo B grupėje iš ryto.

Apšilęs A.Atutis sakė, lyg ir viskas gerai. Pradėjome rauti nuo 140 kg, o stumti nuo 170 kg. Apšildamas Antanas lengvai išrovė 130 kg, tačiau pirmuoju bandymu 140 kg štanga nepasidavė. Užtat per antrąjį bandymą štanga pakluso gana lengvai. Suabejojome, kiek užsisakyti likusiam bandymui. Antanas išrovęs 140 kg užsitikrino 10-ą vietą, o tai jau gerai. Vis dėlto nutarėme rauti 145 kg štangą, nors norėjome 147,5 ir 150 kg, nes 147,5 kg mūsiškį pakeltų net į ketvirtą vietą. Trečiuoju bandymu šilutiškis išrovė štangą, bet neišlaikė.

Prieš stūmimą sunkiaatletis vėl gerai apšilo, gana lengvai pastūmė 160 kg štangą. Deja, ant pakylos išėjęs Antanas darė vis tą pačią klaidą: užsimetę štangą ant krūtinės, atleisdavo nugarą ir niekaip negalėdavo atsistoti. Gavo nulinį įvertinimą. Kas kaltas? Galima kaltinti daug ką, bet pirmiausiai kaltas treneris, kad neapskaičiavo, nuo kiek pradėti. Nenoriu savęs teisinti, bet jeigu prieš varžybas štanga lengvai keliama, treneriui geriau matyti, nuo kiek pradėti. Bet, matyt, turėjo įtakos tokio lygio varžybų patirties stoka, o gal ir jaudulys, kai prieš tave sėdi du ar trys tūkstančiai žiūrovų.

A.Atučiui į pasaulio čempionatą davė pinigų tėvas, kuris yra praeityje žinomas čempionas ir šių metų Europos veteranų čempionas.

Kitą dieną į startą stojo svorio iki 94 kg kategorijos sportininkai. Didelį jaudulį ir atsakomybę kėlė E.Remėza. Egidijus jau praėjusiais metais pasaulio ir Europos čempionatuose galėjo užimti aukštą vietą, bet gaudavo nulius. Tad šis čempionatas dvigubai įpareigojo. Egidijus buvo vienas kandidatų į čempionus. Pradėjo rauti nuo 162,5 kg ir stumti 200 kg. Tuo užsitikrino pasaulio čempionate šeštą vietą, taip ir buvo. Egidijus lengvai išrovė 162,5 kg štangą, užsakėme 167,5 kg. Jeigu Egidijus būtų išrovęs šią štangą – sidabro medalis, deja, ir antras, ir trečias bandymas nesėkmingi. Išstūmęs 200 kg Egidijus pirmu bandymu taip pat užėmė šeštą vietą. O antru bandymu tradiciškai pridėjome 5 kg. Eidami stumti nežinojome, kad klaipėdiečiui išstūmus 205 kg štangą, jis taptų pasaulio čempionu stūmimo veiksmu, o tai įvarė daug kam baimės. Lietuvis užsimeta štangą ant krūtinės lengviau nei 200 kg, išstumia, laiko, bet viena ranka pradeda linkti ir numeta štangą. Trečiasis bandymas - toks pat svoris. Pastebėjome, kad jeigu Egidijus išstums, penki sportininkai bus iškėlę po 205 kg, bet Egidijus lengviausias iš visų. Trečią kartą keliant - vėl ta pati klaida. Klaipėdietis bendroje įskaitoje liko 6-as. O gaila, buvo ir himnas, ir Lietuvos vėliavos paruoštos...

A.Bulauską irgi slėgė didelė atsakomybė, A.Atutis gavo nulį, E.Remėza gavo „velnių“ nuo manęs. Pirmasis rovimo bandymas 157,5 kg - nesėkmingas, antras 157,5 – nesėkmingas. Ką daryti, ar padidinti svorį, ar bandyti trečiu bandymu rauti tą patį svorį? Laimė, sėkmingas trečiasis bandymas. Po rovimo veiksmo esame penkti.

Tikėjomės, kad stumdami atsistosime ant garbės pakylos - buvo planuota 217,5 kg. Po varžybų pamatėme, kad tas svoris būtų sidabrinis. Deja, Aurimas buvo užsisakęs 207,5 kg pirmajam bandymui. Apšilti ėjosi sunkokai, salėje karštis daugiau kaip 30 laipsnių, tvanku. Pradėta nuo 202,5 kg. Sėkmingas bandymas buvo ir antrasis - 207,5 kg. Deja, trečiasis - 212,5 kg - bronzinis svoris nepakluso. Aurimas stūmimo veiksmu užėmė ketvirtą vietą ir dvikovėje liko penktas.

Visų trijų Lietuvos atletų taškų suma iškėlė Lietuvą į 13-ą vietą. Dar nėra buvę, kad mūsų valstybė užimtų tokią aukštą vietą.

Ne kartą Lietuvos sportininkai bandė užlipti ant garbės pakylos, bet vis pritrūksta laimės, šį kartą - per plauką. Pasaulio sunkiosios atletikos federacijos prezidentas per uždarymą priėjo, padėkojo ir pasidžiaugė, kad lietuviai artėja prie medalių. Gal ir bus pas mus kada šventė.

Ruoštis čempionatui pradėjome nuo lapkričio mėnesio. A.Atutis treniravosi Šilutėje, o A.Bulauskas ir E.Remėza – Klaipėdoje. Mes neturime tokių galimybių kaip baltarusiai, graikai, lenkai, ukrainiečiai, rusai, kazachai, kurie beveik visus metus būna įvairiose sporto stovyklose. Jie turi net 2-3 specializuotas sunkiosios atletikos bazes. Pavyzdžiui, graikai daugiausiai stovyklauja Kretos saloje, kur gerai įrengta olimpinė bazė, lenkai turi net keturias bazes, labai gerai įrengta sporto bazė prie Gdynės. Baltarusiai turi tris bazes, apie rusus net nekalbu. Jie stovyklose išbūna po 220-300 dienų. Galbūt Klaipėdoje mes turime geriausias sąlygas, palyginti su kitais lietuviais, tačiau svarbiausia tai, kad sportininkas būdamas treniruočių stovykloje kitoje valstybėje ir treniruodamasis su kitų šalių sunkiaatlečiais gali pagerinti rezultatą nuo 5 iki 10 proc. Mes nuolat treniruodamiesi savo bazėse ne tik netobulėjame, bet degraduojame, atbunkame, nervinamės dėl monotoniškumo, sunku išlaikyti sportinį režimą ir discipliną. Siekti tokių rezultatų, kuriuos pasiekia lietuviai, toliau taip treniruotis nebegalima. Tik treneriai ir buvę sportininkai, kurie yra pasiekę aukštų rezultatų, supranta, kad siekiant aukšto meistriškumo ir norint būti tokiais sunkiaatlečiais kaip Romas Pangonis, Donatas Anuškevičius, Erikas Šauklys, Aurimas Bulauskas, Robertas Zenkevičius, Egidijus Remėza, Konstantinas Gerasimovas, Imantas Jonikaitis, dviejų olimpinių žaidynių dalyvis Ramūnas Vyšniauskas reikalingos sportinės stovyklos, kur sportininkai galėtų pasijusti asmenybėmis, kad jie yra iš tikrųjų dėmesio centre ir tai būtų didelė paspirtis sportininkų meistriškumui augti.

Šiuo metu šiokias tokias finansines sąlygas turi tik R.Vyšniauskas, R.Pangonis, A.Bulauskas ir E.Remėza. Ir tai tik Lietuvos čempionatui ruošiantis. Pasaulio ir Europos čempionatams reikia kur kas daugiau lėšų, gal net 10-15 kartų daugiau nei yra finansuojami dabar. Be abejo, būčiau neteisus taip kalbėdamas nepaminėjęs Klaipėdos tarybos narių, kurie atsižvelgė į olimpiečių ruošimąsi ir šiek tiek padeda ir tikriausiai padės, kuo negali pasigirti nei Vilnius, nei Kaunas, nei Šiauliai, nei Panevėžys. Juk mes atstovaujame Klaipėdai, Lietuvai pasaulyje, jau mus žino.

Mes esame dėkingi Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, Lietuvos olimpiniam sporto centrui, Olimpiniam komitetui bei Klaipėdos sporto centrui, kad skyrė masažuotojo etatą ir sunkiaatlečiams komandiravo geriausią masažuotoją Lietuvoje Egidijų Tutkų, kuris gerai išmano savo darbą ir komandoje rado savo vietą.

Sunkiaatlečiai džiaugiasi, kad atsiranda vienas kitas rėmėjas bei pagalbininkas. Norime padėkoti, kad pasaulio čempionatui ruoštis padėjo ir du mėnesius maitino restoranas „Ferdinandas“. Nuolat remia restoranas „Šaulys“, kavinė „Būrų užeiga“.