Gausu mūsiškių

Į kaimyninėje šalyje vysktantį ralį mėgsta atvykti ir prie gerokai sudėtingesnių sąlygų pripratę lenktynininkai, tad pavardžių sąrašuose normalu išvysti vardus ir pavardes tų, kurie neblogus rezultatus demonstruoja ir, pavyzdžiui, legendiniame Dakare.

Motociklų klasėje šiemet nugalėjo olandė Mirjam Pol, dalyvavusi jau septyniose Dakaro lenktynėse, o vykusiame metų pradžioje ji buvo greičiausia tarp moterų ir užėmė 48 vietą. Lietuvių pavardes čia irgi galima išvysti kone kasmet. Ne išimtis – ir šie metai. Pasibalnoję skirtingą techniką: motociklus, keturračius, motobagius, čia važiavo beveik dešimt lietuvių. Nebuvo tik vairuojančių automobilus ir sunkvežimius. O iškovoti pasiekimai leidžia džiaugtis.

Tarp motociklininkų geriausiai pasirodė Andrius Liškus, galutinėje rikiuotėje užėmęs penktą vietą, Eugenijus Petruškevičius liko vienuoliktas, dar trys sportininkai – Aidas Bubinas, Mindaugas Jarmalavičius, Paulius Sitkevičius pasidalijo vietas dvidešimtuke.

Į geriausių keturratininkų dešimtuką pateko net trys lietuviai – Dalius Olechnavičius užėmė trečią vietą. Beje, šis sportininkas aktyviai sportuoti pradėjo visai neseniai, penktas liko Adomas Gančierius, aštuntas – Ramūnas Kembrė. Romualdas Karužis ir Laisvidas Kancius pasidalijo vietas už geriausių dešimtuko ribų. Motobagių grupėje važiavo vieninteliai lietuviai – Dalius Mockapetris ir Antanas Kanopkinas. Jie užėmė aštuntą vietą, o vieną dieną finišo liniją kirto antri.

Kiekvieno skoniui

Visi varžybose dalyvavę lietuviai negailėjo gerų žodžių varžybų organizatoriams, tačiau, kaip juokavo patys, gal dėl to, kad viskam vadovauja vokietis, todėl tvarka labai preciziška, o aptarnaujančio personalo darbas itin gerai sustyguotas, visa reikiama informacija pateikiama aiškiai ir operatyviai, o tai labai svarbu.

Važiuojantys "Breslau Rally" išbando trijų tipų trasas. Organizatoriai parenka miško keliukus, tokius, kokių galima rasti Lietuvoje, taip pat miško žvyruotus keliukus – tokiais Lietuvoje vyksta ralis, ir poligonuose esančius smėlynus. "Šias varžybas galima lyginti su enduro raliu ar sprintu, kurie organizuojami Lietuvoje, tik Lenkijoje įveikiamas kilometražas daug didesnis, kaip ir greitis, kuriuo sportininkams tenka važiuoti", – kalbėjo "Motorider Racing Team" komandos narys A.Kanopkinas.

Komanda savo jėgas šiemet jau išbandė sunkiausiose bekelės varžybose Rumunijoje "Hunt the Wolf", tačiau viena ir kita yra nepalyginami dalykai. "Rumunijoje per panašų laiką įveikėme apie 300 km, Breslau buvo toks vienos dienos kilometražas, o greičiai nepalyginti didesni, nes čia nereikia kovoti su bekelės iššūkiais – nuvirtusiais medžiais, purvu ir panašiais dalykais", – pasakojo pašnekovas, šįsyk vairuotojo vietą užleidęs kolegai D.Mockapetriui.

Pasak A.Kanopkino, pozicijos pakeitimas buvo labai naudingas. "Aš rekomenduočiau visiems sportininkams, kurie darbuojasi drauge, apsikeisti vietomis, tuomet pasidaro aiškiau, ko vienam iš kito norėti ir kuriose vietose neperspausti reikalaujant ir pageidaujant", – tvirtina vyras. Juokaudamas priduria, kad toks vaidmenų pasikeitimas neblogas būtų ir susiklosčius  kitoms gyvenimo situacijoms, – direktorius galėtų apsikeisti vietomis su eiliniu vadybininku, darbų vykdytojas – su paprastu statybininku ir panašiai. "Tai labai sveika praktika", – šypsodamasis pasakoja sportininkas.

Ne po vieno drąsiai peršokto tramplino svarstydavau, ar tik neteks stoti šalia trasos ir remontuoti ko nors.

Velniškas greitis

Būtent greitis šiose varžybose ir labiausiai sužavėjo A.Kanopkiną. "Spaudėmė, kiek tik galėjome ir kiek pajėgė technika", – tvirtina pašnekovas. O technika tokiam sportininkui ryžtui nesipriešino. Po kiekvienos dienos finišo mechnikams tekdavo paplušėti tikrinant motobagį, tačiau jokių didelių gedimų nebuvo, o pakeistos tik tos detalės, kurios tokiose varžybose kenčia daugiausia – vairo traukės, pusašiai, granatos. "Mane net nustebino toks technikos patvarumas. Ne po vieno drąsiai peršokto tramplino svarstydavau, ar tik neteks stoti šalia trasos ir remontuoti ko nors. Taip nenutiko", – kalba vyras.

Kartu greitis šiose varžybose yra ir labai pavojingas, nes klaida gali kainuoti baigtas varžybas. SSV klasėje, kurioje važiavo A.Kanopkino ekipažas, iš 36 startavusiųjų finišą pasiekė vos 22. Didžioji dauguma pasitraukė dėl avarijų. Vienas motobagis supleškėjo liepsnose dėl netinkamai sukonstruotos degalų  sistemos.

"Galvodamas apie tai, ką galėjome padaryti kitaip, manau, kad kitą kartą į tokias varžybas reikėtų vykti su dviem mechnikais, nes nors keturračiui patikrinti užtenka ir vieno, motobagiui reikia dviejų – viskas vyktų daug greičiau, o ir poilsiui liktų daugiau laiko", – pastebėjimais dalijasi A.Kanopkinas.

Kol kas vyrai perrinks varžybų techniką ir ruošis startams Lietuvoje ir už jos ribų.