Santykius išsiaiškino

Į Lietuvą grįžę 44-ojo Dakaro ralio dalyviai neatsigynė dėmesio ir klausimų apie savo nuotykius. Viena apmaudžiausių situacijų susiklostė pagrindinei šių lenktynių mūsų žvaigždei V.Žalai.

Prieš paskutinį etapą lietuvio ir portugalo Paulo Fiuzos ekipažas buvo vienuoliktoje automobilių klasės vietoje. Viltis, kad galbūt pavyks prasibrauti į dešimtuką, šmėkštelėjo, kai dvylikto etapo trasoje dėl gedimo įstrigo rusas Vladimiras Vasiljevas, buvęs septintoje vietoje. Tačiau jo visureigį partempė A.Juknevičius, tad V.Vasiljevas su šturmanu Olegu Uperenka formaliai nepasitraukė iš lenktynių ir galiausiai bendroje įskaitoje liko dešimti. Taip V.Žalos ekipažas prarado šansą pasiekti geriausią rezultatą Baltijos šalių istorijoje.

„Antanas pasielgė taip, kaip toje situacijoje buvo geriausia. Aš visiškai suprantu tą sprendimą. Mes kovojame lenktyniaudami, o ne laukdami varžovų nesėkmių. Mums kur kas saldesnis buvo paskutinio greičio ruožo rezultatas ir visas lenktynių progresas. Visa kita – detalės“, – jau grįžęs į Vilnių komentavo V.Žala.

Vis dėlto lenktynininkas pabrėžė, kad šiemet pabaiga buvo kur kas smagesnė nei pernykštė, kai dėl techninių nesėkmių jam iš Dakaro teko grįžti labai anksti. Šiemet toks pat likimas ištiko kitą lietuvį Benediktą Vanagą, iš trasos pasitraukusį po didelės avarijos.

„Nesureikšminčiau, ar tai dešimta ar vienuolikta vieta, nes ilgalaikėje perspektyvoje mūsų tikslai yra didesni. Šie metai buvo kitokie, nes mums labai reikėjo finišo, todėl galbūt ne visada norėjome ir galėjome rizikuoti. Kitas dalykas – tai techninių pokyčių metai ir turėjome objektyviai vertinti galimybes. Nesinorėjo šokti aukščiau bambos", – pabrėžė V.Žala.

Apmaudu, kad Vaidui nepavyko finišuoti dešimtam. Tikrai to jam linkėjau. Bet mes esame draugai ir už savaitės viską atšvęsime.

Atšvęs po savaitės

A.Juknevičius su šturmanu iš Latvijos Didziu Zariniu bendrojoje įskaitoje nuo V.Žalos atsiliko net 37 pozicijomis. Tačiau ir šis vilnietis turėjo kuo pasidžiaugti. Šiemetinis finišas jam buvo tryliktas – rekordinis tarp visų Lietuvos atstovų.

„Apmaudu, kad Vaidui nepavyko finišuoti dešimtam. Tikrai to jam linkėjau. Bet mes esame draugai ir už savaitės viską atšvęsime. Tai yra darbinė situacija, jis lygiai taip pat būtų pasielgęs, jeigu būtų buvęs mano vietoje“, – dėstė Dakaro veteranas.

„Kreda“ komandai šis maratonas buvo vienas sunkiausių per visą istoriją. Anot ekipažo, prologe jiems neveikė GPS ir kelio knygos, todėl teko važiuoti, kur akys mato ir pavojingų vietų saugotis pasikliaunant tik intuicija. Kitą dieną lūžo reduktorius, tad teko stoti ir išmėginti mechaniko darbą, o pašalinus problemą – įveikti 120 km atstumą per kopas visiškoje tamsoje.

Dėl itin vėlyvo finišo kitame greičio ruože laukė startas iš žemiausių pozicijų, tačiau tą dieną baltams pavyko aplenkti ne vieną varžovą ir turnyrinėje lentelėje pakilti net per 50 vietų.

Diskusijos: A.Juknevičiaus ekipažas pripažino kalbėjęsi apie finišo situaciją su netyčia nuskriaustais kolegomis iš Lietuvos.

Sustoti neketina

Po tokių tragiškų pirmųjų Dakaro dienų „Kreda“ lenktynininkų duetui dar teko prisiminti elektrikų profesiją ir taisyti trūkusį generatoriaus laidą, vėliau trasoje patiems nusiimti kardano veleną ir pusašius bei sudėtingą trasą įveikti tik galiniais varomaisiais ratais vietoj keturių. Galiausiai pabaigoje jie beveik 300 km atstumą įveikė neturėdami nė vieno atsarginio rato.

„Kai kerti paskutinio greičio ruožo finišo liniją, žinai, kad tu nugalėjai Dakarą, o ne jis nugalėjo tave. Todėl kiekvieną Dakarą, kuriame pavyksta pasiekti finišą, aš vertinu gerai. Dakaras yra labai nenuspėjamas, jame tyko įvairiausių nuotykių ir iššūkių. Nenuostabu, kad vienais metais rezultatas gali būti geresnis, kitais prastesnis, – aiškino A.Juknevičius. – Tai, kas nutiko pačioje pradžioje, neišmušė mūsų iš vėžių. Pašalinome problemą ir važiavome toliau – tą patį kartodavome kiekvieną kartą, kai ištikdavo bėdos.“

Dakaro panku pramintas A.Juknevičius yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-iais jis organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio legenda.