Krepšinio specialistai tvirtina, kad Lietuvos rinktinė pusfinalyje bus lygiavertė varžovė JAV komandai, o galbūt ir pranašesnė už ją.

Rimantas Grigas

Krepšinio treneris

Rungtynės su Argentina – fantastiškos. Manau, kad didelį vaidmenį jose suvaidino psichologija. Mūsų nusiteikimas buvo daug geresnis nei argentiniečių. Jie neįvertino lietuvių, kalbėjo, kad esame palankus varžovas. Dėl to sukilo sveikos ambicijos, o kuo varžovas stipresnis, tuo jaunai komandai lengviau nusiteikti kovai.

Lietuvos rinktinės žaidime taktinių naujovių nepamačiau. Per kiekvienas rungtynes tobulinamas pasirinktas stilius. Greitai bėgama, naudojami keli deriniai, kurie labai gerai atliekami, nedaroma daug klaidų, aktyviai ginamasi. Lietuviai žaidė ne tik greitai, bet ir sugebėjo pataikyti. Tokiu atveju apsiginti labai sunku. Argentiniečių gynyba sulūžo, nes jie nespėjo grįžti prie savo krepšio. Į du sunkiai pelnytus taškus, buvo atsakoma dviem tritaškiais. Tai bet kokį varžovą gali nuvaryti į neviltį.

Visi aikštėje pasirodę žaidėjai pateisino viltis. Negalėčiau išskirti nė vieno. Visi stengėsi, dirbo ir gynyboje, ir puolime. Bet aš labai džiaugiuosi Mantu Kalniečiu. Kai dirbau "Žalgiryje", sakiau, kad M.Kalnietis po kelerių metų bus labai geras žaidėjas, bet jam reikia subręsti. Tas brendimas ir ateina, tuoj prasidės žydėjimas. Aišku, dar reikia tobulėti ir jis tobulės, nes yra labai gabus vaikinas. Labai gerai į rinktinę įsiliejo Martynas Pocius. Džiugu, kad žalgiriečiai rinktinėje vaidina labai svarbius vaidmenis. Pažiūrėkime į Joną Mačiulį. Jo jėga, azartas gynyboje varo į neviltį varžovus ir įkvepia visą komandą. Tas pats būdavo ir "Žalgiryje", o rinktinėje tokių kaip Jonas yra ne vienas. Geras visų žaidėjų žaidimas – didelis trenerių nuopelnas. Jie rado raktą, kaip išnaudoti visus. Nėra akcentuojamas koks nors vienas žaidėjas, o sunkiu momentu atsiranda lyderių. Labai smagu, kad Linas Kleiza žaidžia komandai naudingą žaidimą. Ko reikia komandai, tą Linas padaro.

Amerikiečiai nėra neįveikiami. Rusai su jais garbingai kovojo, o lietuviai žaidžia daug geriau nei rusai. Su amerikiečiais labai toli nenubėgsi, jie irgi greiti, gerai ginasi. Labai svarbus ginklas bus tolimi metimai. Turime šansų laimėti, o jeigu taip pataikysime, kaip per dvikovą su Argentina, aš nežinau komandos, kuriai galėtume pralaimėti.

Modestas Paulauskas

Olimpinis čempionas, krepšinio treneris

Per rungtynes su argentiniečiais mūsų krepšininkai aikštelėje įvykdė visus uždavinius, o treneriai apie tokį žaidimą gali tik pasvajoti. Visas prieš tai buvusias rungtynes lietuviai sunkiai pradėdavo, o šį kartą neleido žaisti taip, kaip jie nori. Nė vienas Argentinos žaidėjas nesužaidė taip, kaip norėjo. O gera gynyba gimdo gerą puolimą. Atkovojome daugiau atšokusių kamuolių, daugiau laiko valdėme kamuolį, greičiau puolėme. Greitas žaidimas sekėsi ypač gerai. Argentiniečiai nespėdavo net galvos pasukti, o mūsiškiai jau būdavo tritaškį įmetę. Rungtynių pradžioje iš aštuonių aštuonis tritaškius pataikėme, o argentiniečiai iš aštuonių – nulį. Siaubas tokio lygio ekipai. Luisas Scola išgyveno krizę. Rungtynių pabaigoje jis jau nieko nebegalėjo padaryti ir pradėjo nervintis.

Manau, kad šita pergalė – didelis trenerių kolektyvo nuopelnas, kuris taip sėkmingai paruošė komandą. Prisiminkime, kokios buvo degančios žaidėjų akys. Jose matėme vidinį džiaugsmą, užsivedimą, sveiką sportinį pyktį, kuris virto puikiu žaidimu.

Pusfinalio reikšmė labai didelė. Pergalė jame atveria kelią į finalą ir garantuoja bent antrąją vietą. Bet mes turime svajoti apie patį aukščiausią laiptelį. Mes to verti. Nežinau, kaip amerikiečiai spręs mūsų problemą. Geros krepšinio komandos svarbiausius turnyrus pradeda prasčiau, o vėliau vis labiau įsibėgėja, artėjant finalui žaidžia vis geriau ir geriau. Tai yra komandos kokybės ženklas. Manau, kad galime žaisti dar geriau nei užvakar, o finale bus pačios geriausios lietuvių rungtynės.

Vitoldas Masalskis

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinės vyr.treneris

Manau, kad tokių gražių rungtynių Lietuvos rinktinė nebuvo sužaidusi dešimtmetį. Laimėjome labai lengvai. Atrodo, kad viskas – kaip pasakoje. Krepšininkai aikštėje darbą atliko puikiai, bet išskirčiau dar du žmones – labai gerai rungtynėms pasiruošusį vyriausiąjį trenerį Kęstutį Kemzūrą ir fizinio rengimo trenerį Evaldą Kandratavičių. Čempionate nematau nė vienos kitos rinktinės, kuri būtų tokios puikios fizinės formos.

Nežinau, ar K.Kemzūra turėjo į aikštę išleisti Martyną Gecevičių, Tadą Klimavičių ir Martyną Andriuškevičių. Pagalvojau, kad treneris ketvirtajame kėlinyje jau galvojo, kuriais žaidėjais remsis per rungtynes su amerikiečiais. Manau, kad didelių eksperimentų jose nebus. Reikia pripažinti, kad M.Gecevičius šiame čempionate sužaidė tik vienas įsimintinas rungtynes. M.Andriuškevičius žinojo, kad bus 12-asis žaidėjas, todėl žais labai mažai. T.Klimavičius kai kurias rungtynes sužaidė gerai. Su amerikiečiais praverstų jo kova dėl atšokusių kamuolių, bet jis nepasižymi dideliu greičiu, o amerikiečiai yra individualiai stiprūs, greiti žaidėjai.

Manau, kad per pusfinalio rungtynes bus svarbu tai, kad mūsų žaidėjai norės daug ką įrodyti ne tik sau ir pasauliui, bet ir buvusiai Lietuvos rinktinei, kad yra ne prastesni.

Abejoju, kad antrose rungtynėse iš eilės pavyks taip pataikyti tritaškius, bet amerikiečiai pažeidžiami. Jie labiau remiasi individualiais veiksmais. Svarbiausia – apsiginti prieš greitą puolimą, neprarasti kamuolių. Reikia atimti šiuos amerikiečių ginklus. Manau, kad abi rinktinės turi tokius pat šansus nugalėti, nes dabar lietuviai yra ant didelio, balto žirgo. Prognozuoju labai įtemptas ir įdomias rungtynes. Labai jų laukiu.