Skeptikai prognozuoja, kad po Londono olimpiados mūsų šalies sportą grybštelės krizė: karjerą baigs keli tituluoti lyderiai, o lygiavertės pamainos jiems esą kol kas nematyti. Optimistai, tarp jų – ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas, mano kitaip.

– Prezidente, kuo, jūsų nuomone, Lietuvos sportui buvo ypatingas laikotarpis nuo Pekino iki Londono žaidynių? – paklausėme A.Poviliūno.

– Pradėčiau ne nuo to, kaip pasirengėme šių metų olimpiadai ir ko iš jos tikimės, o nuo mūsų jaunųjų sportininkų. Jie per praėjusį keturmetį puikiai pasirodė aukščiausio lygio varžybose – 1-osiose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse ir dviejuose Europos jaunimo vasaros olimpiniuose festivaliuose.

2010-aisiais Singapūre surengtoje jaunimo olimpiadoje mūsiškiai iškovojo penkis medalius, tris iš jų – aukso, o komandų įskaitoje Lietuva tarp 204 šalių buvo 19-oji. Tai – labai geras rezultatas, turint galvoje ir dalyvių skaičių, ir didelę konkurenciją. Be to, boksininkas Evaldas Petrauskas ir irkluotojas Rolandas Maščinskas jau startuos ir Londone.

Pernai 11-ajame Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje blykstelėjo dar viena jaunoji olimpietė – tris visų spalvų medalius iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė.

Tai patvirtina, kad turime talentingų, perspektyvių jaunuolių, savo sporto šakos lyderių Europoje ir pasaulyje. Įvardyčiau ne vien medalininkus – daug mūsų merginų ir vaikinų buvo netoli prizininkų, pateko į pajėgiausiųjų aštuntukus, dešimtukus. Pažymėčiau, kad jaunimas garbingai tęsia savo pirmtakų tradicijas – esame stiprūs krepšinio, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, bokso, irklavimo ir kitose sporto šakose, kuriose lietuviams ir anksčiau sekėsi.

Tad klaidinga manyti, kad kartų kaita didžiajam Lietuvos sportui bus skausminga ir neturėsime ko deleguoti į 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą. Neabejoju: taip tikrai neatsitiks. Iškyla naujų lyderių.

Kitas dalykas – bazės, ir ne vien profesionalams. Postūmis po Europos vyrų krepšinio čempionato šioje srityje – akivaizdus, bet norėtųsi daugiau kompaktiškesnių universalių arenų, tokių kaip Latvijoje ar Estijoje, kuriose išsitektų ir masinio sporto, sveikatingumo propaguotojai, entuziastai. Masinio sporto renginiai skatina žmones domėtis ir didžiuoju sportu.

Buvo ir karčių, bet patirties suteikusių pamokų. Pirmiausia turiu galvoje Donatos Rimšaitės istoriją, nors ir nenorėčiau plačiau šia tema kalbėti. Juo labiau kad padėtas taškas: Donata neiškovojo kelialapio į Londono olimpiadą. Esu įsitikinęs: jeigu D.Rimšaitė būtų likusi Lietuvoje, ji būtų patekusi į žaidynes ir pretenduotų į medalius. Deja, ji sulaužė duotą žodį ir viskas susiklostė kitaip.

Tai, kad šiuo atveju Lietuva tvirtai laikėsi olimpinės chartijos principų, nepasidavė nei politiniam spaudimui, nei jokioms užkulisinėms provokacijoms, palankiai įvertino tarptautinė sporto bendruomenė, o galiausiai ir patys mūsų oponentai pripažino pasirinkę netinkamą problemos sprendimo būdą.

Kita vertus, po Londono olimpiados su geriausiais šalies sportininkais pasirašysime sutartis, kuriose bus aiškiai apibrėžti abipusiai įsipareigojimai – jų ir ir į juos investuojančios valstybės.

– Vis labiau ryškėja Lietuvos olimpinės delegacijos, vyksiančios į Londono žaidynes, kontūrai. Ko pasigesite mūsų rinktinėje, kurie nauji veidai labiausiai džiugina?

– Kol kas didelių staigmenų lyg ir nėra. Maloniai nustebino jaunasis boksininkas E.Petrauskas, kuris, pasak trenerio Vladimiro Bajevo, pajėgus ir su vyrais kovoti dėl aukščiausių olimpinių apdovanojimų. Įspūdingas šio vaikino meistriškumo ūgtelėjimas. Smagu, kad pirmą kartą olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus gimnastas vyras – Rokas Guščinas, kad atrankos barjerus įveikė burlentininkas Juozas Bernotas, BMX dviračių kroso lyderė Vilma Rimšaitė.

Viliamės, kad turėsime dar vieną debiutantą – tenisininką Ričardą Berankį. Jau kreipėmės į Tarptautinę teniso federaciją (ITF) dėl vardinio kvietimo jam į olimpines žaidynes. ITF prezidentas Francesco Ricci Bitti žino ir Ričardo galimybes, ir mūsų lūkesčius. Neseniai F.R.Bitti buvo išrinktas Vasaros olimpinių sporto šakų federacijų asociacijos (ASOIF) prezidentu, šia proga pasveikinome jį ir artimiausiu metu turėtume susitikti Liuksemburge.

Gaila, kad nepasisekė Pekino olimpiados vicečempionui penkiakovininkui Edvinui Krungolcui – nors jį persekiojo traumos, patyręs sportininkas labai stengėsi pasiekti užsibrėžtą tikslą.

– Tikimasi, kad Lietuvos olimpinę rinktinę, įskaitant vyrų krepšinio komandą, Londone turėtų sudaryti daugiau nei 60 atletų. Gal tai – optimalus, mūsų šalies sporto potencialą atitinkantis skaičius?

– Bus labai gerai, jei į žaidynes deleguosime apie 50 individualių sporto šakų atstovų ir vyrų krepšinio rinktinę. Ko gero, tai iš tiesų optimalus variantas. Penkių paskutinių vasaros žaidynių vidurkis – beveik 61 olimpietis. Iki šiol gausiausia buvo 2008-ųjų olimpinė rinktinė – 71 sportininkas: 59 – individualių sporto šakų ir 12 krepšininkų, kukliausia – 1992 m.: su krepšinio rinktine – 46 atletai.

Galutinę mūsų rinktinės sudėtį patvirtinsime liepos 13-ąją, bet jau galiu užtikrinti: į Londoną deleguosime visus sportininkus, kurie bus iškovoję teisę dalyvauti olimpiadoje. Kai kurios šalys nepaiso, kad atletai būna įvykdę atrankos normatyvus, ir jie lieka namuose, jeigu manoma, kad nepretenduos į aukštas vietas. Mūsų pozicija – kitokia: kiekvienas sportininkas, įveikęs kaskart vis sunkesnius ir sudėtingesnius atrankos bei konkurencijos barjerus, nusipelno vietos olimpinėje rinktinėje.

Kai kurie užsienio sporto ekspertai prognozuoja mums du ar net septynis medalius, bet iš anksto skelbiami konkretūs skaičiai – lyg raštas ant vandens, nes per varžybas gali įvykti netikėčiausių dalykų.

Kas kita – kai Lietuva įvardijama kaip sporto šalis, o jos sportininkai yra tarp pagrindinių kandidatų į olimpinius apdovanojimus, vadinami favoritais, savo sporto šakų lyderiais, didelių galimybių varžovais. Toks įvertinimas – irgi labai aukštas pripažinimas, ne bet kas jo nusipelno.

Jaunimo paraiškos

10-asis Europos jaunimo olimpinis festivalis, 2009 m. Tamperė (Suomija). Aukso medalis: Lietuvos vaikinų (iki 16 m.) krepšinio rinktinė. Sidabro medaliai: Giedrė Grigonytė (plaukimas), Žilvinas Lekavičius (dziudo). Lietuva komandų įskaitoje – 24-ojoje vietoje (tarp 49 dalyvavusių šalių).

1-osios jaunimo olimpinės žaidynės, 2010 m. Singapūras. Aukso medaliai: Rolandas Maščinskas (irklavimas), Evaldas Petrauskas (boksas), Ričardas Kuncaitis (boksas). Bronzos medaliai: Laura Naginskaitė (dziudo), Lukas Kontrimavičius (šiuolaikinė penkiakovė). Lietuva komandų įskaitoje – 19-oje vietoje (tarp 204 dalyvavusių šalių).

11-asis Europos jaunimo olimpinis festivalis, 2011 m. Tranzonas (Turkija). Aukso medaliai: Lietuvos vaikinų (iki 15 m.) krepšinio rinktinė, Modesta Morauskaitė (lengvoji atletika), Rūta Meilutytė (plaukimas). Sidabro medaliai: Liveta Jasiūnaitė (lengvoji atletika), Robertas Tvorogalas (gimnastika), Danas Rapšys (plaukimas), R.Meilutytė (plaukimas). Bronzos medaliai: R.Meilutytė (plaukimas), Povilas Dabašinskas (lengvoji atletika), Justina Mikulskytė ir Akvilė Paražinskaitė (tenisas). Lietuva komandų įskaitoje – 10-oje vietoje (tarp 49 dalyvavusių šalių).