Beveik prieš metus FBK "Kauno" direktorius Romualdas Kontrimas piktinosi ir retoriškai klausė: "Miesto pirmenybių lygis. Kuo virto Lietuvos futbolas?"

"Lietuvos čempionatas tampa pusiau mėgėjų, pusiau profesionalų lyga", - praėjusią savaitę atitarė buvęs futbolininkas, o dabar Vilniaus "Žalgirio" vadybininkas Gediminas Kontautas.

Kai jau patys futbolo žmonės nebesusilaiko nuo tokių komentarų, telieka konstatuoti - Lietuvos futbolas sunkiai serga.

Nesibaigianti agonija

Rugpjūčio 24 d. 16 val. keli šimtai žmonių susirinko Antrojo pasaulinio karo kalinių statytame Vilniaus "Žalgirio" stadione. Su savimi reikėjo pasiimti senų laikraščių (pasikloti ant purvinų nutriušusių kėdžių) ir striukę su gobtuvu arba skėtį (lašėjo nuo stogo).

Maža to, iki paskutinės akimirkos šie žmonės nežinojo, ar pamatys tai, dėl ko atėjo. Keturis mėnesius algų negaunantys "Žalgirio" futbolininkai rimtai svarstė boikotuoti rungtynes.

Keliolika minučių pasiginčiję, futbolininkai nutarė išeiti į aikštę. Bet vaidinimas tuo nesibaigė, o tik prasidėjo. Nuo birželio vien pažadais mintantys žaidėjai aikštėje tiesiog sudraskė Klaipėdos "Atlantą" - 5:1.

"Mes atrodome prastai, bet "Atlantas" - dar prasčiau", - teliko konstatuoti vienam šių keistų, bet daug apie A lygą pasakančių rungtynių stebėtojui.

Nesibaigianti agonija, finansinės problemos ir gyvenimas vien šia diena (arba prieš penkis mėnesius gauto atlyginimo prisiminimais) - daugiau nei pusės A lygos klubų kasdienybė.

Ne tik egzistuoti, bet ir ką nors planuoti ar siekti gali trys šalies čempionato dalyviai - FBK "Kaunas", Marijampolės "Sūduva" ir Panevėžio "Ekranas". Visi trys dalyvavo arba dalyvauja tarptautinėse varžybose ir dominuoja A lygoje. Kitiems lieka su pavydu žiūrėti į tris lyderius ir kęsti nesibaigiančius finansinius nepriteklius.

Legenda kapstosi purvyne

Kol kiti klubai kenčia tyliai, "Žalgirio" krizė pastaraisiais mėnesiais iškilo į viešumą. 61 metų istoriją skaičiuojantis klubas po Nepriklausomybės atkūrimo su finansiniais nesklandumais susidūrė ne kartą, bet tokio gilaus nuopuolio nepamena net ištikimiausi "Žalgirio" aistruoliai.

Problemos prasidėjo birželio viduryje, kai Maskvoje už, įtariama, kyšio reketavimą buvo sulaikytas klubo savininkas Vadimas Kastujevas. Nuo tol "Žalgirio" skolos kas mėnesį didėja maždaug 350 tūkst. litų, o žaidėjams ir klubo darbuotojams tenka gyventi pažadais.

Klubo vadovai žadėjo, kad imsis veiksmų rugpjūčio viduryje, kai Maskvoje pirmąjį teismo nuosprendį (nesvarbu, kokį) išgirs V.Kastujevas. Sostinės milijonieriui suėmimas buvo pratęstas dar dviem mėnesiams, o "Žalgirio" vadovai savo pažadus pamiršo. Neapsikentę žaidėjai rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), tačiau ir ši kol kas niekuo padėti negali.

"Manau, kad mes Lietuvoje nesame išskirtiniai, kiti klubai algų nemoka po pusę metų, - padėtį su lengva ironija balse įvertino "Žalgirio" administracijos direktorė Aida Dudonienė. - Tačiau galiu pasakyti, kad šį mėnesį turėtume pradėti naikinti skolas. Pinigai yra skirti, todėl žaidėjais sulauks atlyginimų."

A.Dudonienė tvirtino, kad apie konkretų skolų išmokėjimo grafiką galės kalbėti vėliau, kai susitiks su V.Kastujevo žmona Veronika. "Žalgirio" žaidėjams tai - naujas pažadas.
Tik neaišku, ar juo verta tikėti?

"Žalgiriui" pagalbos ranką tiesia ir sostinės savivaldybė bei LFF. Sostinės administracija iš savo rezervo skyrė keliasdešimt tūkstančių litų padengti skoloms už stadiono nuomą ir apsaugą. Federacija susitarė, kad šie mokėjimai bus atidėti.
Rytoj tarybos posėdyje vėl bus svarstomas "Žalgirio" klausimas. Puoselėjami planai steigti viešąją įstaigą, kurios dalininke taptų savivaldybė. Tačiau kol kas lieka neaišku, kaip tokius ketinimus vertina klubo savininkai. To negalėjo pasakyti ir A.Dudonienė.

"Vėtra" nebesiaučia

Ne ką geresnė padėtis ir kitame sostinės klube. "Tikiuosi, kad mano ir "Vėtros" keliai niekada nebesusidurs", - prieš kelis mėnesius, palikdamas Vilniaus ekipą, griežtai kalbėjo gynėjas Egidijus Majus.

Apie skambius tikslus sezono pradžioje kalbėję "Vėtros" vadovai antrus metus iš eilės susidūrė su finansinėmis problemomis. Pernai visa kaltė buvo verčiama investuotojams iš Rusijos, tačiau šią vasarą paaiškėjo, kad ir ilgamečiui vadovui Romui Stašauskui klubas yra sunki našta.

"Atlyginimai nuolat vėluoja. Liepos pabaigoje klubas dalį pinigų sumokėjo vos ne paskutinę akimirką, nes, negavę algos du mėnesius, žaidėjai galėtų tapti laisvaisiais agentais, - dienraščiui pasakojo vienas prisistatyti nenorėjęs "Vėtros" žaidėjas. - Vėluoja ir dabar. Buvome susitikę su savininku, jis žadėjo, kad gausime pinigus dalimis. Bet patikėti tais pažadais kaskart vis sunkiau."

Į finansinę duobę patekusią "Vėtrą" pastaraisiais mėnesiais jau paliko keli svarbūs žaidėjai (E.Majus, Vitalis Stankevičius, Darvydas Šernas), o puolėjas Edvinas Blažys sąžiningai uždirbtus pinigus ketina išsireikalauti per teismus.

Panašiais pažadais nebe pirmą sezoną minta ir "Šiaulių" žaidėjai. Pastaraisiais mėnesiais vėl nuolat vėlavo atlyginimai tiek pagrindinės, tiek dublerių komandos žaidėjams. Rugpjūčio pabaigoje dalis pinigų buvo sumokėta, tačiau futbolininkus nuolat kausto nežinia, kada piniginė papilnės kitą kartą.

Pamarys - priklausomas

"Noriu atkreipti dėmesį į futbolo padėtį Klaipėdoje. Sąlygos nuo tų laikų, kai aš baigiau futbolo mokyklą (1995 m.), beveik nepasikeitė, o gal net suprastėjo", - liepos pradžioje kalbėjo uostamiestyje draugiškas rungtynes su draugais surengęs Lietuvos rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius.

Klaipėdoje sunkiai pūškuoja ne tik vaikų, bet ir profesionalus futbolas. "Laikomės silpnai, bet stabiliai", - jau ne pirmą kartą šį sezoną pakartojo Vacys Lekevičius. Ilgametis "Atlanto" vadovas ir treneris savo žaidėjams aukso kalnų nesiūlo, tačiau gali pasigirti nors tuo, kad atlyginimai išmokami laiku.

"Atlantas" kiek lengviau kvėpuoti gali tik tada, kai gauna injekciją iš "Ūkio banko lizingo". Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Vladimiras Romanovas padeda ne tik "Atlantui". Į tarp Kauno ir Edinburgo kursuojantį verslininką nebe pirmą sezoną viltingai žiūri ir žaidėjų ištroškusi "Šilutė". Dienraščio duomenimis, "Vėtros" sezono starto mokestis taip pat padengtas iš futbolo imperiją sukūrusio V.Romanovo kišenės.

Lietuvos A lyga balansuoja ant pavojingos ribos. Iki sezono pabaigos dar liko du su puse mėnesio, ir niekas negali garantuoti, kad čempionatą baigs visos aštuonios komandos.

Nors vienos iš jų pasitraukimas grėstų dar didesne krize. Jei A lygoje teliktų septyni klubai, nė vienas Lietuvos atstovas kitais metais negalėtų žaisti UEFA rengiamose varžybose.

"Negalime leisti, kad taip atsitiktų. Tai būtų katastrofa mūsų futbolui", - pažymėjo aktyviai pasitarimuose dėl "Žalgirio" gelbėjimo dalyvavęs legendinis šalies futbolininkas Valdas Ivanauskas.

Iš pirmų lūpų

- Prezidente, jums tikriausiai žinoma, kad daugiau nei pusė A lygos komandų balansuoja ant bankroto ribos. Kaip vertinate tokią situaciją? - paklausėme LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus.

- Viskas priklauso nuo ekonominės situacijos. Šiuo metu ji tikrai nėra gera ir negerėja, o tą pirmiausia pajunta futbolas. Verslininkai negauna planuotų pelnų, todėl negali skirti lėšų sportui. Tai, kad Vilniuje nėra stiprios futbolo komandos, kitas klausimas. Manau, kad yra tam tikrų priežasčių, kurių kol kas nenorėčiau minėti. Tačiau nuolat vyksta pokalbiai ir manau, kad padėtis keisis į gerąją pusę.

- Lapkritį sukaks penkeri metai, kai gyvuoja Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA). Kaip vertinate jos darbą rengiant A lygos pirmenybes?

- Norėtųsi daugiau aktyvumo. To tikėjomės iš pat pradžių, kai tik asociacija buvo įkurta. Tačiau turbūt turi praeiti laiko, kol klubai galutinai išsiaiškins savo funkcijas, kas ką turi daryti. Šiuo metu matome teigiamus poslinkius NFKA veikloje.

- Tačiau visai neseniai jūs pats buvote prasitaręs, kad LFF gali vėl perimti A lygos čempionato rengimą. Ar vis dar svarstote tokią galimybę?

- Jau vyksta pokalbiai apie būsimą sezoną. Svarstome įvairius variantus. Dabar atsirado televizijos kanalas ("Sport1"), kuris transliuos čempionatą, NFKA pradėjo dirbti aktyviau. Vakarų Europoje klubai sėkmingai organizuoja čempionatus. Manome, kad ši schema gali gerai veikti ir pas mus. Tačiau pasiliekame galimybę perimti čempionato organizavimą. Jei NFKA nedirbs taip, kaip norime, kitos išeities ir nebus.