Pereiti į pagrindinį turinį

M. Kalnietis nori sugrįžti į Eurolygą (interviu)

2013-04-13 12:26
M. Kalnietis nori sugrįžti į Eurolygą (interviu)
M. Kalnietis nori sugrįžti į Eurolygą (interviu) / Scanpix nuotr.

Mantas Kalnietis šiandien mėgins įkopti į dar vieną savo sportinės karjeros viršūnę – Šarlerua „RTL Spiroudome“ arenoje vyks Europos krepšinio taurės turnyro finalas, o buvęs Kauno žalgirietis su bendražygiu Simu Jasaičiu ves į pergalę Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ komandą.

„Tik pergalė. Pasiekus finalą jokių kitų minčių nėra. Manau, tokios pačios nuotaikos – ir mūsų varžovų stovykloje. Tikslas vienas – iškovoti kelialapį į Eurolygą“, – interviu „Kauno dienai“ sakė „Lokomotiv-Kuban“ marškinėlius nuo praėjusių metų spalio vilkintis M.Kalnietis.

– Mantai, analizavote varžovų – Bilbao „Uxue Basket“ krepšininkų – žaidimą. Ką prieš lemiamą Europos taurės turnyro dvikovą akcentuoja jūsų treneris Jevgenijus Pašutinas?

– Svarbiausia – žaisti savo įprastu stiliumi, ramiai ir užtikrintai. Treneris pažymėjo, kad Ispanijos ekipa tokio lygio varžybų patirties turi daugiau nei mes. Finalą Bilbao krepšininkai pasiekė neatsitiktinai, „Uxue Basket“ šiuo metu – labai darnus kolektyvas, žaidėjai anksčiau yra žaidę Eurolygoje, atstovavę tokiems klubams kaip „Barcelona Regal“ ar Madrido „Real“. Jų gretose – ne vienas puikus metikas, bet mums kinkos taip pat nedreba. Privalome galvoti ne apie priešininką, o apie savo žaidimą.

– Paskutines rungtynes praėjusį šeštadienį žaidėte su Samaros „Krasnyje Krylja“ ekipa. Ar savaitė be varžybų nepakiš kojos? O gal tai vertinate kaip tam tikrą pranašumą?

– Manau, kad atsakymą į šį klausimą žinosiu po finalo... Kartais poilsis būna naudingas, kartais geriau neišsimušti iš ritmo. Sezonas – į pabaigą, tad ir treniruotės pastaruoju metu lengvesnės. Treniruojamės po du kartus per dieną, tačiau per rytinę pramankštą apsiribojame tik pamėtymu į krepšį. Visi supranta, kad svarbiausia – nešvaistyti jėgų ir būti šviežiems finale.

– Krasnodaro klubas šį sezoną dalyvauja trijuose turnyruose. Kurios varžybos – prioritetinės: Europos taurės, VTB Vieningosios lygos ar Rusijos čempionatas?

– „Lokomotiv-Kuban“ tikslas – prasibrauti į Eurolygą. Jokio skirtumo, kuriuo būdu tai pavyks padaryti. Dabar geriausias šansas – Europos taurės turnyro finalas. Tereikia laimėti vienas rungtynes. Galbūt niekas nesitikėjo, kad savo tikslą galime pasiekti taip greitai, tačiau užbėgti įvykiams už akių nereikėtų. Po dvikovos Šarlerua susitelksime VTB Vieningosios lygos kovoms, šiame čempionate taip pat turime nemažai ambicijų.

– VTB Vieningosios lygos aštuntfinalyje jums teks kovoti su „Doneck“ krepšininkais. Ar jie – parankūs varžovai?

– Su doneckiečiais šiemet jau žaidėme du kartus Europos taurės varžybose. Kartą laimėjome (78:75), kartą pralaimėjome (64:71). Aštuntfinalis dar toli, tačiau manau, kad lengva tikrai nebus – antroje sezono dalyje ukrainiečių žaidimas gerokai solidesnis. Kalbėjausi su Donecko klube rungtyniaujančiu Dariumi Songaila. Jo teigimu, krepšininkai vis geriau jaučia vienas kitą, dabar komanda – kitokia, nei buvo sezono pradžioje.

– Krasnodaras turi net dvi ekipas aukščiausiame Rusijos futbolo divizione – „Kuban“ ir „Krasnodar“. Ar užtenka šiame mieste dėmesio ir krepšiniui?

– Atvykęs iš krepšiniu pamišusio Kauno iškart pastebėjau, kad Krasnodare – kitaip, tačiau „Lokomotiv-Kuban“ klubo aistruoliai – vieni geriausių visoje Rusijoje. Paskutinius mūsų mačus stebėjo po 6–7 tūkst. sirgalių. Rusijos masteliu tai – labai daug, esame geriausiai žiūrovų lankoma komanda. Krasnodaras – sportiškas miestas, čia mėgstamos įvairias sporto šakos, ne vien futbolas, krepšinis ar ledo ritulys.

– Ar Krasnodaras labai skiriasi nuo Kauno?

– Laisvalaikio turiu nedaug, tad pažinti Krasnodarą dar nespėjau. Gyvenu visiškai šalia salės, į treniruotes – vos keliolika minučių. Savo kvartalą, kuriame gyvenu, žinau neblogai, taip pat neblogai – miesto centrą. Pagrindinis skirtumas, lyginant su gimtuoju Kaunu – automobilių spūstys. Jei važiuoji į Krasnodaro centrą, turi iš karto nusiteikti, kad teks pavargti eilėse. O šiaip – rusų ir lietuvių tautos panašios, tad ir didelių skirtumų nepastebėjau. Mūsų bendravimas, charakteriai ir mentalitetas nesiskiria.

– Šeima gyvena su jumis ar liko Kaune?

– Šiuo metu mano artimiausi žmonės – Kaune. Velykų laikotarpiu mes vykome žaisti į Vladivostoką, Samarą, tad su žmona nusprendėme, kad jai su dukrele geriau bus likti Kaune. Tačiau po Europos taurės finalo Mingailė vėl atvyks į Krasnodarą.

– Kauno „Žalgiryje“, kuriame praleidai beveik visą savo karjerą, krepšininkai visuomet išskyrė nuostabų kolektyvo mikroklimatą. Krasnodare rungtyniauja penkių tautybių žaidėjai. Ar atmosfera ekipoje – tokia pat šauni?

– Jokių problemų nėra, dėl to ir rezultatai neblogi. Šiemet mums pasisekė su amerikiečiais. Derrickas Brownas ir Richardas Hendrixas yra ragavę NBA duonos, tačiau nevaikšto užrietę nosis. Jie supranta, kad atvažiavo sunkiai dirbti ir padėti komandai pasiekti tikslus. Aleksas Maričius ir Nickas Calathesas su Atėnų „Panathinaikos“ yra laimėję Eurolygos turnyrą, tačiau taip pat šaunūs vyriokai. Nesigailiu, kad pirmąja legionieriaus karjeros stotele pasirinkau Krasnodarą.

– Šiemet net stipriausi Europos krepšinio klubai neišvengė finansinių duobių. Krasnodaro klubą jau dešimt metų globoja Rusijos geležinkeliai. Turint tokį užnugarį, nerimauti dėl algų jums tikriausiai nereikia?

– Iš tiesų padėtis – be priekaištų. Viskas veikia kaip laikrodis – komanda viskuo aprūpinta, atlyginimai nevėluoja.

– Rusijos klubai išsidėstę labai plačiai. Ar nevargina tolimi skrydžiai po šią didžiulę valstybę?

– Vėlgi reikėtų padėkoti klubo vadovams ir rėmėjams. Jie stengiasi, kad dažniausiai keliautume užsakomaisiais reisais. Skirtingai nei Maskvos CSKA, mūsų klubas neturi lėktuvo, tačiau prireikus išnuomoja ir skrendame be persėdimų.

– „Žalgiriui“ šiuo metu – ne pats geriausias laikotarpis. Ar su buvusiais komandos draugais pasidalijate mintimis apie tai, kas vyksta Kauno klube?

– Be abejonės, domiuosi situacija „Žalgiryje“. Ypač daug bendrauju su Pauliumi Jankūnu – su juo beveik kasdien apsikeičiame naujienomis. Pasišnekučiuoju su Tadu Klimavičiumi, Robertu Javtoku.

– Ar su naujuoju rinktinės treneriu Jonu Kazlausku jau kalbėjotės?

– Kol kas ne. Žinau, kad J.Kazlauskas pastaruoju metu dirbo Kinijoje. Galiu užtikrinti, kad jei būsiu reikalingas, tikrai esu nusiteikęs padėti Lietuvos rinktinei Europos čempionate Slovėnijoje. Nematau jokių priežasčių, kodėl turėčiau nerungtyniauti. Jei sveikata leis ir traumų nebus, tikrai atvyksiu į rinktinę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų