„Okinavoje“ ugdomi ir kovotojai, ir asmenybės

„Okinavoje“ ugdomi ir kovotojai, ir asmenybės

Klaipėdos karatė kiokušin klubas „Okinava“ per savo dešimtmetį turi kuo didžiuotis.

Apie sėkmes, klubą ir jo kasdienybę pakalbinome klubo prezidentę antro dano meistrę Jurgitą Činauskaitę ir viceprezidentą pirmo dano meistrą Luką Kubilių.

Pergalių gausa

- Tad kokiomis pergalėmis gali didžiuotis jūsų klubas per nugyventą dešimtmetį?

J.Č.: Patį vertingiausią medalį, kuriuo džiaugiasi visi klubo, L.Kubilius iškovojo būtent šiemet Vengrijoje vykusiame Europos čempionate – jis tapo supersunkaus svorio Europos vicečempionu. Lukas yra vienas iš kandidatų atstovauti Lietuvai kitais metais Japonijoje vyksiančiame pasaulio čempionate.

L.Kubilius – aktyviausias ir pažangiausias klubo sportininkas, ir daugelis Lietuvos meistrų nuo sportinės karjeros pradžios Lukui prognozavo šviesią sportinę ateitį. Jis pateisino lūkesčius – buvo pirmasis iš „Okinavo“ jaunių, patekęs į šalies rinktinę, kuri kovojo Europos jaunių čempionate.

L.K.: Nors 1996-aisiais klube buvo vos 20 entuziastų, jau tuomet pirmuosius šalies pirmenybių ir įvairių tarptautinių turnyrų laurus pelnė tuometis klubo prezidentas Marius Kerpė, viceprezidentas Žygimantas Lekavičius, Europos čempionė ir pasaulio vicečempionė Onutė Jomantaitė, Kastytis Bureika, daugkartinis Lietuvos pirmenybių, tarptautinių turnyrų prizininkas ir Europos čempionatų dalyvis Darius Glodenis, daugkartinės Lietuvos čempionės ir Europos čempionatų dalyvės Jurgita Činauskaitė ir Diana Maciūtė, Artūras Valauskas.

Per 10 metų keitėsi kartos, ir antroji pergalių banga „Okinavą“ užliejo apie 1998 metus. Gražiomis pergalėmis džiugino Vitalijus Varnas, Ramūnas Gedvilas, Robertas Skurdenis, Liutauras Požė, Igoris Kuzmenka.

Pastaraisiais metais klubą garsino Europos jaunių bronzos medalio laimėtojas ir Lietuvos čempionas Nerijus Kaubrys, šiais metais Europos jaunių vicečempionas Aurimas Šemulis.

Savotiška pergale klubas gali didžiuotis 2000-aisiais, kuomet narių skaičius išaugo iki 200, o „Okinava“ tapo vienu pirmaujančių šalies klubų. Nuo 2004 metų „Okinava“ tarp 31 klubo tvirtai laikosi geriausių penketuke.

Pradžių pradžia

- Kokia buvo klubo gyvavimo pradžia?

J.Č.: „Okinava“ Klaipėdos miesto valdyboje buvo įregistruota 1996 metų rugpjūčio 15 dieną. Klubo pradininkas, steigėjas ir prezidentas buvo daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas M.Kerpė. Jis nuo 1997 metų klubo vairą perdavė man ir viceprezidentui Ž.Lekavičiui. Nuo 2002 metų klubo viceprezidentu išrinktas L.Kubilius.

- Kuo karatė kiokušin skiriasi nuo tradicinės karatė?

J.Č.: Kiokušin, išvertus iš japonų kalbos – „plika ranka” – karatė stilius, kurį sukūrė Masutacu Ojama 1964 metais. Karatė kiokušin – neribojamo kontakto kovos stilius, reikalaujantis išlieti daug prakaito, pajusti skausmą. Todėl kovinė dvasia, ištvermė, greitis ir jėga yra neatsiejami karatė kiokušin kovotojo bruožai. Tačiau būtina paminėti, kad ši sporto šaka nekelia agresijos žmonėms. Atvirkščiai, šis stilius žmones vienija, pratina prie drausmės, savarankiškumo ir atsakingumo, prie pagarbos vyresniam, garbingesniam žmogui.

Be to, kiokušin moko analizuoti save kaip asmenybę ir kontroliuoti save pasiekus pavydėtinos sėkmės ar patyrus visišką fiasko.

Ugdomos asmenybės

- Kaip klube ugdomi auklėtiniai?

J.Č.: Pagrindinis klubo šūkis: „Siek fizinės ir dvasinės tobulybės”, todėl ir veikla klube orientuojama dviem kryptimis: laviname vaikus fiziškai ir ugdome jų asmenybę.

Klubo nariais gali būti įvairaus amžiaus žmonės, net šešiamečiai.

Karatė kiokušin – tai savęs išbandymo kelias. Mūsų tiesa: „Tūkstantis treniruočių iškepa tik naujokus, dešimt tūkstančių sukuria sąlygas atskleisti pasąmonę“.

Daugiau apie mus galima sužinoti internetiniame puslapyje www.okinava.lt.

- Kur galima panaudoti tokių sudėtingų treniruočių praktiką?

L.K.: Tradiciškai visi klausia, ar karatė padeda apsiginti? Galiu tik pasakyti, kad sunkių treniruočių metu įgyti įgūdžiai pravers pačiose netikėčiausiose gyvenimo situacijose. Tačiau situacijų būna skirtingų, ir kartais netgi labiausiai tituluotas karatė meistras gali iš jų neišsisukti.

Karatė kiokušin - neolimpinė sporto šaka. Tad sunkių treniruočių metu įgyta praktika yra labiausiai pritaikoma įvairiose varžybose, egzaminuose, seminaruose.

Didelis būrys

- Turint tiek daug narių, reikia ir nemažo būrio instruktorių.

J.Č.: Taip. Anksčiau užsiėmimus vesdavo du trys instruktoriai, o šiandien klubas gali išdidžiai pristatyti net šešių aukšto meistriškumo instruktorių komandą.

Pati esu antro dano meistrė (liaudiškai – antras juodas diržas), o instruktore dirbu nuo 1994 metų. Karatė kiokušin, kaip ir daugeliui mano kolegų, suteikė labai daug savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi.

Taip pat jaunąją kartą ugdo pirmo dano meistrai L.Kubilius, D.Mačiūtė, vienas iš klubo pradininkų ir steigėjų D.Glodenis, pirmo kiu meistrai Viktorija Silvaškaitė, Artūras Valauskas, antro kiu - Viktoras Usovas.

Visi instruktoriai yra ne tik aukšto meistriškumo sportininkai, bet ir visuomenei gerai žinomi asmenys.

Trūksta finansų

- O su kokiomis bėdomis tenka susidurti?

J.Č.: Pasiekti rezultatai byloja apie aukštą sportininkų meistriškumą, tačiau mes iš miesto negauname lėšų. Esame visuomeninė sporto organizacija, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra tik pačių narių įnašai ir gautos 2 procentų paramos lėšos (ir tai tik pastaruosius dvejus metus).

Už inventorių, salių – dabar treniruojamės penkiese – nuomą, transportą ir visa kita, kas susiję su sportininkų treniruotėmis ir varžybomis, esame priversti mokėti patys.

Tiesa, praėjusiais metais klubas už projektą gavo 4000 Lt iš savivaldybės biudžeto. Tai buvo labai rimta pagalba, nes buvo suorganizuoti du labai dideli renginiai – Vakarų taurės varžybos ir kalėdinis turnyras.

Negalime pamiršti, kad Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyrius, VšĮ krepšinio klubas „Neptūnas“, Klaipėdos sporto centras ir keletas kitų sporto ir švietimo institucijų mums padeda kitokiais būdais, tačiau šito neužtenka, norint ruošti sportininkus ir užimti vaikus.