Po Maskvos olimpinių žaidynių su aktyviuoju sportu atsisveikinusi ieties metikė Jadvyga Putinienė, pastarąjį dešimtmetį tarsi atgimė iš naujo - aukščiausio lygio senjorų varžybose nuolat būna tarp pajėgiausių.

Sportininkė nuo mažens

Gimusi ir augusi legendomis apipintame nedideliame Luokės miestelyje J.Putinienė (Dunauskaitė) nuo mažens buvo aktyvi, o energiją išliedavo sportuodama. Nebūdavo nė vienų mergaičių krepšinio, stalo teniso varžybų, kuriose nespindėdavo busimoji sporto karalienės žvaigždė.

Jadvyga taip pat būdavo tarp greičiausių rajono slidininkių. Šiose sporto šakose ji įvykdė pirmojo atskyrio normatyvus.

O ietis lyg užsispyrusi neskriejo toli. Toliau antrojo atskyrio linijos nelėkdavo, nors rėk.
Baigdama vidurinę mokyklą J.Putinienė žinojo tolesnį savo kelią. Atestatą ir kitus dokumentus vežė į Kauną, į tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą. Žemaitė žinojo, kad, norint tapti studente, mandatinei komisijai reikėjo mesti stipriausias kortas - pirmus krepšinio ir stalo teniso atskyrius. Padėjo.

"Žinojau, kad prisistačiusi kaip krepšininkė ir dar stalo tenisininkė galiu tikėtis, kad priims", - praeities gudrybes atskleidė busimoji ieties metikė.

Ietį prijaukino institute

Būdama antrakursė Jadvyga vis sėkmingiau mėtė ietį ir daugiau laiko praleisdavo stadione. Šviesios atminties treneris Leonas Puskunigis matė, kad stipri mergina - būsima čempionė.

Sutvirtėjusi ir nušlifavusi metimo techniką, dar nebaigusi instituto, ji pradėjo skinti pergales. Ne tik Lietuvoje, bet ir tuometėje Tarybų Sąjungoje.

Olimpiadoje - gulbės giesmė

Į Maskvos olimpines žaidynes 1980-aisiais J.Putinienė pateko, kai daugelis sportininkų jau būna atsisveikinę su sportu - 35 metų.

"Pagal rezultatus, turėjau dalyvauti trijose olimpiadose, - užmiršusi nuoskaudas kalbėjo olimpietė. - Tačiau metru ar dviem toliau už ruses numetusi ietį net negalėjau tikėtis, kad ims mane, o ne didžiosios šalies atstovę."

Anot J.Putinienės, ji tris kartus įvykdė olimpinius normatyvus, tačiau tik 1980-aisiais, kai ietis nulėkė septyniais metrais toliau nei pakanka, kad patektum į vasaros žaidynes, TSRS rinktinės treneriams nebuvo kur dingti.

"Kai neveždavo į olimpiadas, funkcionieriai paguosdavo laikraščiuose, kad man dar viskas prieš akis, - sakė stiprioji moteris. - Prieš vėją nepapūsi."
Maskvos olimpiadoje J.Putinienė užėmė vienuoliktą vietą. Ar buvo galima tikėtis aukštesnės vietos?

Galbūt, tačiau tik keliomis. Vyriausiai ieties metikei buvo sunku kovoti su jaunesnėmis ir akiplėšiškesnėmis varžovėmis. Kone pagrindiniu varžovu buvo jaudulys.
"Retam, pirmą kartą patekusiam į sausakimšą Lužnikų stadioną, nervai gali išlikti ramūs, - prisiminimais dalijosi lengvaatletė. - Dažniau būčiau dalyvavusi panašaus lygio varžybose, būtų buvę kitaip. Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir anksčiau patirtos traumos."

Retos olimpiečių gretos

Iki šią vasarą vykusios Pekino olimpiados J.Putinienė buvo vienintelė klaipėdietė moteris, patekusi į olimpines lengvosios atletikos varžybas.
Nuo šiol su ietininke po 28 metų pertraukos sąraše bus ir sprinterė Lina Grinčikaitė.
Klaipėdiečių vyrų sąrašas iki šiol labai kuklus - vienintelis kūjo metikas Benjaminas Viluckis. Jis Lietuvos garbę gynė 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse.

Tapo prisiekusia žveje

Institute Jadvyga ne tik pakeitė sporto šaką, tačiau ir susipažino su studentu Vitu. Pažintis buvo lemtinga - jiedu sumainė žiedus.
Jadvygą lyg magnetas traukė jūra. Padirbėjusi po studijų pusantrų metų Kaune, sportininkė išsitempė vyrą į Klaipėdą. Čia ir susuko lizdą visam gyvenimui.
"Ir šiandien susitikinėjame - apie sutuoktinį juokavo ietininkė. - Jis gyvena sode, aš - darže. Keičiamės gėrybėmis. Vitas iš sodo man atveža vaisių, uogų, aš jam - daržo derliaus."

J.Putinienė po kelių akimirkų patikslino‚ kad jos daržas - Kuršių marios, jog iki kaulų smegenų yra prisiekusi žvejė. Mariose praleidžia beveik visą laisvalaikį.
"Va ir šiandien iš Ventės rago parvežiau maišą ešerių", - apie laimikį pasakojo ji.
Sportininkė mano, kad didžiausia lydeka, kuri svėrė 9 kg, nėra ko girtis.
"Tegul kiekvienas žvejys sugauna 6 kg 900 g starkį - bus šaunuolis", - sakė žvejė.

Po audrų - prie jūros

Olimpietė tarp kitų pomėgių turi dar vieną, nė kiek žvejybai nenusileidžiančią aistrą, irgi susijusią su vandeniu.
"Labai patinka rinkti gintarą, - neslapukavo moteris. - Beveik po kiekvieno didesnio bangavimo skubu į pajūrį ieškoti jo."
J.Putinienė sakė, kad azarto rinkti gintarą neužgožia net prasčiausias oras.

Iš trenerės į mokytojas

Atsisveikinusi su aktyviuoju sportu, olimpietė nesiblaškė - nuėjo treniruoti vaikų. Ketverius metus ugdė jaunuosius lengvaatlečius.
"Per tuos metus vaikams paaukojau visas vasaras, - kodėl nutraukė trenerės darbą, priežastį nurodė J.Putinienė. - Nutariau būti mokytoja. Ir su vaikais, ir vasara būtų laisva."
Tačiau tuometis Klaipėdos švietimo skyriaus vedėjas Bronius Lileikis į krūtinę daužėsi, tvirtindamas, kad vidurinėse mokyklose nėra vietos.
"Yra laisvas etatas šiandieninėje Klaipėdos 1-ojoje specialiojoje mokykloje", - užsiminė jis.

Garsioji lengvaatletė į šią mokyklą vyko manydama, kad greitai pakels sparnus į kitą. Tačiau daugiau nei 20 metų J.Putinienė dirba su vaikais. Ir nežada iš jos išeiti.
"Apsipratau, o šiandien šioje mokykloje labai gerai jaučiuosi, - neveidmainiavo pedagogė. - Geras kolektyvas, direktorius Edvardas Butvydas geranoriškai suderina pamokas, kai man reikia išvykti į varžybas."

Kelionių daugiau nei anksčiau

Nenuilstanti senjorė sako, kad būdama žilaplaukė ji dėl varžybų daugiau pasaulį išmaišė nei gražiausiais sportininkės laikais.
"Senais laikais mūsų niekur neveždavo, o šiais - tik spėk krautis lagaminus", - šypsosi daugkartinė pasaulio senjorų čempionė.

J.Putinienė sakė, kad namie dar yra vietos medaliams kabinti.
"Nors per metus tenka dalyvauti keliose pirmenybėse, ir iš jų grįžtu su dviem ir daugiau medalių, dar ant sienos yra vietos", - juokavo senjorų varžybose ne tik ietį, bet ir diską bei kitus lengvosios atletikos įrankius metanti ir sviedžianti moteris.

Dėl pasikeitusios politinės ir kartu sportinės situacijos ieties metikei šiek tiek apmaudu, kad sportiniu keliu nepasuko dvynukai - sūnūs Marius ir Robertas.
"Būčiau žinojusi, kaip sportininkams atsivers sienos, būčiau pati juos treniravusi, - tvirtino klaipėdietė. - Šiandien 35-erių sulaukę sūnūs - it ąžuolai. Būtų sporte nemažai pasiekę."

Šiomis dienomis J.Putinienė gyvena organizaciniais rūpesčiais. Savaitgalį vyks jubiliejinės - dešimtosios jos ir B.Viluckio taurės metikų varžybos.
"Reiks parodyti jaunimui, kad senjorai dar turi sveikatos, neapkerpėję", - optimizmu spindėjo organizatorė.