Pasaulio čempionai iš Kauno: sportas, apie kurį mažai kas žino Pereiti į pagrindinį turinį

Pasaulio čempionai iš Kauno: sportas, apie kurį mažai kas žino

2026-03-28 11:30

Ant Kauno marių žiemomis galima išvysti ledu skriejančius ledrogių entuziastus. Spalvingos burės, didelis greitis, manevrai ir azartas, tarpusavio varžytuvės ir ramios pertraukėlės, skirtos pasišnekučiuoti. Šis sportas – ne tik puiki laisvalaikio pramoga, bet kauniečiams atnešė ir tarptautinį pripažinimą.

Pergalės: kauniečiai ledrogių pasaulio čempionate, vykusiame Švedijoje, susižėrė daugybę apdovanojimų.
Pergalės: kauniečiai ledrogių pasaulio čempionate, vykusiame Švedijoje, susižėrė daugybę apdovanojimų. / R. Strömo nuotr.

Buriavimas ir slidinėjimas

Prieš mėnesį kauniečiai tapo pasaulio ledrogių čempionais. Lietuvos atstovai ne tik iškovojo du bendrosios įskaitos WISSA pasaulio čempionų titulus, bet ir laimėjo daugybę medalių skirtingose amžiaus grupėse.

Šiame čempionate dalyvavęs ir taip pat su apdovanojimu grįžęs ledrogių sporto entuziastas kaunietis Robertas Berkelis jomis susižavėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį kaip alternatyva buriavimui žiemą.

Greitis, posūkiai ir visi kiti pojūčiai panašūs į kalnų slidinėjimą ir buriavimą kartu. Pigu, vietoje, o emocijų – ne mažiau.

„Lietuvoje viskas prasidėjo nuo to, kad bandėme sportuoti su mažytėmis rogytėmis. Žiemą Lietuvos sąlygomis tai vienas iš variantų užsiimti buriavimo sportu. Anksčiau važiuodavau į kalnus slidinėti kalnų slidėmis, o atradęs ledroges galiu labai smagiai laiką leisti ant ledo ir Lietuvoje. Greitis, posūkiai ir visi kiti pojūčiai panašūs į kalnų slidinėjimą ir buriavimą kartu. Pigu, vietoje, o emocijų – ne mažiau“, – pasakojo R. Berkelis.

Visi ledrogininkai vasarą buriuoja ant vandens. Tai pakaitinė sporto šaka žiemą. „Kai Lietuvoje atšąla, nereikia vykti toli, kur tuo metu galima buriuoti. Kaune per pusvalandį aš jau atvykstu prie jachtklubo, o po valandos jau čiuožiu ant ledo. Kur ir ką geriau rasi?“ – svarstė kaunietis.

Ledo ir vėjo

Reikia tik ledo ir vėjo. Kauno marios, anot entuziastų, itin tinka šiam sportui. Lampėdžio ežeras – nepalankus. „Jis duobėje ir virš jo būna tik viena vėjo kryptis – šiaurės vakarų / šiaurės“, – aiškino kaunietis.

Šiemet buvo surengtos varžybas ant Dusios ežero. Dar palankios sąlygos būna ant Elektrėnų marių.

Jeigu tinkamos oro sąlygos, vyras treniruotėms laiko randa nors ir kas antrą dieną. „Treniruotės vyksta tada, kai tam yra sąlygos. Šiemet sąlygos buvo menkos. Nors žiema buvo labai šalta ir ledas išsilaikė ilgai, bet visas jis buvo užsnigtas“, – pastebėjo R. Berkelis.

Ledrogininkams gera žiema, anot jo, buvo jau senokai, prieš penkerius metus. Pernykštė – nusivylimas. „Sezonas buvo toks trumpas. Ant ledo išėjome gal tik tris kartus“, – sakė pašnekovas.

Lengva logistika

Ledrogės yra iki 2 m ilgio, telpa į lengvąjį automobilį. „Burės, gikas – susimeti į universalą, ir viskas. Jokių problemų dėl transportavimo. Praktikuojant wingą išvis mažai ką vežtis reikia. Sparnas susilanksto ir telpa į kuprinę. Jeigu jėgos aitvaras su slidėmis – irgi nedaug vietos užima“, – vardijo R. Berkelis.

Treniruotis visuomet geriau ne vienam, o kartu su kuo nors. Vienas čiuoždamas nesupranti, kaip greitai leki, ar tinkamai darai posūkius. Sportininkai susideda ženklus ir suka ratus, pavyzdžiui, aštuoniukės trajektorija, tarpusavyje lenktyniaudami.

Greitis būna didelis – rekordininkai išvysto ir 90 km/val., ir didesnį greitį, tad yra ir nemalonioji pusė. R. Berkelis pats kol kas išvengė rimtų sužeidimų, bet kitiems lietuviams yra pasitaikę peties ar kitokių traumų. Pavyzdžiui, vienas kolega ledrogėmis čiuožė prie kranto, ledas ten buvo netolygus, galbūt kur nors įlūžęs. Nelygumas suveikė kaip stabdis ir sportininkas trenkėsi į ledą.

„Jeigu tiesiog neišlaikai pusiausvyros ar panašiai, nučiuoži parkritęs  per ledą, ir viskas, traumų nepatiri. Tačiau jeigu slidės peilis patenka į ledo įtrūkimą, į plyšį, sportininkas visa jėga trenkiasi į ledą“, – pasakojo R. Berkelis ir pridūrė, kad užsiimant šiuo sportu dėvimas šalmas, alkūnių, kelių apsaugai.

Nauda sveikatai

„Pats šis sportas daug duoda sveikatai. Ir emocija gera“, – sakė kaunietis.

Jis skaičiavo, kad viena treniruotė trunka apie tris valandas. Buriuodamas pasišnekučiuoti su kolegomis progų turi tik krante. Pranašumas ant ledo – galimybė bet kada padaryti pertraukėlę, atsigerti arbatos, pabendrauti, pareguliuoti inventorių.

„Ypatingo fizinio pasirengimo nereikia. Reikia žinoti burių valdymo pradmenis. Su ledrogėmis to išmokti paprasčiau, nes, kitaip nei buriuojant, nepavykus išsilaikyti nereikia kristi į vandenį. Ant ledrogių laisvai užlipama ir nulipama“, – sakė R. Berkelis.

Kiek kainuoja?

Nenaujam ledrogių inventoriui nusipirkti pakaktų apie 600 eurų. Lentą galima rasti už 200–300 eurų. Svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąsias pačiūžas. Jų komplektas gali atsieiti apie 50 eurų, bet paprastesnės gali būti įtrauktos į lentos kainą.

Padėvėta burė su stiebu – 150–200 eurų. Dar reikės giko, kūno apsaugų.

Kiek atlaiko komplektas? „Aš tą patį komplektą naudoju gal apie dešimt metų. Buvo sulūžę, paremontuoju ir vėl važiuoju“, – sakė R. Berkelis.

Priežiūros reikia ledrogių peiliams – juos būtina mokėti galąsti. Galandami skirtingais kampais, priklausomai nuo ledo minkštumo. Galąsti gali prireikti netikėtai, jeigu, pavyzdžiui, ant ledo pagavo kokią nors šiukšlę. Reikia turėti specialią įrangą peiliams pasigaląsti arba prašyti kieno nors pagalbos.

„Į varžybas vežamės ne vieną komplektą peilių. Svarbus ir jų storis. Turiu gal dvylika komplektų peilių. Patys geriausi kainuoja ir po 200 eurų. Vienas peilis“, – patikslino pašnekovas.

Apdovanojimų gausa

Ledrogių sportu Lietuvoje užsiima dvylika–penkiolika žmonių. Nubyrėjimą, anot R. Berkelio, lėmė penkios iš eilės blogos žiemos. Daug kas išpardavė inventoių ir susirado kitokių užsiėmimų.

Po sėkmės Švedijoje jis tikisi, kad bendraminčių ratas pagausės. Prieš kelerius metus lietuviai patys bandė surengti vieną tarptautinių čempionatų. Dėl oro sąlygų turnyrą teko perkelti į Estiją. „Surengėme ten“, – sakė entuziastas, iš Švedijos parsivežęs dvi prizines vietas. Tapo bendrosios „Sleds Course Race“ įskaitos vicečempionu ir puikiai pasirodė veteranų grupėje.

Pasaulio čempiono titulą bendrojoje „Sleds STS“ įskaitoje iškovojo Giedrius Liutkus. Jis taip pat triumfavo „Grand Masters“ amžiaus grupėje toje pačioje rungtyje.

Dar vieną pasaulio čempiono titulą Lietuvai pelnė Arvydas Moliusis – geriausiai pasirodė bendroje „Sleds Course Race“ įskaitoje ir papildomai laimėjo dvi pirmąsias vietas veteranų grupėje „Sleds STS“ ir „Sleds Course Race“ rungtyse.

Sidabro medaliais „Masters“ amžiaus grupėje apdovanotas Ramūnas Glizickas. Antrąsias vietas užėmė „Sleds STS“ ir „Sleds Course Race“ rungtyse.

Bendroje „Sleds STS“ įskaitoje vicečempiono vardą iškovojo Matas Šinkūnas. Valdas Alekna tapo „Sleds Course Race“ rungties čempionu „Grand Masters“ amžiaus grupėje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų