Požiūris

Pasiekimų nepaneigsi, problemų kalbomis neišspręsi

Jau antri metai “Gintaro” sporto centras, tapęs biudžetine įstaiga, yra pervestas iš Švietimo skyriaus į Sporto ir kūno kultūros skyriaus pavaldumą.

- Į gera pasikeitė mūsų gyvenimas ir veikla, - sako šios sporto įstaigos vadovas Valentinas ŠEPUTIS. – Atsirado galimybių “Gintaro” bendruomenei daugiau skirti dėmesio ir labiau orientuotis į pagrindinį tikslą – rengti aukšto meistriškumo sportininkus. Turėdami kvalifikuotus, didelę patirtį turinčius specialistus, kibome į darbą. Reguliariai dalyvaujame įvairaus rango varžybose.

- Konkrečiau kalbėkime, direktoriau.

- Prašau. Nacionalinių rinktinių sudėtyje miesto ir Lietuvos garbę gina 11 mūsų plaukikų ir plaukimo su plaukmenimis sportininkų. Paskutiniai 2003-2004 metų rezultatai rodo, kad 33 “Gintaro” auklėtiniai tapo respublikinių varžybų nugalėtojais ir prizininkais.

Didžiuojamės trenerės Natalijos Gurkovos auklėtinio - tarptautinio plaukimo meistro Pavelo Suškovo rezultatais. Jis yra Lietuvos olimpinės rinktinės narys ir šiuo metu ruošiasi Atėnų olimpinėms žaidynėms.

Negalima nepaminėti derlingų 2003 sportinių metų: Dmitrijui Kubiakinui (trenerė Anžela Kovalenko) ir Stanislavui Maiborodai (tr. Natalija Gurkova) suteikti Lietuvos plaukimo meistro vardai, Artūrui Sporychinui (tr. A.Kovalenko), Andrejui Lopuchovui (tr. N.Gurkova) ir Andriui Jurevičiui (tr. Mečislovas Doviakovskis) – kandidato į Lietuvos plaukimo meistro vardai. Sėkmingai centro auklėtiniai varžosi Lietuvos čempionatuose, taurės varžybose, Baltijos šalių varžybose, iš kurių grįžta netuščiomis rankomis.

Tuos laimėjimus išvardinau, bet nesunku suprasti, kad jie atėjo per dešimt sunkaus trenerio ir sportininko darbo metų.

- O kaip su vadinamuoju masiniu sportu? Ar jis pamirštas?

- Jokiu būdu. Prioritetinė Sporto centro darbo kryptis – vaikų užimtumas ir mokymas plaukti. Viską darome, kad kuo daugiau vaikų ir paauglių lankytų baseiną, naudingai praleistų laiką. Tai mūsų talentingų sportininkų rezervas.

Ar jūs žinote, kad šiandien pasikeitęs visuomenės požiūris į plaukimo sportą? Dauguma tėvelių taip mąsto: tegu mano sūnus (dukra) išmoksta plaukti, būna užimtas, treniruojasi tik dėl sveikatos. Na, o mums, specialistams, rūpi atrinkti gabius vaikus, aiškintis su tėveliais ir įtikinti, skatinti, kad jų atžalos tobulintų gabumus, nes turi perspektyvą tapti gerais plaukikais. Stengiamės paskatinti sportininkus už jų rezultatus, kad pajustų didesnę motyvaciją treniruotis. Savaime aišku, kad biudžetinių lėšų tiems tikslams niekas neskiria. Sukamės kaip išmanydami: esame dėkingi tėveliams ir rėmėjams (o kad mecenatų turėtume daugiau!) už pagalbą.

- “Gintaro” sporto plaukimo baseinas, be abejo, perkrautas. Ar ne keista, kad Klaipėdoje tik viena tokia sportinė bazė, kurioje vyksta kryptingas mokomasis procesas?

- Mūsų baseinas užimtas kasdien nuo 7 iki 21.30 val. Aišku, esame perkrauti. Vaikams nuomojame “varlinuką” buvusiame “Dinamo” baseine, kur mokome mažuosius plaukti.

Klaipėdai verkiant reikia dar vieno baseino. Labai nuskriaustas pietinės miesto dalies jaunimas. Jam į “Gintarą” atvykti ir toli, ir brangu.

- Kokios perspektyvos?

- Baseinas Paryžiaus Komunos gatvėje kapitališkai užkonservuotas. Turbūt dešimt metų galvojama, kaip jį atgaivinti, kur gauti lėšų renovacijai. Laikas bėgo, pastatas seno, nyko. Darbams pinigų neatsirado.

Atrodo, kad savivaldybė įtikino Vyriausybę, jog reikia padėti Klaipėdai renovuoti tokią brangią sporto bazę. Baseinas buvo “priimtas” į Valstybinio universitetinio plano sporto bazių renovacijos sąrašą. Ir lėšų Finansų ir Švietimo bei mokslo ministerijos numatė.

Bet visa tai numatyta įgyvendinti eilės tvarka... Metai bėgo, mūsų baseinas vis nesulaukė savo eilės (sako būta svarbesnių objektų!). Šiandien plaukimo sporto poreikiai tokie: būtina ne tik renovuoti sporto bazę Paryžiaus Komunos g., bet ir rasti galimybių pastatyti naują plaukimo baseiną, sakykime, pietinėje miesto dalyje. Tai, mano nuomone, jau miesto valdžios rūpestis ir sprendimas.

Negalima nepritarti “Gintaro” sporto centro direktoriui: atsakomybę už neišspręstus sporto reikalus mieste (apie juos nerimastingai rašo savo straipsniuose gerb. Vytautas Čepas) reikia diferencijuoti. Treneriams būtina sudaryti sąlygas dirbti ir reikalauti rezultatų. O kas turi atsakyti už apleistas ir netvarkomas sporto bazes, nepakankamas biudžetines lėšas, skirtas didžiajam sportui, abejingumą negausiems rėmėjams? Šiauliuose bendrovės, padedančios reprezentacinėms sporto komandoms, atleidžiamos nuo žemės mokesčio. Tik savivaldybės atsakingi darbuotojai, o ne treneriai, sporto klubų vadovai, sporto centrų (mokyklų) direktorius. Žinoma, įnirtingai už savo ūkį turi su miesto valdžia kautis Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovai. Jiems ta dalis visuomenės, kuri neabejinga sporto reikalams mieste, visuomet ateis į pagalbą. Laikas tą braškantį vežimą rimtai truktelėti iš vietos.