Patarimais su mumis sutiko pasidalinti keliautojas ir laisvalaikio bei turistine apranga bei įrankiais prekiaujančio prekės ženklo „Hiatus.lt“ atstovas Ignas Valeika.

– „Neringos žygyje“ dalyviai galės įveikti 10, 25, 50 ar 75 kilometrų maršrutus.  Kaip tinkamai išsirinkti sau geriausią distanciją?

– 10 km žygis nėra didelis iššūkis. Šį atstumą lengvu žingsniu gali nueiti ir mažamečiai vaikai. Esame organizavę žygį, kuriame 4 metų vaikas be problemų įveikė 12 kilometrų atstumą. Visgi, jau į ilgesnius žygius mažamečių vaikų nerekomenduočiau vestis. Jiems tai gali pasirodyti per sudėtinga, o ir tempas bus lėtas. 

Dėl suaugusių dalyvių pasiruošimo 10 km irgi yra nereikli. Vidutinis žmogaus ėjimo greitis yra apie 5 km per valandą, tad niekur neskubant 10 km įveiksite per 2 valandas, o 25 kilometrams teks paskirti apie 5 valandas, tad čia verta pasvarstyti apie savo jėgas. Visgi tikiu, kad 25 kilometrai yra optimali atkarpa miesto žmonės, kurie nori sau iššūkio, bet po šio žygio dar nori kažką nuveikti daugiau.

Į ilgąsias distancijas – 50 ar 75 kilometrus rekomenduočiau eiti žmonėms, kurie jau yra žygiavę ir yra pratę prie didesnių atstumų ėjimo pėsčiomis ar bent aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms. Visgi šiose distancijose teks užtrukti kur kas ilgiau, o palaikant didelį tempą ir neturint patirties ar tinkamos aprangos – galima susidurti su traumomis ir raumenų skausmais. Neringos Slibiną nugalėti ne kiekvieno galioms.

– Kaip turi skirtis kuprinės turinys ir apranga išvardytoms distancijoms?

– Manau visoms distancijoms kuprinės turinys turėtų būti panašus, tik skirtis kiekiai. Pagrindiniai dalykai, ką reikia turėti su savimi:

Vanduo – judant prakaituojame ir būtinai turime sugrąžinti skysčių balansą, nepamirškime, kad vaikams (nors jie ir mažesni), bet vandens reikia ne ką mažiau. Kuo didesnė distancija tuo daugiau vandens reikia. Atsižvelgti reikia ir į oro temperatūrą, jeigu prognozuojamas šiltas ir saulėtas oras vadinasi reikia pasiimti daugiau vandens.

Kojinės – einant kojos prakaituoja ir drėksta. Jos gali susigarankščiuoti ir pradėti trinti, todėl turėti papildomą porą kojinių ir jas pasikeisti žygio metu yra labai naudinga. Kuo daugiau einant tuo siūlyčiau daugiau turėti kojinių pasikeisti. Patarčiau dėvėti sintetines arba merino vilnos kojines, o ne medvilnines. Pastarosios kaupia drėgmę ir ją sunkiai garina.

Neperšlampanti apranga, bet su kvėpavimo funkcija – kuprinėje neperšlampanti striukė yra tikras išsigelbėjimas jei žygio metu užklups lietus. Siūlyčiau turėti striukę su kvėpavimo funkcija, nes nenorime, kad einant mūsų prakaitas kauptųsi prie kūno. Kitas neperšlampančių striukių pliusas – apsauga nuo vėjo. Suprakaitavus yra didelė tikimybė, kad gali perpūsti, o su kokybiška apranga turėsite apsaugą ir vėjas bus nebaisus. Visgi nemaža dali ilgesnių distancijų numatoma pajūriu, atviroje vietoje, kur vėjo gali netrūkti.

Kažką saldaus – tai gali būti cukraus gabaliukas, šokoladas. Judant naudojame energiją, o kaip greičiausiai grąžinti organizmui energiją, kad įveikti paskutinius kilometrus? Tai cukrus, jį organizmas skaido į gliukozę ir taip greitai gaunate daug momentinės energijos.

Pirmoji pagalbos vaistinėlė – kiekvienas turėtų atsižvelgti į savo sveikatą, jei esate kam alergiškas, turite vartoti medikamentus, nepamirškite jų. Nepamaišys ir turėti su savimi pleistrų, bintų, vaistų nuo skausmo.  

– Trasa numatoma labai įvairi, nuo ėjimo smėliu iki asfalto dangos. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad būtum pasiruošęs eiti šiomis dangomis?

– Šiuo klausimu svarbiausia išsirinkti tinkamus batus. Einantiems trumpus atstumus juos gali tikėtis be problemų įveikti ir su savo sportiniai bateliais. Visgi, pasiryžusiems žygiuoti ilgesnius atstumus batus reiktų rinktis atsargiau, kad išvengti nemalonių pūslių.  Pirmiausia batus siūlome rinktis skirtus žygiams, o ne naudoti paprastus pasivaikščiojimo batus ar basutes. Optimalus variantas yra neperšlampantys batai su kvėpavimo funkcija, nes tokie batai tinka įvairioms oro sąlygoms. Nepamiršti reikia, kad judant pėdos šyla ir plečiasi, tai batai turi būti komfortiškai laisvi. Apsispręsti kokie batai patogesni su aulu ar be jo. Nes aulas saugo čiurną ir yra praktiškesnis einant kalnuotomis vietovėmis, bet gali trinti ar varžyti koją ir būti nepatogūs ganėtinai lygioje „Neringos žygio“ trasoje.

– Kaip pasirūpinti maistu? Kiek kurios distancijos dalyviui jo reikėtų turėti su savimi (50 ir 75 km dalyviams numatomas maitinimas trasoje)?

– Maistas turi būti lengvas ir turintis daug angliavandenių, tokie kaip duona, vaisiai. Jie greitai virškinami ir išskiria daugiau energijos negu sunkus ir kupinas riebalų maistas. Nuo tokio kūnas jaučiasi „apsunkęs“, tad siūlau turėti batonėlių ar kitų negendančių produktų.

– Kaip žygiui ruoštis iš anksto, kad jis nekeltų streso?

– Iki „Neringos žygio“ dar liko keletas savaičių. Per jas siūlyčiau batus išbandyti iš anksto ir įsitikinti, kad jie netrina pėdos, nes su naujais batais gali būti nemalonių staigmenų. Jei ruošiamasi eiti ilgas trasas (50 ar 70 km) tai prieš tai reikėtų treniruotis ir ruoštis joms fiziškai. Į žygį rekomenduojama eiti papusryčiavus ir pailsėjus. Svarbu iš anksto nuspręsti koks žygio tikslas ir pasirinkti pagal tai kompaniją su kuria eisit. Kad ir kaip banaliai skamba, bet eiti su gera nuotaika bei gera apranga ir avalyne, nes nėra blogo oro, o tik bloga apranga.

„Neringos žygis“ vyks rugsėjo 16 d. ir kvies užbaigti šiltojo sezono pramogas. Dalyviai iš Nidos miestelio galės žygiuoti 4 distancijomis: 10, 25, 50 bei 75 km. Finišas taip pat Nidos miestelyje. Visi dalyviai bus apdovanoti atminimo medaliais, diplomais. Ilgųjų distancijų dalyvių laukia visi patogumai trasoje.