Šiandien mūsų portale lankėsi garsiojo Dakaro ralio dalyvis Benediktas Vanagas. Žinomas lenktynininkas, neseniai įveikęs tūkstančius kilometrų Argentinos ir Čilės dykvietėmis, pasidalino savo nuotykiais pavojingiausiame pasaulio ralyje.

Šeštąjį kartą Pietų Amerikoje vykusiame XXXV Dakaro ralyje lietuvis alinančiomis sąlygomis įveikė net 9374 km ir finišavo 35-as, aplenkdamas daugiau nei šimtą konkurentų iš viso pasaulio.

Vienas universaliausių Baltijos šalių lenktynininkų, spinduliuojantis optimizmą ir prie sportinio automobilio vairo, ir kasdieniame gyvenime, atskleidė savo sėkmės receptus. Taip pat jis papasakojo apie ambicingus savo ateities planus.

- Šiemet puikiai pasirodėte Dakaro ralyje,  ar planuojate dalyvauti kitais metais? Jei taip, tai su kokiu automobiliu važiuosite?

- Taip, mano planuose yra dar bent 3 Dakarai. Tačiau tai - sudėtingas procesas. Visada iškyla nenumatytų sunkumų. Darysime viską, kad būtume sekančiame Dakare.

- Ar ne per karšta Dakare vairuoti juodą automobilį, dėvint juodą kombinezoną?

- Dakare karšta vairuoti bet kokį automobilį,  jei jame nėra kondicionieriaus. Juoda nuo baltos spalvos nesudaro daugiau nei 10 proc. temperatūros skirtumo. Esmės tai nekeičia. Juolab kad mūsų OSCar'o stogas buvo baltas. O tai - pagrindinė plokštuma žiūrint iš viršaus.

- Dakaro ralis vadinamas mirtininkų maratonu. Jame kasmet žūsta bent po vieną ar du lenktynininkus. Ar jūs kada susimąstėte apie pavojų? Kodėl vis tiek važiuojate?

- Tiesa, Dakare žūsta žmonės. Mano manymu, automobilių sportas yra ganėtinai saugus, jei tinkamai naudojiesi saugumo įranga. Na, o pavojai mūsų ir šiaip tyko kiekvieną dieną.

- Kas tau buvo sunkiausia Dakaro ralyje? Baisus karštis, tas momentas, kai susižalojai ranką, ar kažkas kita?

- Šis Dakaras man buvo kiek lengvesnis nei praėjęs. Tačiau techniškai jis buvo sudėtingesnis. Karštis labai alino pirmas keturias dienas, Argentinoje tokių karščių neprisimena paskutinius kelis dešimtmečius. Viskas susikaupia: nuovargis, karštis, nemiga. Tai sudėtingos lenktynės. Organizatoriai padaro viską, kad lengvesnės jos netaptų. Tai žaidimo dalis.

- Kiek kainuoja dalyvauti Dakare? Kiek kainuoja Dakarą laimėti?

- Labai plati tema. Manau, kad su automobiliu pigiausiai galima būtų sudalyvauti ir už keletą šimtų tūkstančių litų. Nebūtinai, žinoma, pasieksi finišą ar galėsi sugeneruoti norimą rezultatą. Lyderių komandų biudžetai - šimtai milijonų litų. Tad varžytis su jais be galo sunku. Dakarą laimi ne tik pinigai, bet jie - neatsiejama pergalės dalis.

- Kiek žina, esate verslininkas. Jei ne paslaptis, kokiu verslu užsiimate? Jei nebūtumėte turtingas žmogus, ar būtų realu dalyvauti tokiuose brangiuose projektuose kaip Dakaras?

- Šiuo metu viena pagrindinių mano veiklų - sporto rinkodara. Per daugiau nei 10  metų subūrėme komandą bei sukaupėme patirtį, kuri leidžia sportuoti naudojantis santykiais su mūsų partneriais. Dakaras - vienas geriausių rinkodarinių projektų Lietuvoje.

- Dakare dalyvavai ne pirmą kartą. Kas per tuos kelis metus labiausiai įsiminė? Gal buvo kažkokių kuriozų, šiaip sukrečiančių vaizdų ar momentų? Ar spėjai pamatyti Argentiną, Čilę, kurių keliais driekiasi trasos?

- Dalyvaujant Dakare esi įmetamas į tokį tempą, kad nelabai turi šansų matyti, kas vyksta aplink. Išties apsilankius kaip turistui daugelyje vietų turbūt pasakyčiau, kad nesu čia buvęs.

Nutikimų kiekvieną dieną galima būtų skaičiuoti dešimtimis. Šiuo metu neturiu kažkurio vieno, kurį galėčiau išskirti. Matyt, turi viskas susigulėti.

- Kiek vidutiniškai miegodavai Dakare? Ar mityba tokių sunkių ir ilgų lenktynių metu kuom nors skiriasi nuo to, ką valgai namuose?

- Šiais metais Dakare miegodavau 4-5 valandas per parą. Valgymo ritmas labai pasikeičia. Natūralu, kad renkiesi specialų maistą, kad turėtum energijos bei neapsunkintum organizmo.

- Kokie planai 2014-iems? Kur planuojate startuoti? Šturmanas liks tas pats?

- Šiuo metu dedame paskutinius taškus ant i. Ralyje mano šturmanė - Greta Germanavičiūtė. Dėl Dakaro šnekamės su Andrėjumi Rudnickiu. Kai pasitvirtinsim planus, iš karto Jus informuosime.

- Atskleisk savo bolido technines charakteristikas. Baisiai įdomu: kiek arklių turi varikliukas, kokia kubatūra, ar yra kas nors likę iš serijinio modelio, kurios automobilio sritys radikaliausiai modifikuotos?

- „OSC'ar“ turi 350 AG, 540 NM, variklis 6.2 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų. Maksimalus greitis apie 180km/h. Tai - prototipas, tad serijinių detalių ten beveik nėra.

- Kas jūsų lenktynininko idealas? Ar yra toks, kuriuo žavitės, ar mokotės iš jo?

- Mano autoritetai tarp lenktynininkų yra A.Senna, C.McRae, R.Burnsas, M.Schumacheris. Tiesa, 3 iš jų jau nėra tarp mūsų, o Michaelis vegetacinėje būsenoje.

- Ar tikite, kad Šumis pasveiks? Kaip pats leidžiate laisvalaikį - mėgstate ekstremalius užsiėmimus, slidinėjimus ir pan. Ar ilsitės prie šachmatų lentos?

- Man rūpi kaip jaučiasi Šumis. Sergu už jį. Nesu gydytojas bei nenoriu spėlioti kas su juo bus ateityje. Linkiu jam gero.

Mano visas gyvenimas yra veikla, kuria užsiimu, tad nuo to, ką mėgsti ilsėtis nereikia. Slidinėti mėgčiau, tačiau tam žiemą neturiu laiko. Pirma žiemos dalis užimta Dakaru, po to „Halls Winter Rally“, po jo - daugybė susikaupusių reikalų bei planų ateičiai.

Beje, šachmatai man patinka. O idealiausias savaitgalis mano įtemptame gyvenime – nesuplanuotas, kuomet tiesiog plauki pasroviui.

- Koks mėgiamiausias tavo mašinos modelis kasdienybėje ir raliuose? Esi bandęs kažką iš "Subaru Impreza"?

- Kasdien naudoju „Mercedes G“ klasės visureigį bei „Porsche 911“. Klasikinio ralio lenktynėse jau daugelį metų naudoju „Subaru Impreza“ automobilius. Beje, garaže stovi ir 2 "gatviniai" „Subaru STI“ modeliai.

- Jei neklystu, minėjote apie ketinimus kurti savo komandą. Kokie konkrečiau jūsų planai?

- Savo komandą turime jau daugiau nei 10 metų. Šiuo metu mūsų dėmesys – Dakarui, taip pat planuojame pasirodyti klasikinio ralio bei 1000 km lenktynėse. Ateičiai turime ir daugiau planų, bet juos sužinosite kiek vėliau.

- Man vaidenasi, ar iš tiesų pradedate krepšininko karjerą? Ar bent esate laikęs kamuolį rankose?

- Juokinga situacija. Sutikau sudalyvauti LMKL šventėje žaidžiant krepšinį su geriausiomis Lietuvos krepšininkėmis. Žurnalistams užklausus, ar suprantu ką apie krepšinį, pajuokavau, kad mano kaimynai – broliai Lavrinovičiai, tad turiu žinoti daug. Tai buvo priimta už gryną pinigą. Išties krepšinis man – tamsus miškas.

- Benediktai, ar turite šeimą? Įdomu, ką labiau mylite – moteris ar mašinas? Jeigu reiktų pasirinkti, tai...

- Turiu šeimą. Mašinų nemyliu. Automobiliai – tiesiog įrankiai mano sporto karjeroje. O moterys, žinoma, yra be galo gražu.

- Šio Dakaro metu kažkas pasakė, kad pagaliau Lietuvoje atsirado  nors vienas sportininkas, kuris moka sklandžiai reikšti savo mintis. Smagu, kad toks esat. Labai įdomu buvo skaityti Jūsų mintis apie Dakarą, ar tų šalių, kur jis vyko, gyvenimą. Tiesa, šiemet jūsų interviu buvo mažai. Ar nebuvo laiko tam, ar galvojate, kad tai neįdomu kitiems?

- Ačiū už gražų žodį. Šiais metais neturėjau laiko skirti savo minčių dėstymui, kiek norėčiau. Pabandysim pasitaisyti ateityje.

Visą pokalbį su B.Vanagu skaitykite čia.