Šaudymui iš lanko numirti neleidžia entuziastai
Po daugelio metų šalies šaudymo iš lanko čempionate iškovotais svariausiais medaliais Klaipėdos lankininkai parodė, kad jie tebėra mūsų mieste ir net yra pajėgūs aplenkti pajėgiausius Lietuvos šaulius. „Klaipėda“ pakalbino šalies vicečempionu tapusį vyriausią mūsų miesto lankininką Vidmantą VAIČEKAUSKĮ.
- Apie šaulius iš lanko Klaipėdoje daug metų neteko plačiau girdėti. Ar iš tikrųjų jūsų nedaug, ar tiesiog jūs sportavote tyliai?
- Šiandien Klaipėdoje iš lanko šaudome trise – aš, Lenardas Bernotas ir Taurūnas Lubys. Pastaraisiais metais mums nepavykdavo tapti šalies pirmenybių prizininkais, todėl ir džiaugtis kažkuo nebuvo progos.
Istorija
- Įdomu būtų prisiminti šios sporto šakos istoriją mūsų mieste.
- 1972 metais į Klaipėdą iš Kauno atvykęs gyventi Gediminas Maksimavičius, tapęs miesto rinktinės treneriu, uostamiestyje pasėjo šaudymo iš lanko sėklą.
Smiltynėje savo jėgomis įrengė vieną geriausių šaudymo iš lanko aikščių tuometėje Tarybų Sąjungoje.
Įrengus aikštę, Smiltynėje vyko TSRS čempionatai ir taurės varžybos, „Dinamo“ draugijos pirmenybės.
G.Maksimavičiaus iniciatyva į Klaipėdą atvyko gyventi ir Lietuvos Respublikos garbę ginti tuomečiai TSRS rinktinės nariai Vladimiras Giča ir Aleksandras Panžinas. Jie įnešė svarų indėlį į Lietuvos šaudymo iš lanko sportą.
G.Maksimavičius 1973 metais TSRS čempionate Leningrade šaudydamas iš 50 metrų surinko 321 tašką ir tuo pakartojo Europos ir TSRS bei pagerino Lietuvos rekordą.
Po metų „Pavasario strėlės“ turnyre Vilniuje pirmasis iš lietuvių įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą.
Šios sporto šakos sėklos, kurias pasėjo G.Maksimavičius, davė gausų derlių.
Romualdas Rečiūga, Valentinas Danilevičius, Algirdas Butkevičius, Gediminas Čekys, Giedra Baltranaitė, Jūratė ir Danguolė Šereikytės, Skaidra Sasnauskaitė, Aleksandras ir Tatjana Panžinai, Vidas Packevičius, Vladimiras Giča. Ir tai dar ne visas Klaipėdą garsinusių šaulių sąrašas.
Pirmieji G.Maksimavičiaus auklėtiniai vėliau patys išugdė pajėgių lankininkų.
1986 metais, pasitraukus iš aktyvaus sporto lyderiams, pamaina pasirodė neparuošta. Šaudymo iš lanko sportas pradėjo smukti, nutrūko finansavimas, šaudymo iš lanko bazės buvo pradėtos naudoti kitiems tikslams.
Po metų kitų Lietuvoje prasidėjo Atgimimas, sporto reikalai buvo palikti likimo valiai.
1991 metais į Platelius susirinkę Lietuvos šaudymo iš lanko entuziastai sukirto rankomis, kad reikia atgaivinti šią sporto šaką.
Neatgimė
- Ar galima sakyti, kad šaudymas iš lanko atgimė Klaipėdoje?
- Kol nebus trenerio etato, tol ši sporto šaka mūsų mieste tik egzistuos. Prisiminkime, 1984 metais Klaipėdoje buvo net septyni etatiniai treneriai.
Paskutinysis treneris - mohikanas V.Danilevičius 1993 metais įkūrė netradicinių sporto šakų klubą „Harmonija“, po kurio vėliava glaudžiasi smiginio ir šaudymo iš lanko mėgėjai.
Šiandien kitokį darbą dirbantis V.Danilevičius vadovauja smiginio mėgėjams, o lankininkams – T.Lubys.
Deja, mano, L.Bernoto ir T.Lubio rezultatai pasiekiami pakračius savo pinigines. Negana to, kad inventorius brangus, treniruotės pareikalauja nemažai laiko. Reikia aukoti laiką ir pinigų, kad galėtum dalyvauti šalies varžybose.
Brangus malonumas
- Įdomu, kiek jūsų „malonumas“ kainuoja?
- Lankas – apie 2000 litų. Strėlių komplektas, kuriame yra 12 strėlių, – apie 1200 litų, taikiklis nuo 100 iki 350 litų ir stabilizatoriai – apie 800 litų. Čia vidutinės kainos. Yra ir dar brangesnio inventoriaus.
Pradedantiesiems pakaktų ir daug pigesnių lankų, strėlių.
- Ar įsteigus etatą vaikai mielai šaudytų?
- T.Lubys savo iniciatyva buvo surinkęs vaikų grupelę, tačiau ar ilgai gali tempti, iš miesto negaudamas nė lito. O gyventi tai reikia.
Apskritai vaikams patinka šaudyti. Kiek jų nueina visą kelią iki sportinių aukštumų – kitas klausimas, tačiau juos surinkti nėra sunku.
Ko norėti iš vaikų, ir man per 22 sportavimo metus visko buvo. Tačiau nešaudžius kurį laiką, vėl traukia lankas.
Galima būtų rinkti komercines vaikų grupes, tačiau vėlgi reikia viską oficialiai įregistruoti – gauti leidimą.
Mėgėjiškos treniruotės
- Kur ir kiek treniruojasi trys Klaipėdos muškietininkai?
- Smiltynėje, sporto aikštyne. Per savaitę susirenkame pasitreniruoti vieną du kartus.
- Tačiau jus gali iš čia išvaryti – treniruojatės tarsi nelegalai.
- Daug dešimtmečių mes čia šaudome, todėl šio aikštyno šeimininkai Sporto centro vadovai nieko nesako.
- O kur glaudžiatės žiemą?
- Niekur. Anksčiau rasdavome vienokią ar kitokią patalpą, o pastaraisiais metais žiemą ilsimės.
Pergalės paslaptys
- Kaip galima paaiškinti tokį sėkmingą klaipėdiečių čempionatą?
- Prieš šias pirmenybes įsigijau naują lanką ir karbonines strėles. Tai buvo mano pagrindinis sėkmės faktorius.
Naujos karboninės strėlės padėjo čempionu tapti ir L.Bernotui.
Be to, buvo idealus oras siekti rekordų – jokio vėjelio, lietaus debesies.
Na, ir pavyko man su L.Bernotu nugalėti jaudulį. Ne juokas – reikia apie 15 sekundžių laikyti įtemptą lanką, kad galėtum susikaupti, susikoncentruoti.
O lankas sveria apie 20 kg. Per dieną kartu su apšilimu reikia iššauti apie 100 kartų. Ne vien psichologiškai, bet ir fiziškai turime būti stiprūs. Užtenka, kad suvirpa pirštas, ranka ar dar kas nors - ir strėlė lekia ne į dešimtuką.
- Gal užkariavę Lietuvą, eisite užkariauti Europą.
- Turnyrų užsienyje šiandien yra pakankamai. Reikia tik finansų.
Naujausi komentarai