- Romas Poderys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Karjera: R.Nenartavičiaus (mėlynos spalvos kimono) sportinių trofėjų kolekcijoje yra Lietuvoje ir užsienyje iškovotų medalių.
-
Rokas Nenartavičius (kairėje)
-
Studentai: Rokas su kolegomis prie Budo universiteto įkūrėjo S.Matsumae paminklo.
-
Kolegos: trenerio P.Vinciūno auklėtinis R.Nenartavičius – vienas perspektyviausių Lietuvos dziudo meistrų.
-
Laisvalaikis: pasak Roko, dviračiu nuo Budo universiteto bendrabučio iki Ramiojo vandenyno – vos 5 min. kelio.
-
Sportininkas dziudo užduotis įveikė lengviau nei japonų gramatiką
"Mokydamasis Japonijoje įsitikinau, kad savęs pažinimas, tobulinimas svarbu kaip ir iškovoti titulai ar trofėjai. Tai pakeitė mano seną požiūrį į kovos menus ir padiktavo naują", – pabrėžė daugkartinis Lietuvos dziudo čempionas Rokas Nenartavičius.
Iš Alytaus kilęs Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentas, Kauno sporto mokyklos "Gaja" trenerio Petro Vinciūno auklėtinis, Europos jaunių dziudo vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas R.Nenartavičius pernai pavasarį išvyko mokytis į Japoniją, tarptautinį Budo universitetą.
Ši Katsuros mieste įsikūrusi privati aukštoji mokykla buvo įsteigta 1984-aisiais. Specializacijos – sportas, fizinė kultūra ir tradiciniai japonų kovos menai (dziudo, kendo, kyudo, naginata, karatė, aikido, šorinji kempo). Studentų atranka – griežta. Ypatingas dėmesys skiriamas anglų kalbai, valstybiniams brandos egzaminų rezultatams ir sportiniams pasiekimams. Be juodo dziudo diržo (I dano) negalima net pretenduoti į šias studijas.
Kartu su R.Nenartavičiumi į Budo universitetą išvyko ir kita LSU studentė, daugkartinė Lietuvos dziudo čempionė Miglė Julija Dudėnaitė.
"Katsuroje – maždaug 20 tūkst. gyventojų. Nuo mano bendrabučio iki Ramiojo vandenyno dviračiu galima nuvažiuoti per 5 min.", – sakė "Kauno dienai" 22-ejų metų R.Nenartavičius.
– Rokai, kokios patirties pasisėmėte Japonijoje? – pradėjome pokalbį su sportininku.
– Metai prabėgo labai greitai, dar daug ko norėčiau išmokti iš japonų. Turbūt labiausiai patiko jų tvarka, disciplina, treniruočių ir paslaugų kokybė. Jie visada stengiasi atlikti viską taip, kad būtų geriausia žmogui.
– Kokia buvo įprasta jūsų diena?
– Rytais keldavomės anksti, apie 6 val., nes jau po gero pusvalandžio privalėjome stovėti lauko aikštėje išsirikiavę ir laukti trenerių nurodymų – kokia bus rytinė treniruotė. Dažniausiai tekdavo bėgti 5 arba 8 km, po to laukdavo įvairūs pratimai, stiprinantys kūną. Vėliau – pamokos, jos trukdavo nuo maždaug 9 val. iki 16 val., o jau 16.30 val. prasidėdavo dziudo treniruotės – sportuodavome tris valandas. Gyvenome bendrabutyje, bet jis labai skiriasi nuo lietuviškųjų: kambariai erdvūs, skirti dviem, su šaldytuvu, televizoriumi, atskiru tualetu, dušo kabina. Lietuvoje trise gyvenome beveik perpus mažesniame kambaryje, o apie buities sąlygas neverta kalbėti.
– Kas buvo sunkiausia? Įdomiausia?
– Su dideliais mokslo ar sporto rūpesčiais nesusidūriau. Galbūt išskirčiau dziudo kata pamokas – dėstytojai ir treneriai japonai reikalaudavo itin didelio kruopštumo, tad po pamokų jausdavomės išsekę labiau psichologiškai nei fiziškai.
Dėstytojai reikalaudavo itin didelio kruopštumo, tad po pamokų jausdavomės išsekę labiau psichologiškai nei fiziškai.
– Kuo skiriasi lietuvių ir japonų dziudo trenerių darbo principai?
– Mano nuomone, didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Japonijos dziudo sporto specialistų tas, kad daugumos mūsiškių prioritetai – rezultatai, didysis, profesionalus sportas. Japonai labiau akcentuoja budo filosofiją ir metodologiją – žmogaus charakterio ugdymą studijuojant kovos menus, savo kelio ieškojimus siekiant užsibrėžtų tikslų ir rezultatų.
– Kaip leisdavote laisvalaikį?
– Po šešių dienų ant tatamio ir paskaitų labiausiai norėjosi paprasčiausio poilsio... Kartais universiteto studentai vykdavo į Tokiją, legendinę "Nippon Budokan" areną, stebėti kokių nors varžybų. Japonijoje visi kovos menai labai populiarūs, daugybę varžybų transliuoja televizija. Kartą ir man teko pasistumdyti su tikru sumo kovotoju, ši pažintis paliko neišdildomų įspūdžių.
– Kokius egzaminus laikėte užbaigęs mokslus?
– Man sunkiausias buvo japonų kalbos egzaminas – gramatika itin sudėtinga, labai skiriasi nuo kitų kalbų. Laikėme dziudo kata, savigynos egzaminus.
– Kokie bus jūsų artimiausi sporto planai Lietuvoje?
– Planus dar sukonkretinsime su treneriu, tačiau preliminariai buvo numatyta, kad sugrįžęs iš Japonijos penkias dienas praleisiu namuose ir vyksiu į "Grand Prix" kategorijos turnyrus – pirmiausia į Tbilisį, o iš ten tiesiai – į Antaliją. Varžybų grafikas, kaip visada, bus įtemptas, tačiau toks ritmas motyvuoja būti kasdien pasiruošus bet kokiems išbandymams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iki motociklų sezono pradžios liko labai nedaug: kas laukia šiemet?3
Velykinį savaitgalį termometrais užfiksavus rekordinę šilumą, gatvėse jau galima išgirsti lengvą motociklų ūžesį. Dar nenupūtusių dulkių nuo savo plieninių žirgų, tai kviečia padaryti varžybų ir treniruočių motociklams organ...
-
Tradicinis kovotojų turnyras – galimybė sukaupti patirties
Klubai „Dainralfas“ ir „Naglis Gym“ surengė jau 20-ąjį turnyrą „Fighter Road“, skirtą kovos menų mėgėjams, norintiems sukaupti daugiau patirties prieš žengiant į aukštesnio lygio išbandymų rin...
-
Už Atlanto M. Alekną treniruojantis M. Saatara: Mykolas yra išskirtinis metikas4
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį disko metikas Mykolas Alekna pagerino seniausią vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordą. 21-erių lengvaatletis vos daugiau nei pusę tūkstančio gyventojų turinčiame Ramonos (JAV) miestelyje, „Oklahom...
-
Dviejų įvarčių deficitą panaikinusi jaunių rinktinė iškovojo trečiąją pergalę iš eilės
Lietuvos jaunių iki 18 metų ledo ritulio rinktinė toliau žengia nesustabdomai pasaulio jaunių IB diviziono čempionate. ...
-
Kasmet pasaulyje – per 1000 sutartų varžybų: problema egzistuoja ir Lietuvoje
Praėjusią savaitę LKPB Kriminalinės žvalgybos mokymo centre Kaune vyko renginys, skirtas kovai prieš manipuliavimą sporto varžybose. ...
-
Dominuojanti sporto šaka uostamiestyje – plaukimas
Klaipėdoje gyvenantys vaikai ir jaunuoliai laisvalaikiui labiau renkasi ne krepšinį ar futbolą, kaip kituose šalies miestuose. Dominuojanti sporto šaka uostamiestyje – plaukimas. Praėjusiais metais mieste buvo beveik pusantro t...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
Olimpinė ugnis pradėjo kelionę
Graikijoje, senojoje Olimpijoje esančioje deivės Heros šventykloje, vakar įžiebta 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių ugnis. ...
-
Estafetę iš jaunimo perėmė pagrindinė bokso rinktinė
Lietuvos jaunieji boksininkai iš Europos čempionato parvežė tris medalius, trofėjų bandys siekti ir pagrindinė šalies rinktinė. ...
-
Baidarininkas E. Ramanauskas apie pirmąsias savo treniruotes: iš pradžių nuolat tekdavo išsimaudyti
Olimpinės bronzos medalininkui baidarininkui Edvinui Ramanauskui šis laikotarpis neįprastas, tačiau malonus. ...