Jos duomenimis, šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams. Pernai jas gavo 134 atletai.

Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų. Daugiausia – 29 – stipendijų gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.

„Valstybės stipendininkų skaičius priklauso ne tik nuo Sporto įstatymo pasikeitimų, bet ir nuo sporto šakų pasiektų rezultatų aukščiausio lygio varžybose. Aštuoniose sporto šakose stipendininkų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo“, – pranešime sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Jis apgailestavo, kad teliko keturi lengvaatlečiai, gaunantys stipendijas, nes be disko metikų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus bei ieties metikės Livetos Jasiūnaitės kiti sportininkai nepateko tarp 16 stipriausių pasaulio arba aštuonių pajėgiausių Europos atletų.

„Valstybinių stipendijų kriterijai buvo praplėsti, ypač jaunimo amžiaus grupėje. Tikslas yra užauginti naują olimpiečių ir paralimpiečių kartą. Pagal mokamas valstybines stipendijas matome, kad kai kurios sporto šakos neturi jaunųjų sportininkų, gaunančių šias stipendijas. Vis dėlto jaunimo grupės stipendininkų padaugėjo daugiau nei keturiskart – iki 43“, – tvirtino M. Špokas.

Anksčiau didžiausia valstybės stipendija buvo 1242 eurai, mažiausia – 138 eurai. Dabar šie dydžiai pakilę atitinkamai iki 2793 eurų ir 735 eurų.

Šių metų agentūros biudžete valstybės stipendijoms numatyta daugiau nei 4 mln. eurų.

Be to, papildomai sumokami sveikatos, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimai.

Pagal naują Sporto įstatymo redakciją, valstybės stipendijas gali gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietas, pasaulio ir Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 2, 3 vietas.