Išimtis – tik krepšinis

"Kad sporto šaka Lietuvoje būtų pripažinta strategine, reikia Europos čempionate užimti 1–3 vietas. Kurioms mūsų komandinėms sporto šakoms tai įmanoma misija? Moterų ir vyrų rankinio rinktinėms reikia, kad vienu metu atsirastų šešiolika meilutyčių (Rūta Meilutytė – plaukimo olimpinė ir Europos čempionė – red. past.) ar šešiolika gudžių (Andrius Gudžius –  lengvaatletis, disko metimo pasaulio čempionas – red. past.), o kaip juos užauginti, kai skiriama lėšų perpus mažiau, negu reikia mūsų rinktinėms dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse varžybose, o dėl lėšų stygiaus net neturime profesionalių rankinio klubų?" – sakė Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Lietuvoje sportas finansuojamas, ko gero, mažiausiai iš visų ES šalių. Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) paskirstė 6,3 mln. eurų 64-ių sporto šakų federacijoms.

Tik krepšinis pateko tarp strateginių sporto šakų ir Krepšinio federacija gavo 760 tūkst. eurų.

Tarp strateginių nepatekusiems: rankiniui skirta 134,5 tūkst. eurų, ledo rituliui – 131 tūkst., regbiui ir žolės rieduliui – po 111 tūkst., futbolui – 89 tūkst., tinkliniui – 56 tūkst., beisbolui – 54,5 tūkst., vandensvydžiui – 27,5 tūkst. eurų.

Sostinė – be baseinų

"Komandinės sporto šakos nustumtos į antrą planą, nors būtent jos surenka daugiausia vaikų ir jaunimo į treniruotes, labiausiai rūpinasi jų užimtumu. Būtent komandinės sporto šakos labiausiai populiarina Lietuvą tarptautinėje arenoje.

Komandinės sporto šakos nustumtos į antrą planą, nors būtent jos surenka daugiausia vaikų ir jaunimo į treniruotes, labiausiai rūpinasi jų užimtumu.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) gauna solidžią finansinę paramą iš tarptautinių futbolo organizacijų ir mokesčių valstybei sumoka bent dešimt kartų daugiau, negu LFF skiriama iš šalies biudžeto. Kaip lietuviškam rankiniui ir futbolui patekti tarp Europos čempionato prizininkų ir tapti strateginėmis sporto šakomis?" – klausia anksčiau Lietuvos vyrų rankinio rinktinę treniravęs M.Astrauskas.

Pasak Islandijoje ne vienus metus dirbusio ir šios šalies sporto vystymąsi iš arti stebėjusio specialisto, Lietuvos tinklinio rinktinės prieš kelerius metus buvo suburtos net po dviejų dešimtmečių pertraukos, tačiau dėl lėšų stygiaus jų ir vėl neliko.

Lietuvos vandensvydžio rinktinė vasarą tegalėjo sportuoti ežeruose, nes šalies sostinėje nebėra baseinų.

Tinkamos treniruočių bazės neturi ir beisbolininkai, nors entuziastų dėka išugdytas lietuvis jau debiutavo populiariausioje JAV sporto lygoje MLB.

Pinigų reikia dabar

"Įvedus naują sporto finansavimo tvarką, LRF finansavimas iš valstybės biudžeto sumažėjo 25 proc. Šiemet turėsime tenkintis 134 tūkst. eurų, nors vien rinktinių, o jų bus septynios, dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose reikės 300 tūkst. eurų.

LRF visada pasisakė už aiškių kriterijų sukūrimą ir kelis kartus teikė pasiūlymus komisijai, tačiau finansavimas skiriamas tik pagal kriterijus, kuriais vertinami sporto šakos rezultatai, federacijos darbo rodikliai, dalyvių skaičius Lietuvos čempionatuose, bet visai neatsižvelgiama į didelio meistriškumo programas.

LRF dabar reikia pinigų vyrų rinktinei tinkamai pasirengti lemiamoms 2019 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su islandais, mačas vyks šiemet, bet finansavimą už šį rezultatą gautume tik 2020-aisiais. Tas pats pasakytina apie moterų rinktinę, kuri turi galimybių patekti į 2018 m. Europos moterų rankinio čempionato finalo turnyrą, kurio atrankos kovos vyksta šiemet. Pinigai reikalingi dabar, kad galėtume pasirengti itin svarbioms kovoms, o 2020-aisiais jų gal jau nebereiks", – svarstė M.Astrauskas.

Milijonas – ne visiems

LRF generaliniam sekretoriui nesuprantami Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) sprendimai.

Iš pradžių buvo patvirtinta, kad vienos ar kitos sporto šakos plėtotė bus finansuojama tik KKSD biudžeto lėšomis.

"Paaiškėjus, kad trūks lėšų veiklai, kai kurios federacijos suintensyvino rėmėjų paiešką. LRF ką tik pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su naujais partneriais.

Kitos federacijos nuėjo lengvesniu keliu – puolė į Seimą, KKSD ir ministerijas skųstis, kad joms skirtas per mažas finansavimas. Ir KKSRF joms skyrė papildomą 1 mln. eurų.

Keturiolika strateginių sporto šakų iš valstybės biudžeto savo poreikiams gavo apie 60 proc. finansavimo, kitos 23 olimpinės sporto šakos – tik 20 proc. Kodėl tos federacijos, kurios ieško rėmėjų, kaip patarė KKSD, lieka prie suskilusios geldos, o verksniai lengvai gauna papildomą finansavimą?" – stebėjosi M.Astrauskas.

Svarbios ir svarbesnės

Pasak rankinio specialisto, didesnę įtaką KKSRF sprendimams galėtų turėti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), nes net trys iš penkių fondo tarybos narių (Romualdas Bakutis, Albinas Grabnickas ir Laimonas Pivoras) atstovauja būtent LTOK.

KKSD, prieš pat federacijoms pateikiant paraiškas fondui, nurodė, kad šiemet iš biudžeto nebus finansuojamos tokios kryptys kaip tarptautinių renginių organizavimas, sportinės klasės, komandinių sporto šakų programos ir kad dėl finansavimo reikėtų kreiptis į fondą.

Deja, iš fondo – jokio finansavimo. KKSRF teigia, kad už nacionalinių čempionatų organizavimą atsakingos sporto šakų federacijos, kurioms skiriamas finansavimas iš biudžeto. Tačiau kai kurie fondo sprendimai rodo, kad šios taisyklės galioja ne visiems. Pavzydžiui, neremiant kitų lygų, kažkodėl finansuojama Nacionalinė krepšinio lyga (NKL).

"Jei LTOK norėtų, galėtų lemti finansavimo paskirstymo kriterijus, bet turbūt nelabai nori. Kai pernai fondo paklausėme, kodėl neskirtas finansavimas projektui, kuris įvertintas 86 balais, o skirtas tiems, kurie nesurinko net 55 balų, mums atsakė, kad finansavimas skirtas tiems, kuriems labiau reikėjo. Ar tai reiškia, kad finansuojant projektus vienos sporto šakos yra svarbios, o kitos – svarbesnės? Ar tokiais būdais deklaruojamas skaidrumas ir viešumas?" – aiškių kriterijų pasigedo M.Astrauskas.

Rūpestis – ne vien rinktinės

Sporto federacijų vadovams nesuprantamas daugumos šalies ir miestų politikų požiūris į sportą vien kaip į paramos prašytoją, tačiau jie net nesidomi, kiek finansinės naudos sportas teikia valstybės ir miestų biudžetams.

"Kasmet organizuojame nors po vieną oficialų rankinio turnyrą. 2017-aisiais Lietuvoje buvo surengtas Europos jaunių merginų čempionato finalinis etapas, šiemet – pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos turnyras, kitais metais Lietuvai patikėta surengti Europos merginų jaunimo čempionatą. Užsienio šalių sporto delegacijos palieka Lietuvoje dideles sumas už viešbučių, maitinimo, transporto ir kitas paslaugas, tačiau tų skaičių valdininkai kažkodėl net nenori matyti", – sakė M.Astrauskas.

2017-aisiais LRF surinko rekordinį biudžetą, jis viršijo 500 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto ir LTOK įvairioms programoms gauta tik apie 250 tūkst. eurų. Dėl geros vadybos toliau mažėjo LRF skolos, kurios per trejetą metų aptirpo apie 100 tūkst. eurų.

"Mūsų federacijos rūpestis – ne vien rinktinės. Organizuojame net keturiolikos amžiaus grupių Lietuvos čempionatus, rengiame trenerių seminarus. Labai reikalinga bendra jaunų rankininkų rengimo programa, bet kol kas, trūkstant lėšų, ji atidedama. Daugiau dėmesio skirsime paplūdimio rankiniui, nes jis gali būti įtrauktas į 2024 m. olimpinių žaidynių programą", – kalbėjo M.Astrauskas.