Greičiausia Lietuvos moteris Lina Grinčikaitė į Pekino olimpiadą buvo išlydėta beveik kaip turistė, o grįžo kone didvyrė. Nors klaipėdietė ir neiškovojo medalio ir net nebėgo finale, ji tapo pirmąja mūsų šalies sprintere, patekusia į olimpinių žaidynių pusfinalį.

Didžiausias Linos laimėjimas - suteikta viltis, kad Lietuvos sprinterė netolimoje ateityje kaip lygi su lygiom varžysis su didžiausiomis pasaulio sprinto žvaigždėmis.

Pekine į šokius nėjo

Tvirtas charakteris, užsispyrimas, tikėjimas tuo, ką daro - svarbiausi veiksniai, vedantys 21-erių L.Grinčikaitę į priekį. Todėl net labai gerai atlikusi savo darbą Pekino olimpinėse žaidynėse, mergina neleido sau atsipalaiduoti. Audringi vakarėliai - ne jai.

Klaipėdietė šypsojosi pasakodama apie tai, kad žaidynėms baigiantis olimpinis kaimelis šurmuliavo vis garsiau, nors linksmybės jai pačiai ne itin nerūpėjo: "Iki varžybų kaimelyje buvo ramu, tačiau po varžybų - gana triukšminga. Šurmulį stiprino diskotekų garsai. Bet nė karto nebuvau nuėjusi - neturėjau noro."

Bėgikė net ir po varžybų nepasijuto turiste ir nepuolė kuo daugiau pamatyti Pekine. Ji gyveno lyg stengdamasi neišsklaidyti olimpinės dvasios - būtent šių varžybų didingumas jai paliko didžiausią įspūdį.

"Kiniją apžiūrėjau prieš dvejus metus, kai dalyvavau pasaulio jaunimo čempionate, - sakė sportininkė. - Per olimpiadą buvau nuvykusi tik į centrinę Pekino aikštę Tiananmenį, spėjau pabuvoti ant Kinijos sienos."

Kūno puošyba nerūpėjo

"Gal kiek įkyrėjo tas pats maistas, - paprašyta pasakyti kas nepatiko, tik tiek įvardijo sportininkė. - Kalbos apie drėgmę irgi ne iš piršto laužtos. Ji net kambariuose jautėsi pakankamai stipriai."

Olimpiniame kaimelyje R.Grinčikaitė gyveno kartu su maratonininke Rasa Drazdauskaite. "Vėliau atvykome į žaidynes, todėl ir apgyvendino kartu su Rasa", - apie kambario kaimynę pasakojo sprinterė.

Lengvaatletė tvirtino, kad žaidynėse su varžovėmis buvo pakankamai šilti santykiai. "Gal lyderės viena į kitą šnairavo, tačiau likusios sprinterės nepraeidavo pro šalį nepasisveikinusios, nenusišypsojusios", - apie geriausių pasaulio bėgikių tarpusavio bendravimą pasakojo mažoji didvyrė iš Klaipėdos.

Bėgikė neslėpė, kad kai kurios juodaodės varžovės atrodė grėsmingai. "Tačiau tik kelios, - juokėsi L.Grinčikaitė. - O kai kurios savo paprastumu net nebuvo panašios į sprinteres."

Nemažai bėgikių nagus buvo nulakavusios savo šalies vėliavų spalvomis, kūną ištatuiravusios olimpiniais akcentais. Tačiau lietuvė nedabino savęs.
"Turėjau rimtesnių užsiėmimų nei lakuoti nagus ar verti į bambą auskarą", - skeptiškai varžovių puošimąsi vertino Lina, neplanuojanti tatuiruoti savo treniruoto kūno.

Bėgti padėjo gera danga

"Lietuvos tautinis olimpinis komitetas man olimpiadoje nekėlė jokios užduoties, todėl buvo lengviau, - kalbėjo L.Grinčikaitė. - Gal kitas bėgikas tai laikytų neįvertinimu, tačiau aš nekreipiau net menkiausio dėmesio. Stengiausi pasirodyti kuo geriau. Manau, kad tiems atletams, kuriems prieš varžybas visi kabina medalį, būna sunkiau nei tiems, iš kurių jo nesitikima."

Pekine Lina pati stebėjosi savo ramumu - ramybė įsivyravo po pirmojo starto, kai pavyko patekti į ketvirtfinalį.

"Prieš varžybas nervai dažnai būna įtempti, bet olimpinėse žaidynėse to beveik nejaučiau. Tik prieš pirmąjį startą labiau jaudinausi. Bet miegojau ramiai, o laukiant starto šūvio kojos nevirpėjo, - pasakojo L.Grinčikaitė. - Ketvirtfinalyje, kai visai nevaržė įtampa, bėgau lengvai ir greitai."

Lietuvos čempionė svarstė, kad aukštiems jos rezultatams įtakos turėjo olimpinis "Paukščio lizdo" stadionas: "Pirmą kartą teko bėgti tokioje arenoje. Įspūdingas stadionas, aukščiausio lygio danga, inventorius, šiuolaikinė aparatūra, gausybė žiūrovų."

14-oji vieta olimpinėse žaidynėse ir pačiai L.Grinčikaitei yra didžiulė asmeninė pergalė. "Po varžybų sulaukiau daug sveikinimo žinučių, o tai irgi pamalonino širdį", - džiaugėsi ji.
Kalbama, kad kai kurie Pekine dirbę sporto komentatoriai negalėjo patikėti, kad į pusfinalį pateko nežinoma bėgikė, ir gana greitai sumojo: "Tai lietuvė iš Jamaikos."

Šlovės teko ir treneriui

L.Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas slapta tikėjosi, kad auklėtinė įveiks kvalifikacines varžybas, tačiau tai, kad auklėtinė pateko į pusfinalį, jam buvo didžiausia dovana.

"Prieš ketvirtfinalio bėgimą sakiau Linai, kad distancijoje atiduotų visas, kiek tik turi jėgas, - džiaugsmu dalijosi specialistas. - Ir ji pranoko save."

Treneris savo gimtajame Veiviržėnų (Klaipėdos r.) miestelyje buvo sutiktas lyg pats būtų sėkmingai įveikęs 100 m distanciją olimpiadoje.

"Suėjo pusė miestelio susitikti, - pasakojo žinomo Lietuvoje dainininko Deivio tėvas. - Buvo surengtos tokios sutiktuvės, kad visą gyvenimą neužmiršiu."

Nebuvo laiko ilsėtis

Grįžusi į žaidynių L.Grinčikaitė nevertė savęs eiti į treniruotes, leido sau ilgiau pamiegoti, nors tikram poilsiui laiko neturėjo: "Kai grįžau, buvo visokių reikalų susikaupę, tai - šen, tai - ten reikėjo nueiti, - apie pirmąsias dienas po olimpiados pasakojo bėgikė. - O ir mokslo metai prasideda. Rugsėjį vėl laukia tarptautinės varžybos. Tad turiu išsaugoti gerą sportinę formą."

L.Grinčikaitė kartu su treneriu mato, kur dar galima pasitempti, kad pagerintų savo rezultatą: "Žinome, kokie tobulėjimo rezervai dar neišnaudoti, kad laimėtume vieną kitą šimtąją sekundės dalį. Matome, kad galiu dar geriau finišuoti", - apie galimybę bėgti greičiau pasakojo sportininkė.

Bėgikė kritikos arba patarimų sulaukia ne vien iš trenerio, bet ir iš draugo, kuris taip pat yra sprinteris. Tačiau apie jį (vilnietį Martą Skrabulį - red. past.) Lina nenorėjo kalbėti.

Amerika kelia šypsnį

Paklausta apie viliones į Ameriką, L.Grinčikaitė juokėsi, kad ta tema yra tapusi kone anekdotu. "Niekur aš nevažiuosiu, - lyg kirviu kirto sprinterė. - Studijuoju Klaipėdos universiteto trečiame kurse ir nematau reikalo belstis į Ameriką. Galėčiau ten nuskristi atostogų, tačiau nenorėčiau gyventi nuolat. Nors Amerikoje treniruočių sąlygos akivaizdžiai geresnės, tačiau ir namie, intensyviai treniruojantis, galima pasiekti puikių rezultatų."

E.Norvilo auklėtinė Pekine nespėjo įvykdyti tik vieno tikslo - pagerinti Lietuvos rekordo (11,29 sek.). Geriausiai ji pasirodė antrajame etape - ketvirtfinalyje, kai 100 m nubėgo per 11,33 sek. ir, 0,02 sek. pagerinusi asmeninį rekordą, pateko į pusfinalį. Pusfinalyje L.Grinčikaitė buvo jauniausia tarp visų varžovių, o jos pasiektas rezultatas - 11,50 sek. - garantavo 14-ąją - aukščiausią šalies sprinterių istorijoje - vietą.

---

Linos Grinčikaitės dosje

Gimė: 1987 m. gegužės 3 d. Klaipėdoje
Ūgis: 167 cm
Svoris: 62 kg
Šeimyninė padėtis: netekėjusi
Išsilavinimas: Klaipėdos universiteto studentė
Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai, bendravimas su draugais, žvejyba.
Pirmasis ir dabartinis treneris: Edmundas Norvilas
Asmeniniai rekordai: 100 m - 11,33 sek., 200 m - 23,33 sek.
Laimėjimai: Europos jaunimo olimpinis festivalis (2003 m.) - 1 vieta (11,95 sek.), Europos jaunimo čempionatas (2005) - 2 vieta (11,69 sek.), Europos taurės varžybos Taline (2005) - 2 vieta (11.59), Europos taurės varžybos Danijoje (2007) - 2 vieta (200 m, 23,57 sek.) "Permit Meeting" Kaune (2008) - 1 vieta (11,37 sek.), estafetė 4x100 m - 1 vieta (44,31 sek.) Europos taurės varžybos Portugalijoje (2008) - 3 vieta (11,45 sek.), 200 m - 1 vieta (23,33 sek.).